Lietuvos inžinerijos pramonė, kurios dalis yra ir metalo apdirbimas, pagal indėlį į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) sudaro reikšmingą dalį šalies ekonomikoje.
Šiam sektoriui per metus tenka 21–23 proc. sukuriamo Lietuvos BVP. Lietuvos metalo apdirbimo pramonė 2014 metais sukūrė BVP už 511 mln. eurų. Didesnė dalis, 528 mln. eurų, visoje inžinerinės pramonės grupėje teko tik plastikinių, guminių ir kitų nemetalinių produktų gamybai.
Metalo pramonė Lietuvoje turi senas tradicijas, o joje dirba didelis skaičius žmonių, kurie savo įgūdžiu tobulina jau ne vienerius metus, o įmonių, besispecializuojančių metalo apdirbimo technologijose, skaičius kiekvienais metais vis auga arba išlieka stabilus. Statistikos departamento duomenimis, 2015 metų III ketvirčio pabaigoje Lietuvoje veikė 727 metalo pramonės įmonės. Tai sudarė 9,51 proc. visų apdirbamosios pramonės įmonių (jų iš viso veikė 7643). Šiandien šioje šakoje dirba 13 824 darbuotojai, iš jų daugiausia – 5857 – vidutinėse įmonėse, kuriose dirba po 50–249 darbuotojus. Tokie skaičiai rodo, kad metalo apdirbimas vis dar išlaiko geras pozicijas darbo rinkoje, o metalo gaminių pardavimai kiekvienais metais vis kyla. Didžiausias ir svarbiausias galutinis metalo apdirbimo pramonės gaminių vartotojas yra statybų sektorius, todėl jei statybų plėtra šalyje išliks aktyvi, galima tikėtis ir metalo sektoriaus tolesnės plėtros.
Metalo pramonės įmonės šiandien gali pasiūlyti platų prekių ir gaminių asortimentą, neatsiliekantį nuo Vakarų Europos įmonių. Naujausios apdirbimo technologijos į Lietuvą ateina taip pat sparčiai, kaip ir kitose Europos šalyse, todėl lietuviškos įmonės yra konkurencingos, gali pasiūlyti gerą kokybę ir rinkoje paklausias kainas, todėl jų paslaugomis naudojasi užsakovai iš rytų kaimyninių šalių bei iš vakaruose veikiančių įmonių. Vakarų europiečiai jau seniai įvertino Lietuvos įmonių gaminamą produkciją, patrauklias kainas ir greitą darbų atlikimą bei pristatymą. Čia didelės įmonės gali pirkti gaminius, kurie pagaminti remiantis naujausiais ir šiuolaikiškais gamybos metodais.
Dėmesys metalo apdirbimui
Ypač daug dėmesio sulaukia metalo apdirbimas, naudojant šratų srautą. Metalo apdirbimas metalo šratų srautu – tai vienas būdų, kuriuos taikome, norėdami paruošti paviršių tolimesniems gamybos etapams. Tokiu būdu metalinis paviršius mechaniškai nuvalomas specialiai tam pagamintu abrazyvu. Apvalūs ir briaunuoti metaliniai šratai naudojami daugelį kartų. Žinoma, siekiant aukščiausios kokybės, jiems surinkti bei valyti naudojama speciali įranga. Šratavimo metu metalo apdirbimas vykdomas pašiaušiant jo paviršių: šratai smūgiuoja į apdirbamą paviršių ir akimirksniu nuo jo atšoka, taip palikdami mikroduobutes. Be to, šratavimas leidžia pašalinti korozinį metalinio paviršiaus sluoksnį. Pavyzdžiui, plienas gali būti nuvalomas iki beveik baltos spalvos. Taip apdirbtas metalas tarnaus gerokai ilgiau.
Korozija kasmet sukelia milijoninius nuostolius. Lietuvos ūkiui tai 984 milijonai eurų kiekvienais metais. Suvokiant žalingus korozijos procesus bei keliamus nuostolius, vis aktyviau domimasi, kaip sustabdyti koroziją. Rūdžių atsiradimą lemia geležies oksidacija. Šis procesas vyksta veikiant ore esančiam deguoniui bei vandeniui, kurie, savo ruožtu, ardo metalą. Todėl ypač svarbu užkirsti kelią metalinių konstrukcijų irimui laiku. Pasirinkdami antikorozinio padengimo paslaugą šių nemalonumų išvengsite, o mes užtikrinsime aukščiausią metalo apsaugos lygį.
