Slovėnijoje įsikūręs Ptujaus archeologinis parkas-muziejus yra viena svarbiausių šalies istorinių vietų. Po atviru dangumi archeologiniai radiniai buvo palikti neatradus lėšų įrengti pakankamai didelį tam tikslui skirtą pastatą.
Didelė dalis eksponatų netilpo į šalia stovinčio vienuolyno muziejui išskirtą kambarį ir buvo palikti dūlėti po saule ir lietumi. Problemai išspręsti architektai sugalvojo nestandartinį sprendimą – žole apauginti stogai, primenantys palapines.
Šalies sostinėje Liublijanoje įsikūrusi architektų įmonė „Enota“ muziejaus valdybai patiekė projektą, kuriuo siūlo nestatyti pastato, bet išsaugoti muziejaus gryname ore koncepcija, tik eksponatus apsaugoti moderniais stogais.
Architektai mano, kad geriausia stogus būtų apauginti žole, tai sukuriant natūralų apsauginį sluoksnį nuo lietaus. Stogais vaikščioti ir ant jų pietauti galėtų lankytojai arba jie galėtų būti panaudoti kaip papildoma ekspozicijų erdvė. Architektai idėją paėmė iš pačių archeologų. Palapines kasinėjamoms vietoms apsaugoti jie naudoja jau labai seniai.
Muziejus architektams atsakymo dar nedavė, bet paprašė, kad parengtų apytikslę statybos darbų sąmatą.
