Liepos 20d. Šeštadienis

Kaip išsirinkti mažiausiai užterštą vietą mieste?

Peržiūrų skaičius: 40176
Kaip išsirinkti mažiausiai užterštą vietą mieste?

Oro tarša priklauso ne tik nuo miesto dydžio ar transporto srautų, bet ir nuo metų laiko, klimatinių sąlygų, vietovės reljefo ar netgi namų tankumo. Norint keisti gyvenamąją vietą, reikėtų apgalvotai rinktis netgi namo aukštą.

Anot specialistų, automobilių išmetami teršalai paprastai kaupiasi labai nedideliu spinduliu nuo jų šaltinio. Tuo tarpu kamino skleidžiamų teršalų didžiausia koncentracija – atstumu, kuris 10 kartų didesnis už kamino aukštį.
Oro kokybė pagal metų laikus

Anot Aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto Mindaugo Bernatonio, pavasarį orą labiausiai teršia per žiemą sniege ir lede susikaupusios dulkės bei kietosios dalelės. Daugiausiai problemų kyla kovo – balandžio mėnesiais, kai įsivyrauja sausi, bet vėjuoti orai. Aplinkos orą labai teršia ir pavasarį deginama pernykštė žolė bei gegužės mėnesį atsirandančios žiedadulkės.

Rudenį pavojingiausios dienos, kai nėra vėjo, o pagrindiniai teršalai, besikaupiantys su dažnais rūkais, – automobilių išmetamosios dujos. „Nuo 2000 m. rugsėjo 22 d. vykstanti Tarptautinė diena be automobilio pas mus nepopuliari. Transporto skaičiuoklių duomenimis, automobilių srautai per ją nesumažėja“, - teigė M. Bernatonis.

Žiemos blogybės – anticiklonai, pasižymintys ramiais ir labai šaltais orais. „Tuomet užkuriamos visos krosnys, didesnėmis apkrovomis dirba elektrinės. Ypač aplinką teršia kietas kuras. Susidaro smogai, kurie lyg rusvos spalvos dujų mišinys iš aukščiau matomi net plika akimi“, - sakė specialistas. Įdomu, kad trumpalaikiai oro taršos padidėjimai fiksuojami Naujųjų metų naktį. Tai fejerverkų įtaka.

Vasarą daugiausiai rūpesčių kelia sausi orai, kuriuos neretai lydi durpynų ir miškų gaisrai. Durpynas gali smilkti net keletą savaičių, todėl tenka modeliuoti situaciją ir svarstyti galimybę evakuoti žmones. Tuo tarpu jeigu vasarą lyja, galima tikėtis, kad oras bus pakankamai švarus.

Anot M. Bernatonio, šiemet Vilniuje registruoti 23 atvejai, kai buvo viršyta leistina kietųjų dalelių paros ribinė vertė. Maksimalus leistinas tokių dienų skaičius per metus – 35. Pašnekovas tikisi, kad jis nebus peržengtas, jei, žinoma, kokių nors išdaigų neiškrės gamta.

„Savivaldybė jau antrus metus vykdo oro taršos mažinimo programą, kurios metu plaunamos gatvės bei vykdomos kitos priemonės. Visgi tai duoda rezultatų“, - teigė specialistas.

Palyginimui, 2005 m. Kaune kietųjų dalelių paros norma buvo viršyta 56 dienas, Vilniuje – 46, Klaipėdoje – 43, Panevėžyje – 42. 2007 m. Kaune tokių dienų buvo – 46, Vilniuje – 45, o likusiuose Lietuvos miestuose dienų, kai viršijama paros ribinė buvo nuo 7 iki 26.
Labiausiai užterštos sostinės vietos

Nesunku nuspėti, kad labiausiai užterštos tos gatvės, kuriose yra didžiausi transporto srautai. Vilniuje didžiausias taršos lygis yra prie Geležinio Vilko, Savanorių, Kalvarijų, Žirmūnų, T. Narbuto, Ukmergės gatvės (ypač ties prekybos centru „Senukai“), Laisvės prospekte, ypač prie viaduko ties Spaudos rūmais.

„Jaunimas, tokiose sankryžose rytais dalijantis laikraščius, gauna didžiausią teršalų dozę tuo metu, kai tarša didžiausia. Beje, vakare tarša gali būti dar didesnė, nes po pietų silpnėja vėjo greitis ir teršalai nespėja išsisklaidyti“, - įspėjo pašnekovas.

Dar viena, potencialiai jautri oro taršos lygio padidėjimui zona Vilniuje – dauboje esantis Senamiestis. Tai Neries slėnis, o kuo yra žemiau, tuo vėjas lėtesnis ir silpniau sklaido teršalus.

Tiesa, Pilies gatvės pradžia prie Gedimino kalno papėdės yra 100 metrų aukštyje virš jūros lygio, o toliau reljefas aukštėja: ties Rotuše aukštis siekia jau 120 m, ties Stotimi – per 140 m. Savanorių prospektas ir Žirmūnų gatvė yra apie 120 m aukštyje, Laisvės pr. ties televizijos bokštu - apie 150 m. Tiltai per Nerį iškilę vidutiniškai 90 m, Gedimino bokšto kalno viršūnėje atsiduriame 140 m aukštyje.

Trijų kryžių kalno viršūnė yra 160 m. Beje, „Akropolis“ taip pat yra 160 m aukštyje. Molėtų plentas prie įvažiavimo į Vilnių –160-170 m.
Ar medžiai valo orą?

Taip pat teršalams sklaidytis trukdo iš abiejų pusių aklinai užstatytos gatvės, sukuriančios vadinamąjį kanjono efektą. Tai ypač būdinga Senamiesčiui, tačiau tokį vaizdą jau galima stebėti ir kitose miesto dalyse.

Pasirodo, panašiai veikia ir medžiai. Vasarą keliuose Europos miestuose, taip pat ir Vilniuje, buvo atliktas įdomus eksperimentas. Dviratininkas važiuodamas miesto gatvėmis realiu laiku matavo oro kokybę ir filmavo vaizdą.

„Kai jis važiuodavo pro medžių liniją, tarša netgi būdavo didesnė. Teršalas, atsitrenkęs į medį sudaro oro verpetą, todėl teršalų koncentracija apie kamienus būna didesnė. Jei medžių nebūtų, teršalai sklaidytųsi didesniu spinduliu ir tolygiau. Tiesa, tai labai preliminari išvada, kuriai pagrįsti dar reikia įrodymų“, - svarstė M. Bernatonis.

Kita vertus, ši prielaida įrodo, kad bent pirmo aukšto gyventojus tanki medžių virtinė arba aukšta gyvatvorė nuo gatvės teršalų galėtų dalinai apsaugoti.

„Tačiau norint gauti kuo mažesnę automobilių išmetamųjų dujų dozę, butą reikėtų rinktis bent trečiame aukšte. Mat kildami aukštyn teršalai sklaidosi. Žinoma, reikėtų atsižvelgti, ar namo kaimynystėje nėra kokio nors kamino angos. Kai pirmame aukšte įsikūrusi parduotuvė šildo savo patalpas, nuo jos kamino kenčia viršutinių aukštų gyventojai. Pasitaiko, kad teršalų koncentracija neviršijama, bet gyventojai kenčia nuo kvapo“, - teigė pašnekovas.

Žaliosios miestų zonos, anot specialisto, neabejotinai yra ir švaraus oro oazės. Prieš keletą metų buvo atlikti sieros dioksido, azoto dioksido ir 5 lakiųjų organinių junginių koncentracijų matavimai prie intensyvaus eismo gatvių, gyvenamuosiuose mikrorajonuose bei parkuose. Pastaruosiuose azoto dioksido koncentracija buvo mažesnė net apie tris kartus.

Anot M. Bernatonio, sostinės Vingio parkas, kuriame galime pajusti natūralų medžių kvapą, taip pat švarus. Pakankamai švarus netgi prie Senamiesčio besišliejantis Sereikiškių parkelis – teršalų koncentracijų viršijimų jame neužfiksuota.

„Tyrinėjome, kaip toli jaučiama miesto įtaka. Pasirodė, kad teršalai labiausiai koncentruojasi netoli jų šaltinio, pavyzdžiui, gatvės. Išvažiavus už miesto oras gerėja labai greitai. Jau Tarandėje azoto dioksido buvo iki 10 miligramų kubiniame metre. Prie gatvių miesto centre koncentracija dažnai siekia 40 ir daugiau“, - pasakojo M. Bernatonis.

Beje, azoto dioksido vienos valandos ribinė vertė – 200 miligramų kubiniame metre, tačiau tokių valandų per metus gali būti 18. Pernai didžiausia vienos valandos azoto dioksido koncentracija Vilniuje, Žirmūnuose siekė 159. Kituose Lietuvos miestuose ji taip pat nė karto nebuvo viršyta.

Lietuvos didieji miestai pagal oro taršos lygį skiriasi nežymiai. „Išmetimai iš stacionarių šaltinių Vilniuje ir Kaune labai panašūs. Transporto kamščiai piko metu taip pat teršia orą panašiai. Pastaruoju metu jų yra net ir mažesniuose miestuose. Todėl teigti, kad juose oras švaresnis, galima ne visada. Pavyzdžiui, Širvintos – švarus miestas, Skuodas – taip pat, o štai Utenos didžiosiose sankryžose jau pastebimi didmiesčio elementai“, - pasakojo pašnekovas.

Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje kasdien skelbiamas oro užterštumo lygio indeksas įvairiuose Lietuvos miestuose bei pateikiama prognozė kitai dienai. Nurodyti 5 galimi lygiai – labai žemas, žemas, vidutinis, aukštas, labai aukštas. Pastarosiomis dienomis šalyje vyrauja žemas užterštumo lygis, tik Vilniuje – vidutinis.
Pavojai sveikatai

Anot M. Bernatonio, jei keletą dienų iš eilės meteorologinės sąlygos bus nepalankios teršiančių aplinkos orą medžiagų išsisklaidymui, blogas, prastos oro kokybės fonas apims visą miestą – taip pat ir parkus. Tokiomis dienomis geriau nevaikščioti ir ypač nesportuoti ir nedirbti fizinio darbo lauke.

Europos parlamento rezoliucijoje dėl 2004–2010 m. veiksmų plano, skirto aplinkos apsaugai ir sveikatai, teigiama, kad 1 iš 3 vaikų ligų gali būti užterštos aplinkos pasekmė. Dėl oro taršos per pastaruosius 20 metų gerokai padaugėjo ūminių kvėpavimo infekcijų, kurios tapo pagrindine vaikų iki 5 metų mirtingumo priežastimi.

Oro užterštumas didina širdies smūgio ir insulto riziką bei skatina aterosklerozės vystymąsi. Lakiųjų organinių junginių didelės koncentracijos aplinkos ore, gali sukelti vėžinius susirgimus.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc., gyventojų amžius pailgėtų 3–5 metais, sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų 20–30 proc., o kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.

Kietosios dalelės dėl savo smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują.

Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai, kai dirginami viršutiniai kvėpavimo takai. Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama keliasdešimt kartų per metus, galima rimtai susirgti. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles, sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms.


Gyvenimas lofte

Gyvenimas lofte

Prieš daugelį metų buvusios gamyklų ir šiandien pagal šią paskirtį nenaudojamos patalpos atgimsta naujam gyvenimui. Loftas – tai naujasis senų ir nenaudojamų gamyklinių patalpų vardas. Ten šiandien verda gyvenimas, apie kurį šių patalpų...


Pastatų sandarumas

Pastatų sandarumas

Pastato nesandarumo problema ypatingai išryškėja žiemos metu, kai per pastato plyšius pradeda skverbtis šaltas lauko oras. Savaime suprantama, jį reikia šildyti šildymo sistemai, ir būtent taip didėja kaštai patalpų šildymui. Sandarumas taip pat...


Architektų atestavimo tvarkos aprašas

Architektų atestavimo tvarkos aprašas

Architektų atestavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties II priedo nuostatomis, reglamentuojančiomis reikalavimus Lietuvos architektams, kurių


Natūralių gamtos išteklių ir kokybiškos apdailos dialogas

Natūralių gamtos išteklių ir kokybiškos apdailos dialogas

Miestų augimas neatsiejamas nuo aukštybinių pastatų skaičiaus didėjimo. Įvairiuose žemės taškuose prasidėjęs urbanizacijos procesas tebevyksta iki šiol. Aukštybinių pastatų projektavimas šiuo metu pažengęs gana toli, tačiau žmogaus poreikiai ir jo...


„Loft Town“ statytojai į būsimo kvartalo teritorijos valymą investuoja 200 tūkst. litų

„Loft Town“ statytojai į būsimo kvartalo teritorijos valymą investuoja 200 tūkst. litų

Vilniuje, buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorijoje statomo kvartalo „Loft Town“ plėtotoja – bendrovė „Penki kontinentai“ investuoja 200 tūkst. litų į teritorijos valymą. Valymo darbai yra dalis buvusios gamyklos...


Kauniečiai perka kotedžus, vilniečiai – butus

Kauniečiai perka kotedžus, vilniečiai – butus

Nekilnojamojo turto rinkai pradėjus rodyti pirmuosius augimo požymius, daugelis sukruto ir pradėjo ieškotis naujų būstų. Visgi, ar jau tinkamas metas įsigyti naujus namus ir ko ieško lietuviai, apžvelgia nekilnojamojo turto ekspertai.


Matavimo vienetai

Matavimo vienetai

Matavimo vienetas - rodiklis, pagal kurį apskaičiuojami kokio nors objekto matmenys. Šiame straipsnyje pateikiami dažniausiai naudojami matavimo vienetai ir jų vertės. Kartotiniai ir daliniai vienetai, išvestiniai SI vienetai pagrindiniai matų...


Lietuvos architektūros problemoms spręsti parengtas Architektūros įstatymas

Lietuvos architektūros problemoms spręsti parengtas Architektūros įstatymas

Aplinkos ministerijos darbo grupė parengė pirmojo šalyje Architektūros įstatymo projektą. Iki šiol šalyje nebuvo vieno teisės akto, reglamentuojančio architekto veiklą ir užtikrinančio architektūros kokybę. „Visi nurodyti teisės aktai...


D. Bernardo statyba, UAB
D. Bernardo statyba, UAB

GRIOVIMO DARBŲ PROFESIONALAI Kokybiškai ir greitai atliekame griovimo darbus visoje Lietuvoje!

Advelita, UAB
Advelita, UAB

NT objektų: sklypų, pastatų filmavimas ir fotografavimas dronu.

Salgesta, UAB
Salgesta, UAB

Patikima ir ilgalaikė partnerė statybų ir apdailos klausimais

www.vegas.lt

www.vegas.lt

Aukščiausios kokybės čiužiniai Jūsų ramiam miegui.
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...
MDS terasos

MDS terasos

Terasų įrengimas, produktai terasai.
www.agmeka.lt

www.agmeka.lt

Stogo danga, klinkeris, trinkelės, stogo priedai
Mes jau čia Mes jau čia