Mediena – tai natūrali medžiaga, kurią itin vertina kokybę bei ilgaamžiškumą mėgstantys žmonės. Trumpai ir tiksliai išsireiškiant, medienos prigimtinės savybės yra išskirtinės. Taigi, verta atidžiau pasidomėti šiomis ypatybėmis.
Galima pradėti nuo to, jog skirtingų medžių ir požymiai nevienodi. Vienas iš požymių – medienos spalva. Pavyzdžiui, drebulė ar liepa būna balta, o apskritai skirtingų medžių spalvos gali būti nuo gelsvos ar raudonos iki juodos. Na, o jas lemia medienos raugai, dažančiosios bei dervinės medžiagos. Paminėjimo vertas ir tankis, kadangi akcentuojama tai, kad jis, kaip ir spalva, pasižymi praktine reikšme. Aišku, dar labai svarbu, kokios pasekmės atsiranda dėl drėgmės.
Tam tikrų medžių medienoje (jos spinduliniame pjūvyje) pastebimas savitas blizgumas. Jis atsiranda dėl ryškių šerdies spindulių. Tokią savybę turi klevas, taip pat bukas, ąžuolas (kai kurie kietmedžiai). Tokia blizganti mediena vertinga dėl savo dekoratyvumo. Įdomu tai, jog yra net prietaisai, kuriais matuojamas blizgesys (reflektoskopai, reflektometrai).
Mediena pasižymi ir savita tekstūra, matoma išilginiuose pjūviuose. Ji kai kada dar ryškesnė dėl tokių augant susiformavusių požymių kaip prieaugos ar sveikųjų šakų išraitai. Medienos kvapas – taip pat požymis, kurį galima laikyti specifiniu. O atsiranda jis dėl aterinių aliejų, dervos bei rauginės medžiagos. Kai vyksta medienos džiūvimas, jos kvapas tampa silpnesnis.
Skirtingos medienos rūšys atpažįstamos pagal spalvą, blizgesį, tekstūrą bei kvapą. Šie požymiai gali būti palyginami su vizitinėmis kortelėmis ar savotišku parašu. Kokį medį rinktis, ar norima mediena tiks planuojamiems tikslams, kokia savybė priimtina, o kokia ne – visa tai klausimai, kuriuos reikėtų aptarti su specialistais.
