Franke

Statybos medžiagų sertifikavimas: kodėl svarbu jį atlikti

Statybos medžiagų sertifikavimas: kodėl svarbu jį atlikti

Šiandienėje statybos medžiagų jūroje dažnai net ir profesionalui sunku susivokti, kokios medžiagos tinka konkrečiai paskirčiai, yra tinkamos naudoti mūsų klimato sąlygomis ir t. t.

Dažnai pirkėjai įsigyja produktą, kuris, kaip vėliau paaiškėja, nėra tinkamas, patikimas arba netenkina jam keliamų reikalavimų. Bet iš kur žmogui žinoti, kaip pasirinkti gaminį? Tada paprastai ieškoma, kas galėtų patarti ką pasirinkti. Tačiau kaip nuspręsti, kad patarimas patikimas? Tam itin naudingas sertifikavimas. Šia procedūra sertifikavimo įstaiga, nepriklausanti nei nuo produkto gamintojo ar tiekėjo, nei nuo pirkėjo, patvirtina, kad produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus. Sertifikavimas gali būti savanoriškas arba reglamentuotas atitinkamais teisės aktais. Lietuvoje statybos produktų reglamentavimą vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Produktų sertifikatuose paprastai nurodoma, kokius reikalavimus atitinka gaminys ir kokiu ženklu suteikiama teisė jį ženklinti. Statybos medžiagas (produktus) Lietuvoje sertifikuoja akredituota įstaiga – Statybos produktų sertifikavimo centras (SPSC). SPSC sertifikatas nurodo, kokius reikalavimus tenkina statybos gaminys, ir suteikia teisę sertifikuotą produktą ženklinti specialiu statybos produkcijos sertifikavimo ženklu (PSZ-1), rinkoje padedančiu vartotojams atskirti sertifikuotus produktus nuo nesertifikuotų.

Lietuvoje sertifikuojami šie gaminiai: mineraliniai užpildai, cementas ir kitos rišamosios medžiagos, betonas ir skiediniai, plytos, blokeliai ir kiti atitvarų gaminiai, termoizoliacinės medžiagos ir jų gaminiai, betoniniai ir gelžbetoniniai gaminiai, langai ir durys, mediniai gaminiai ir konstrukcijos, stiklas ir gaminiai iš stiklo, stogo dangos, grindų, sienų ir lubų dangos, hidroizoliacinės medžiagos ir jų gaminiai, sandarinamosios medžiagos ir klijai, dažai, lakai, glaistai, geosintetika, šildymo ir vandentiekio įrenginiai, metalo gaminiai.

Sertifikavimo procedūras Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Atitikties įvertinimo įstatymas. Jis nustato produktų, procesų, paslaugų, kokybės sistemų ir fizinių asmenų kvalifikacijos atitikties įvertinimo sistemos struktūrą, įgaliotų institucijų, Nacionalinio akreditacijos biuro, sertifikavimo įstaigų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų, kontrolės įstaigų ir tiekėjų pagrindines pareigas bei teises ir kitus šios sistemos pagrindus.

Taip pat sertifikavimo procesą reglamentuoja ir statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2013 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas“ (Aplinkos ministerija/Įsakymas/ D1-612/2013-08-26/). Šis reglamentas nustato statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo, tikrinimo ir deklaravimo reikalavimus, bandymų laboratorijų ar sertifikavimo įstaigų skyrimo atlikti trečiųjų šalių užduotis, vertinant ir tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą, tvarką.

Sertifikavimo etapai

Pagrindiniai sertifikavimo etapai yra šie:

a) Sertifikavimo centras informuoja pareiškėją apie sertifikavimo tvarką ir galimybes;
b) pareiškėjas pateikia paraišką produktams sertifikuoti;
c) Sertifikavimo centras išnagrinėja paraišką ir pateikia pareiškėjui sprendimą dėl sertifikavimo darbų vykdymo;
d) Sertifikavimo centras ir pareiškėjas pasirašo sertifikavimo darbų sutartį;
e) Sertifikavimo centras įvertina gamintojo gamybos kontrolės sistemą;
f) Sertifikavimo centras arba jo įgaliotos įstaigos atstovas atrenka bandinius;
g) akredituota (paskirtoji) bandymų laboratorija atlieka produktų bandymus;
h) Sertifikavimo centras nustato, ar produktai atitinka techninių specifikacijų reikalavimus;
i) Sertifikavimo centras ir pareiškėjas pasirašo licencinę sutartį;
j) Sertifikavimo centras įformina ir išduoda tiekėjui atitikties sertifikatą;
k) Sertifikavimo centras atlieka atitikties ir sertifikavimo ženklo naudojimo priežiūrą.

Pirmuoju etapu, informuodamas potencialų pareiškėją apie sertifikavimo tvarką ir galimybes, Sertifikavimo centras privalo informuoti ir apie numatomų darbų kainas, procedūras bei reikalavimus, taip pat apie bandymų laboratorijas, galinčias atlikti būtinus bandymus. Paraišką produktui sertifikuoti gali pateikti tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės. Jei paraišką pateikia produkto platintojas (ne gamintojas), Sertifikavimo centrui pareikalavus, jis taip pat turi pateikti oficialų gamintojo įgaliojimą produktams sertifikuoti bei sutikimą, kad Sertifikavimo centro ekspertas įvertins gamybos kontrolės sistemą gamykloje. Taip pat pareiškėjas turi pateikti ir produkto techninę specifikaciją bei kitus dokumentus lietuvių kalba.

Sertifikavimo centras per 16 arba 30 dienų (jei produktas nepatenka į reglamentuojamų statybos produktų sąrašą ir / arba nėra akreditacijos srityje) išnagrinėja paraišką ir parengia sprendimą dėl sertifikavimo darbų vykdymo. Sprendimas pateikiamas pareiškėjui. Sprendime nurodoma, kokius bandymus būtina atlikti, kokios laboratorijos gali atlikti bandymus, pateikiama nuoroda dėl higieninio ir radiacinio produkto įvertinimo, nurodoma, kas įvertins gamintojo gamybos kontrolės sistemą, bei kiti reikalavimai. Sertifikavimo centrui dėl objektyvių priežasčių atsisakius sertifikuoti produktą, sprendime pateikiamas motyvuotas paaiškinimas.

Jei nei pareiškėjui, nei Sertifikavimo centrui neiškyla jokių papildomų kliūčių, pasirašoma sertifikavimo darbų sutartis. Ją pasirašęs Sertifikavimo centras įvertina pareiškėjo (gamintojo) gamybos kontrolės sistemą. Ši vertinama dviem etapais: gamintojas užpildo Sertifikavimo centro pateiktą gamintojo klausimyną ir sertifikavimo ekspertai, dalyvaujant gamintojo atstovams, įsitikina, ar gamykloje veikia gamybos kontrolės sistema, ar yra užtektinai būtinų įrenginių ir priemonių, ar tinkama personalo kompetencija ir t. t. Jei aptinkama esminių gamybos arba gamybos kontrolės trūkumų, jie turi būti pašalinti.

Toliau produktui sertifikuoti atrenkami jo bandiniai ir su jais atliekami bandymai. Bandymai vyksta paskirtosiose bei akredituotose bandymų laboratorijose. Taip pat būna nustatoma, ar gaminys atitinka techninių specifikacijų reikalavimus. Išanalizavęs visus dokumentus, Sertifikavimo centras parengia nutarimą išduoti arba neišduoti atitikties sertifikato.

Tolesnis sertifikavimo proceso etapas – licencinė sutartis. Ja pareiškėjas įsipareigoja laikytis visų sertifikavimo taisyklių, tinkamai naudoti atitikties sertifikatą ir sertifikavimo ženklą, užtikrinti, kad sertifikuota produkcija atitiks sertifikate nurodytus reikalavimus, nenaudoti atitikties sertifikato ir sertifikavimo ženklo, pakitus gamybos technologijai, medžiagoms ir kt. Pats Sertifikavimo centras įsipareigoja užtikrinti žinių apie pareiškėjo gamybos technologiją, dokumentaciją, bandymų ir kontrolės rezultatus slaptumą.

Be minėtų, numatomi dar ir kiti smulkesni įsipareigojimai. Pasirašius licencinę sutartį, išduodamas ir pats atitikties sertifikatas. Išduotas sertifikatas galioja trejus metus. EC sertifikato galiojimo laikas nenurodomas, tačiau, remiantis techninių specifikacijų reikalavimais konkrečiam statybos produktui, licencinėje sutartyje nustatoma artimiausios priežiūros data ir periodiškumas. Sertifikato galiojimo metu Sertifikavimo centras atlieka atitikties ir sertifikavimo ženklo naudojimo priežiūrą. Tada pakartotinai įvertinama gamybos kontrolės sistema, organizuojami sertifikuotų gaminių bandinių, atrinktų gamybos arba prekybos vietoje, bandymai. Jei atitikties priežiūros metu nustatomi esminiai pažeidimai, atitikties sertifikatas anuliuojamas arba jo galiojimas laikinai sustabdomas. Jei visi nurodyti pažeidimai pašalinami, sertifikato galiojimas atnaujinamas. Lietuvoje gali būti pripažįstami ir kitų sertifikavimo įstaigų išduoti atitikties sertifikatai. Tokiu atveju Sertifikavimo centras išduoda atitikties sertifikatą lietuvių kalba, remdamasis kitos sertifikavimo įstaigos jau atliktu gamintojo gamybos kontrolės sistemos vertinimu bei bandymų protokolais, jeigu pastarieji atitinka techninių specifikacijų reikalavimus.

Sertifikuotų šiltinimo medžiagų pranašumai

Statybinių medžiagų pirkėjai, siekdami sutaupyti, dažnai perka nesertifikuotą produkciją ir dėl to nukenčia. Termoizoliacinių medžiagų rinkoje daugiausia problemų sukelia iš gretimų šalių atkeliaujantys produktai. Kadangi į Lietuvą gali būti importuojamos ir nesertifikuotos pastatų apšiltinimo medžiagos, neretai jos išsiskiria prastomis termoizoliacinėmis, fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis.

Tyrimai rodo, kad dažniausiai iš gretimų šalių importuotai produkcijai būdingas ne tik prastesnis šilumos laidumo koeficientas, bet ir prastesnės stiprio lenkiant ar stiprio tempiant savybės. Apšiltinant pastatą tokiomis medžiagomis, negalima tikėtis, kad bus pasiektas aukštas pastato energinis efektyvumas. Taip pat nėra garantijų, kad putplasčio plokštės stabiliai laikysis prie atitvarų.

Itin svarbu, kad tokių medžiagų nepatektų į renovuojamų daugiabučių namų statybų aikšteles. Juk būtent renovacijos procesas šiuo metu visuomenėje kelia daug aistrų. Daug žmonių juo nepasitiki, sako, kad nebus pasiektas norimas efektas ir tik bus „išmesti pinigai“… Jei pastatas renovuojamas prastos kokybės nesertifikuotomis medžiagomis, kartais taip ir atsitinka. Tuomet visuomenės akyse diskredituojama visa renovacijos idėja. Todėl ypač svarbu, kad renovacijai būtų naudojamos tik sertifikuotos apšiltinimo medžiagos ir jų sistemos.

Sertifikavimas gali būti savanoriškas arba reglamentuotas atitinkamais teisės aktais. Lietuvoje statybos produktų reglamentavimą vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
EFEKTYVI ŠILUMINĖ IZOLIACIJA

„Ukmergės gelžbetonio“ polistireninis putplastis Bene populiariausia Lietuvoje naudojama šiltinimo medžiaga – polistireninis putplastis. 1996 m. ją pradėjo gaminti ir AB „Ukmergės gelžbetonis“. Nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo standartas LST EN 13163: 2003 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai polistireninio putplasčio (EPS) gaminiai. Techniniai reikalavimai“.

AB „Ukmergės gelžbetonis“ viena pirmųjų Lietuvoje sertifikavo savo produkciją pagal šį standartą. Sertifikuojant polistireninio putplasčio plokštes, buvo gauti Valstybinio visuomenės sveikatos centro ne maisto prekėms higieninis pažymėjimas bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro bandymų ataskaita. Polistireninio putplasčio produkcijos kokybės bandymai atliekami du kartus per metus. Bandymus vykdo atestuotos laboratorijos. AB „Ukmergės gelžbetonis“ gaminamas polistireninis putplastis turi EC sertifikatą: tai reiškia, kad gamintojui suteikta teisė naudoti CE atitikties ženklinimą. CE ženklinimas yra privaloma procedūra, taikoma produktams ženklinti, siekiant užtikrinti jų atitiktį ES nustatytoms teisės normoms. Tai leidžia sėkmingai eksportuoti polistireninio putplasčio produkciją į Latviją ir Estiją bei kitas ES šalis.

AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamina trijų rūšių polistireninį putplastį:

TERMOPORAS – ekologiška ir efektyvi termoizoliacinė medžiaga, ilgalaikės baltojo polistireninio putplasčio plokštės,
NEOPORAS – patobulintas pilkos spalvos baltojo polistireninio putplasčio analogas, kurio termoizoliacinės savybės pagerintos naudojant grafitą,
GEOPORAS – mažai vandens įgeriantis žalsvas polistireninis putplastis.

Polistireninio putplasčio plokštės „Termoporas“ gali būti naudojamos apšiltinant visas pastato atitvaras. Izoliuojant sienas plokštes galima montuoti tiek iš išorės, tiek iš vidaus ar į sienos tarpą. „Termoporo“ plokštes galima naudoti šlaitiniams ir sutapdintiems stogams apšiltinti. Plokštėmis „Termoporas“ patogu apšiltinti grindis, nes polistireninis putplastis atlaiko dideles apkrovas.

„Neoporas EPS 70“ naudojamas fasadams apšiltinti iš išorės, dengiant polistireninį putplastį tinku ir lakštiniais elementais. Naudojant „Neoporą“ galima sumažinti termoizoliacinės medžiagos storį ir transportavimo sąnaudas.

Mažai vandens įgeriantis polistireninis putplastis „Geoporas“ nuo visiems įprasto polistireninio putplasčio skiriasi mažesniu ilgalaikiu vandens įmirkiu ir šiek tiek geresnėmis kitomis fizinėmis bei mechaninės savybėmis (gniuždomuoju įtempiu, kai gaminys deformuojamas 10 % bei stipriu lenkiant). Šios rūšies polistireninis putplastis gali būti naudojamas kaip ekstrudinio polistireninio putplasčio (XPS) analogas.

Gaminant polistireninį putplastį, nesusidaro atliekų, nes atraižos yra sumalamos ir įdedamos į naujai formuojamus blokus. Gamybos metu nenaudojama jokių papildomų priedų ar chemikalų. Naudojami tik 100–110 °C vandens garai. Visi polistireninio putplasčio bandymai atliekami pagal Europos standartus, todėl palyginus bandymų rezultatus lengvai galima įsitikinti, kad AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamina geros kokybės, atitinkančius europinį lygį produktus. Pastaraisiais metais smarkiai auga pilkojo polistireninio putplasčio naudojimas. Vertindama gretimų šalių patirtį, bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ numato, kad greitai pilkasis polistireninis putplastis bus pradėtas naudoti ir pastatų stogams bei grindims apšiltinti, todėl
planuojama didinti „Neoporo“ gaminių asortimentą.

AB „Ukmergės gelžbetonis“ nuolat investuoja į polistireninio putplasčio gamybos įrangą ir produkcijos sandėliavimo plotą. Praėjusiais metais AB „Ukmergės gelžbetonis“ sumontavo vieno pažangiausių polistireninio putplasčio gamintojo „Nuova Idropress S.p.A“ visiškai automatizuotą blokų gamybos formą. Artimiausi įmonės planai – tolesnis pajėgumų didinimas ir sandėlių plėtra. O vienas didžiausių prioritetų – laiku pristatoma kokybiška produkcija.

Ristatus

Kiti temos straipsniai

Rehau
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu