Liepos 14d. Antradienis

Trumpa informacija apie šilumą šildymui ir karštam vandeniui

2012 Lapkričio 17d.
Peržiūrų skaičius: 42824
Trumpa informacija apie šilumą šildymui ir karštam vandeniui

Šiluma – labiausiai paplitusi energijos rūšis. Ji naudojama nuo neatmenamų laikų. Pradžioje tai buvo saulės šiluma, vėliau žmogus išmoko naudotis ugnimi, šiuo metu pagrindinis šilumos energijos šaltinis yra organinio kuro deginimas. Fizikinis šilumos apibrėžimas – medžiagos mikrodalelių (molekulių, atomų) netvarkingas judėjimas. Šilumą apibūdina kūno temperatūra. Energinė šilumos charakteristika yra šilumos kiekis, kurios vienetas SI sistemoje – džaulis (J). Praktikoje dažniau vartojamas išvestinis vienetas – kilovatvalandė (1 kWh = 3 600 kJ).

Apytikriai tiek šilumos pakanka 20 litrų šalto vandens pašildyti nuo 10 iki 50 C°. Tam, kad pagaminti 1 kWh centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje, reikia sudeginti apie 100 gramų kuro (skaičiuojant naftos ekvivalentu). Nuo 1996 m. iki 2009 m. šis rodiklis sumažėjo nuo 101, 70 iki 97,70 gramų kuro naftos ekvivalento. Šildymas – tam tikros oro temperatūros palaikymas patalpoje šaltuoju metų laiku. Iš patalpos per atitvaras išorės orui perduodamus šilumos nuostolius kompensuoja šildymo sistema. Šildymo sezoną rekomenduojama pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10 ºC. Dabartiniu metu Lietuvoje šildymo sezonas prasideda apie spalio 15 d. ir baigiasi apie balandžio 15 d. (penki pilni mėnesiai – lapkritis, gruodis, sausis, vasaris, kovas ir du nepilni mėnesiai – spalis ir balandis). Šiuo laikotarpiu vidutinė lauko oro temperatūra yra apie 00C. Šilumos kaina – tai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatyta šilumos vienos kilovatvalandės kaina (ct/kWh) šilumos tiekimo bendrovėms, vadovaujantis „Šilumos kainų nustatymo metodika“ (2010/2011 m. šildymo sezono vidutinė prognozuojama šilumos kaina apie 23,0 ct/kWh (su 9 % PVM).

Šilumos tiekimo būdai – centralizuotas ir individualus. Centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) – kai šilumos gamybos šaltiniuose (kogeneracinėse elektrinėse, katilinėse) pagaminta šiluma į pastatus tiekiama šilumos perdavimo tinklu. Individualus – kai šiluma gaminama pastate įrengtuose šildymo įrenginiuose. Šiuo metu CŠT ir individualus šildymas Lietuvoje apima maždaug po 50 proc. Panašus santykis yra ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse, kitose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Čekijoje ir kt. Tiek centralizuotas tiek individualus šildymas gali būti skirstomas pagal naudojamą kurą ar kitą pirminę energiją (dujinis, skystas ar kietas organinis kuras, elektros, saulės, geoterminė energija, ir kt.), pagal pagamintos šilumos transportavimo būdą (vandeninis, garinis, orinis, spindulinis) ir pagal šildymo prietaisus (radiatorinis, grindinis, plokštinis).

Centralizuotu būdu aprūpinant Lietuvos daugiabučių vartotojus šiluma, pastatuose naudojama tik vandeninė priverstinės cirkuliacijos šildymo sistema. Centralizuotai patiekta šiluma vartotojams yra apskaitoma daugiabučių namų ir kitų pastatų įvaduose įrengtais atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais, kurie parodo, kiek ataskaitiniu laikotarpiu visas namas suvartojo šilumos šildymui, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai). Pastate suvartotas šilumos kiekis patalpų šildymui (kWh) dalinamas iš pastato bendrojo naudingojo ploto (m2) ir nustatomas suvartotos šilumos kiekis 1 m2 ploto šildymui (kWh/m2).


145 butų (7550 m2 ploto) daugiabutis namas Vilniuje suvartojo 128350 kWh šilumos šildymui per mėnesį:
128350 (kWh)/7550 (m2) = 17 kWh/m2 per mėnesį (pagal šilumos suvartojimą priskiriamas II kategorijai). Šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui apsprendžia tų pastatų būklė. Lietuvoje daugiabučiai pagal suvartojamą šilumos kiekį sąlyginai skirstomi į IV kategorijas:

Gyventojams, norintiems sumažinti mokėjimų naštą atsiskaitant už šilumą tik šildymo sezono metu, šilumos tiekimo įmonės siūlo šiuos mokėjimus išdėstyti tolygiai visų metų bėgyje. Tokiu būdu vietoj 345 Lt/mėn. (tik šildymo sezono metu), galima mokėti apie 173 Lt/mėn. mokant kiekvieną metų mėnesį. Tokiu principu atsiskaito daugumos Europos Sąjungos šalių gyventojai. Norint iš esmės sumažinti Lietuvos gyventojų mokėjimus už šilumą, būtina įgyvendinti du pagrindinius projektus:

- Pervesti šilumos gamybos šaltinius nuo brangaus importuojamo iškastinio kuro (gamtinių dujų ir naftos produktų) prie daug pigesnio vietinio biokuro;
- Atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius gyvenamuosius namus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą; Atnaujinus (modernizavus) daugiabutį gyvenamąjį namą ir šilumos gamybai naudojant vietinį biokurą, mokėjimai už šilumą gyventojams sumažėtų nuo ~345 Lt/but./mėn. iki ~110 Lt/but./mėn. Būtent tiek dabar moka naujai pastatytų ir atnaujintų (modernizuotų) Lietuvos daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai. Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) 1 m2 kaina yra apie 300 Lt.

Karštas vanduo – geriamasis vanduo, pašildytas iki higienos normomis nustatytos temperatūros. Tam, kad iš karšto vandens čiaupo bet kuriuo metu tekėtų reikiamos temperatūros karštas vanduo, šaltas geriamasis vanduo turi būti pašildytas ir namo vidaus vamzdynuose pastoviai turi būti palaikoma cirkuliacija. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriaiscirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui. Lietuva viena iš nedaugelio Europos šalių, naudojanti buities reikmėms vien tik požeminį gręžinių vandenį, kurio vidutinė metinė temperatūra yra apie +8oC. Karštas vanduo į gyvenamąsias patalpas patiekiamas +52oC temperatūros. Vieno kubinio metro vandens pašildymui nuo 8oC iki 52oC reikia sunaudoti 51 kWh šilumos.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vidutinė (toliau – geriamojo vandens) 2010 m. kaina bute apie 4,71 Lt/m³ (su 21 % PVM).

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką gyventojai už karštą
vandenį moka:

-Karšto vandens vidutinė kaina su karšto vandens tiekėju (ŠTVT nurodytas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas): geriamojo vandens ir šilumos (šalto geriamojo vandens pašildymui) kaina didinama iki 10% (4,71 x 1,10+11,73 x 1,10=18,08 Lt/m3) + karšto vandens tiekėjo 5-6% pelno marža (18,08 x 0,055= 1,00 Lt/m3) = 19,08 Lt/m3;

- Karšto vandens vidutinė kaina be tarpininko – karšto vandens tiekėjo, buitinių vartotojų sutarimu šiluma ir geriamas vanduo perkamas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje leidžiamu būdu) namo įvade (ŠTVT nurodytas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas): šalto geriamo vandens vidutinė kaina Lietuvoje (įvertinus skirtumą tarp įvadinio ir butų skaitiklių deklaruotų rodmenų sumos – vidutiniškai šalyje 20% arba 1,2 karto daugiau) su PVM (4,71 Lt/m3 x 1,2=5,65 Lt/m3) + šiluma, šalto geriamojo vandens pašildymui (11,73 Lt/m3) = 17,38 Lt/m3.

- Karšto vandens vidutinė kaina be tarpininko – karšto vandens tiekėjo (kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamas vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo pagal butuose įrengtų geriamojo vandens skaitiklių rodmenų ataskaitas (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas): šalto geriamo vandens vidutinė kaina Lietuvoje su PVM (4,71 Lt/m3) + šiluma, šalto geriamojo vandens pašildymui (11,73 Lt/m3) = 16,44 Lt/m3.

Šilumos tiekimo įmonės kiekvieną mėnesį pateikia butams sąskaitas už šilumą, suvartotą šildymui ir karšto vandens ruošimui. Ypač svarbu sąskaitose atkreipti dėmesį į suvartotą šilumos kiekį (kWh) buto šildymui, kuris atspindi daugiabučio namo būklę ir atitinkamai mokėjimų už šilumą dydį.

Daugiau informacijos:

www.lsta.lt


Krosnys – jų istorija ir rūšys

Krosnys – jų istorija ir rūšys

Šiandien, kai pagalvojame apie šildymą, pirmosios mintys sukasi apie centrinį šildymą, radiatorius ir didelius mokesčius už šilumą. O ar žinote apie kitus šildymo variantus? Vienas jų – šildymasis krosnimi. Šis būdas, beje, vis aktualėjantis...


Naujos vienvamzdės šildymo sistemos galimybės

Naujos vienvamzdės šildymo sistemos galimybės

Originalų ir gana paprastą sprendimą siūlo Danfoss: sukurtas gaminys, kuris suteikia galimybę taupyti energiją. Straipsnyje apžvelgiamas novatoriškas energijos taupymo sprendimas vieno vamzdžio šildymo sistemoms, naudojant naują produktą AB-QT,...


Kaip tinkamai prižiūrėti kaminus ir išvengti gaisrų

Kaip tinkamai prižiūrėti kaminus ir išvengti gaisrų

Praėjusiame savo straipsnyje apie saugią krosnelės ir židinio ugnį (žr. „Saugi krosnelės ar židinio ugnis“) pasižadėjome parašyti plačiau apie kaminus, nes jie yra dažniausia priežastis, kodėl nuo gaisro nukenčia būstas.


Kamino reikšmė kuriant saugius ir stilingus namus

Kamino reikšmė kuriant saugius ir stilingus namus

Dažniausiai namuose sugalvoję įrengti židinį visą dėmesį ir sutelkiame jam – į jo dizainą, medžiagas, žiūrime, kaip jis derės interjere. Tačiau neretai pamirštame apie kitą svarbų elementą, kuris užtikrina saugų mėgavimąsi ugnimi.


Apie lituotus plokštelinius šilumokaičius

Apie lituotus plokštelinius šilumokaičius

Lituotas plokštelinis šilumokaitis – modernių novatoriškų technologijų produktas. Lituotų šilumokaičių gamyba prasidėjo tik prieš 25 metus. Masinė gamyba ir pritaikymas – tik pastaruosius 15 metų. O per paskutiniuosius 3 metus įvyko...


Muilo akmens kepsninės

Muilo akmens kepsninės

Šį kartą mūsų akiratyje – ne židiniai ir krosnys, bet vis viena su ugnimi susijusi medžiaga. Tai muilo akmuo, kuris kartais dėl savo savybių dar yra vadinamas ugnies akmeniu. Tai ypatinga ekologiška gamtos dovana žmonių naudojama nuo...


Šilumos siurblys jūsų name – racionalus sprendimas!

Šilumos siurblys jūsų name – racionalus sprendimas!

Kas tai yra ir ką reikėtų žinoti apie šilumos siurblius? Dar prieš dešimtmetį geoterminio šildymo sistema individualiuose namuose Lietuvoje buvo retenybė, nors pasaulyje ji gerai žinoma jau daugiau kaip 40 metų. Kiekvienas, kuris ruošiasi statyti...


Ištikimi židinio palydovai

Ištikimi židinio palydovai

Kad židinio ugnis linksmai pleventų, jai reikia pagelbėti... Vieni židinio aksesuarai būtini ugniai įkurti, kiti – jai prižiūrėti, treti – ugniakurui parengti, ketvirti – židiniui papuošti ir atkreipti į jį dėmesį. Kadaise juos...


Ekoklima, UAB
Ekoklima, UAB

Šilumos siurbliai - Geoterminis šildymas. Šiuo metu rinkai yra pristatomi naujos kartos NIBE šilumos siurbliai, pagaminti naudojant naujausias technologijas.

D. J. Ulozos Įmonė „Antakmenė“
D. J. Ulozos Įmonė „Antakmenė“

Prekiaujame įvairių gamintojų židinių ugniakurais, krosnelėmis, pirties krosnelėmis, kaminų sistemomis ir šiai sričiai skirtomis medžiagomis.

EcoAkadis
EcoAkadis

Ecoakadis – dirbti bus lengviau!

PAGIRIŲ KROSNYS
PAGIRIŲ KROSNYS

PAGIRIŲ KROSNYS

KOMFORTAS, UAB EVA SAT
KOMFORTAS, UAB EVA SAT

Įmonė EVA SAT užsiima mažmenine ir didmenine prekyba santechnikos ir šildymo įrenginiais.

Ketvertas, UAB
Ketvertas, UAB

Ketvertas.lt - prekyba šildymo ir vandentiekio sistemomis, vonios kambario įranga.

Fazė, UAB
Fazė, UAB

Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų inžinerinių sistemų įrengimas.Elektra, silpnos srovės, ryšiai, vandentiekis, nuotekos, šildymas, vėdinimas, kondicionavimas.

Deguva, UAB
Deguva, UAB

Suskystintų dujų tiekimas individualių, pramoninių objektų šildymui ir technologiniams procesams. Suskystintų dujų cisterninių įrenginių techninis aptarnavimas.

PLUMBERA, MB
PLUMBERA, MB

mechanikos darbai-pastatų vandentiekis bei nuotekų šalinimas, šildymas (vandens iki 115 laipsnių temperatūros), vėdinimas ir oro kondicionavimas.

ecosiluma.lt
ecosiluma.lt

Perkame miškus | Malkos | Miško priežiūra

IDV Group, UAB
IDV Group, UAB

Oro kondicionavimo,vėdinimo sistemų, centrinių dulkių siurblių projektavimas, pardavimas ir įrengimas. Esame oficialūs atstovai INVENTOR oro kondicionierių, Polypipe vėdinimo sistemų, DrainVac centrinių dulkių siurblių.

Gerunda, UAB
Gerunda, UAB

Didmeninė ir mažmeninė prekyba santechnikos prekėmis

www.vegas.lt

www.vegas.lt

Aukščiausios kokybės čiužiniai Jūsų ramiam miegui.
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...
MDS terasos

MDS terasos

Terasų įrengimas, produktai terasai.