Spalio 22d. Penktadienis

Trumpa informacija apie šilumą šildymui ir karštam vandeniui

2012 Lapkričio 17d.
Peržiūrų skaičius: 42824
Trumpa informacija apie šilumą šildymui ir karštam vandeniui

Šiluma – labiausiai paplitusi energijos rūšis. Ji naudojama nuo neatmenamų laikų. Pradžioje tai buvo saulės šiluma, vėliau žmogus išmoko naudotis ugnimi, šiuo metu pagrindinis šilumos energijos šaltinis yra organinio kuro deginimas. Fizikinis šilumos apibrėžimas – medžiagos mikrodalelių (molekulių, atomų) netvarkingas judėjimas. Šilumą apibūdina kūno temperatūra. Energinė šilumos charakteristika yra šilumos kiekis, kurios vienetas SI sistemoje – džaulis (J). Praktikoje dažniau vartojamas išvestinis vienetas – kilovatvalandė (1 kWh = 3 600 kJ).

Apytikriai tiek šilumos pakanka 20 litrų šalto vandens pašildyti nuo 10 iki 50 C°. Tam, kad pagaminti 1 kWh centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje, reikia sudeginti apie 100 gramų kuro (skaičiuojant naftos ekvivalentu). Nuo 1996 m. iki 2009 m. šis rodiklis sumažėjo nuo 101, 70 iki 97,70 gramų kuro naftos ekvivalento. Šildymas – tam tikros oro temperatūros palaikymas patalpoje šaltuoju metų laiku. Iš patalpos per atitvaras išorės orui perduodamus šilumos nuostolius kompensuoja šildymo sistema. Šildymo sezoną rekomenduojama pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10 ºC. Dabartiniu metu Lietuvoje šildymo sezonas prasideda apie spalio 15 d. ir baigiasi apie balandžio 15 d. (penki pilni mėnesiai – lapkritis, gruodis, sausis, vasaris, kovas ir du nepilni mėnesiai – spalis ir balandis). Šiuo laikotarpiu vidutinė lauko oro temperatūra yra apie 00C. Šilumos kaina – tai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatyta šilumos vienos kilovatvalandės kaina (ct/kWh) šilumos tiekimo bendrovėms, vadovaujantis „Šilumos kainų nustatymo metodika“ (2010/2011 m. šildymo sezono vidutinė prognozuojama šilumos kaina apie 23,0 ct/kWh (su 9 % PVM).

Šilumos tiekimo būdai – centralizuotas ir individualus. Centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) – kai šilumos gamybos šaltiniuose (kogeneracinėse elektrinėse, katilinėse) pagaminta šiluma į pastatus tiekiama šilumos perdavimo tinklu. Individualus – kai šiluma gaminama pastate įrengtuose šildymo įrenginiuose. Šiuo metu CŠT ir individualus šildymas Lietuvoje apima maždaug po 50 proc. Panašus santykis yra ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse, kitose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Čekijoje ir kt. Tiek centralizuotas tiek individualus šildymas gali būti skirstomas pagal naudojamą kurą ar kitą pirminę energiją (dujinis, skystas ar kietas organinis kuras, elektros, saulės, geoterminė energija, ir kt.), pagal pagamintos šilumos transportavimo būdą (vandeninis, garinis, orinis, spindulinis) ir pagal šildymo prietaisus (radiatorinis, grindinis, plokštinis).

Centralizuotu būdu aprūpinant Lietuvos daugiabučių vartotojus šiluma, pastatuose naudojama tik vandeninė priverstinės cirkuliacijos šildymo sistema. Centralizuotai patiekta šiluma vartotojams yra apskaitoma daugiabučių namų ir kitų pastatų įvaduose įrengtais atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais, kurie parodo, kiek ataskaitiniu laikotarpiu visas namas suvartojo šilumos šildymui, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai). Pastate suvartotas šilumos kiekis patalpų šildymui (kWh) dalinamas iš pastato bendrojo naudingojo ploto (m2) ir nustatomas suvartotos šilumos kiekis 1 m2 ploto šildymui (kWh/m2).


145 butų (7550 m2 ploto) daugiabutis namas Vilniuje suvartojo 128350 kWh šilumos šildymui per mėnesį:
128350 (kWh)/7550 (m2) = 17 kWh/m2 per mėnesį (pagal šilumos suvartojimą priskiriamas II kategorijai). Šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui apsprendžia tų pastatų būklė. Lietuvoje daugiabučiai pagal suvartojamą šilumos kiekį sąlyginai skirstomi į IV kategorijas:

Gyventojams, norintiems sumažinti mokėjimų naštą atsiskaitant už šilumą tik šildymo sezono metu, šilumos tiekimo įmonės siūlo šiuos mokėjimus išdėstyti tolygiai visų metų bėgyje. Tokiu būdu vietoj 345 Lt/mėn. (tik šildymo sezono metu), galima mokėti apie 173 Lt/mėn. mokant kiekvieną metų mėnesį. Tokiu principu atsiskaito daugumos Europos Sąjungos šalių gyventojai. Norint iš esmės sumažinti Lietuvos gyventojų mokėjimus už šilumą, būtina įgyvendinti du pagrindinius projektus:

- Pervesti šilumos gamybos šaltinius nuo brangaus importuojamo iškastinio kuro (gamtinių dujų ir naftos produktų) prie daug pigesnio vietinio biokuro;
- Atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius gyvenamuosius namus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą; Atnaujinus (modernizavus) daugiabutį gyvenamąjį namą ir šilumos gamybai naudojant vietinį biokurą, mokėjimai už šilumą gyventojams sumažėtų nuo ~345 Lt/but./mėn. iki ~110 Lt/but./mėn. Būtent tiek dabar moka naujai pastatytų ir atnaujintų (modernizuotų) Lietuvos daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai. Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) 1 m2 kaina yra apie 300 Lt.

Karštas vanduo – geriamasis vanduo, pašildytas iki higienos normomis nustatytos temperatūros. Tam, kad iš karšto vandens čiaupo bet kuriuo metu tekėtų reikiamos temperatūros karštas vanduo, šaltas geriamasis vanduo turi būti pašildytas ir namo vidaus vamzdynuose pastoviai turi būti palaikoma cirkuliacija. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriaiscirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui. Lietuva viena iš nedaugelio Europos šalių, naudojanti buities reikmėms vien tik požeminį gręžinių vandenį, kurio vidutinė metinė temperatūra yra apie +8oC. Karštas vanduo į gyvenamąsias patalpas patiekiamas +52oC temperatūros. Vieno kubinio metro vandens pašildymui nuo 8oC iki 52oC reikia sunaudoti 51 kWh šilumos.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vidutinė (toliau – geriamojo vandens) 2010 m. kaina bute apie 4,71 Lt/m³ (su 21 % PVM).

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką gyventojai už karštą
vandenį moka:

-Karšto vandens vidutinė kaina su karšto vandens tiekėju (ŠTVT nurodytas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas): geriamojo vandens ir šilumos (šalto geriamojo vandens pašildymui) kaina didinama iki 10% (4,71 x 1,10+11,73 x 1,10=18,08 Lt/m3) + karšto vandens tiekėjo 5-6% pelno marža (18,08 x 0,055= 1,00 Lt/m3) = 19,08 Lt/m3;

- Karšto vandens vidutinė kaina be tarpininko – karšto vandens tiekėjo, buitinių vartotojų sutarimu šiluma ir geriamas vanduo perkamas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje leidžiamu būdu) namo įvade (ŠTVT nurodytas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas): šalto geriamo vandens vidutinė kaina Lietuvoje (įvertinus skirtumą tarp įvadinio ir butų skaitiklių deklaruotų rodmenų sumos – vidutiniškai šalyje 20% arba 1,2 karto daugiau) su PVM (4,71 Lt/m3 x 1,2=5,65 Lt/m3) + šiluma, šalto geriamojo vandens pašildymui (11,73 Lt/m3) = 17,38 Lt/m3.

- Karšto vandens vidutinė kaina be tarpininko – karšto vandens tiekėjo (kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamas vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo pagal butuose įrengtų geriamojo vandens skaitiklių rodmenų ataskaitas (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas): šalto geriamo vandens vidutinė kaina Lietuvoje su PVM (4,71 Lt/m3) + šiluma, šalto geriamojo vandens pašildymui (11,73 Lt/m3) = 16,44 Lt/m3.

Šilumos tiekimo įmonės kiekvieną mėnesį pateikia butams sąskaitas už šilumą, suvartotą šildymui ir karšto vandens ruošimui. Ypač svarbu sąskaitose atkreipti dėmesį į suvartotą šilumos kiekį (kWh) buto šildymui, kuris atspindi daugiabučio namo būklę ir atitinkamai mokėjimų už šilumą dydį.

Daugiau informacijos:

www.lsta.lt


Oro tarša: dūmai išduos, „Kaminukas“ patikrins

Oro tarša: dūmai išduos, „Kaminukas“ patikrins

Nuo gruodžio visoje Lietuvoje vyksta akcija „Kaminukas“. Jos metu jau atlikta dešimtys reidų ir patikrinti keli šimtai objektų. Tokie patikrinimai tęsis bent iki kovo.


Amorfinio metalo juosta – unikali AHT technologija Jūsų šildomoms grindims

Amorfinio metalo juosta – unikali AHT technologija Jūsų šildomoms grindims

AHT ADVANCED HEATING TECHNOLOGIES, LTD АНТ Ltd yra viena iš OPUS Group (Kipras) įmonių grupės narių. Taip pat, šildymo...


Židiniai – svarbi ne tik interjero detalė

Židiniai – svarbi ne tik interjero detalė

Židinys – archaiškiausias būsto elementas, vienas iš seniausių patalpų šildymo būdų, - nuolat keitėsi. Ne tik naujos technologijos, bet ir įvairių epochų stilistiniai motyvai lėmė šiuolaikinio židinio įvaizdį. Žiūrėjimas į židinį kiekvienam...


Kietojo kuro katilai

Kietojo kuro katilai

Anglimis kūrenami katilai nuo kūrenamų malkomis skiriasi tuo, kad pakura ir degimo kamera yra santykinai mažesnės (malkomis skirtų kūrenti katilų pakura maždaug 2 kartus didesnė). Taip yra todėl, kad anglių kaitrumas yra žymiai (apie 1,5 karto)...


Infraraudonųjų spindulių šildymo sistema: kodėl vilniečių šeima jos nebekeistų į jokią kitą

Infraraudonųjų spindulių šildymo sistema: kodėl vilniečių šeima jos nebekeistų į jokią kitą

Vilnietė Irma su šeima jau trečius metus gyvena name, kuriame įrengta „Carbontec®“ infraraudonųjų spindulių šildymo sistema. Šalia Nemenčinės gyvenantys vilniečiai svarsto apie dar vieno namo statybą, kuriame taip pat žada rinktis...


Poilsis kalnuose su židiniu

Poilsis kalnuose su židiniu

Pavasaris – metas, kai kalnų ar laukinės gamtos mylėtojai leidžiasi į keliones, kurios, praėjus sezonui, būna gerokai pigesnės, o be to, kurortai nebūna taip apgulti, kaip sezono įkarštyje. Priklausomai nuo pomėgių, vieni poilsiautojai...


Elektrinis grindų šildymas padeda namų turėtojams efektyviai naudoti energiją

Elektrinis grindų šildymas padeda namų turėtojams efektyviai naudoti energiją

Daugybė namų turėtojų ieško būdų kaip padidinti jų namų energetinį efektyvumą. Naudojant grindų šildymą pasiekiamas vienodas šilumos pasiskirstymas, o didelio ploto šilumos šaltinio temperatūra turi būti vos keliais laipsniais aukštesnė už...


Dūmtraukių vamzdžiai, kuriuos lengva pritaikyti

Dūmtraukių vamzdžiai, kuriuos lengva pritaikyti

Lietuvoje imta prekiauti austrų įmonės „Bertrams“ dūmtraukių ir kaminų vamzdžiais bei detalėmis. „Bertrams“ –viena pirmaujančių kaminų ir dūmtraukių gamintojų Europoje, gamybą vykdanti Austrijoje, klientų vertinama...


E-santechnika.lt
E-santechnika.lt

Internetinėje svetainėje www.e-santechnika.lt įsigysite visų reikiamų prekių, medžiagų, įrankių, priedų, įrangų, įrengimų ir kita.

Santjana, UAB
Santjana, UAB

Pastatų ūkio valdymas, dujų ūkio priežiūra, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų priežiūra, automatikos sistemų priežiūra, elektros ūkio priežiūra, šilumos ūkio priežiūra, priešgaisrinių ir gaisro gesinimo sistemų priežiūra, vandentiekio ir nuotekų sistemų priežiūra, patalpų valymas ir teritorijų priežiūra

Ekoklima, UAB
Ekoklima, UAB

Šilumos siurbliai - Geoterminis šildymas. Šiuo metu rinkai yra pristatomi naujos kartos NIBE šilumos siurbliai, pagaminti naudojant naujausias technologijas.

Karbonteko sistema, UAB
Karbonteko sistema, UAB

Carbontec - sumanesnis patalpų šildymo būdas.

Deguva, UAB
Deguva, UAB

Suskystintų dujų tiekimas individualių, pramoninių objektų šildymui ir technologiniams procesams. Suskystintų dujų cisterninių įrenginių techninis aptarnavimas.

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...