Šilumos izoliacija: daugiau dabar = mažiau rytoj

Daugelis mūsų bet kokį darbą siekia atlikti optimaliai – kuo mažesnėmis darbo, laiko ar finansinėmis sąnaudomis. Žinoma, tokie patys kriterijai taikomi ir statyboje. Tačiau vienoje vietoje sutaupius per daug, kitur ima ir pritrūksta.

Namų šiluminis naudingumas gali būti įvertintas pagal klases. Klasės nustatomos pagal metinį šildymo poreikį vienam kvadratiniam namo ploto metrui. Išskiriamos klasės nuo A++ iki F:

Šiuo metu Lietuvoje galiojantis statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2005 Pastatų atitvarų šiluminė technika, nustato, kad gyvenamojo namo sienų norminis šilumos laidumo koeficientas turi būti 0,2 (varža R=5), o stogo – 0,16 (R=6,25) W/(m2×K). Šie parametrai lemia, kad naujai statomų pastatų šiluminio naudingumo klasė turėtų būti ne mažesnė kaip C. Tačiau koks bus šildymo sistemos poreikis, jei minėtus reikalavimus viršysime? Buvo atlikta 150 m2 ploto namo su šlaitiniu stogu ir be rūsio šildymo poreikio analizė. Tiriant buvo keičiamas sienų ir stogo šiluminės izoliacijos sluoksnio storis. Sienų konstrukcija – trisluoksnė iš blokelių mūro su vėdinamu oro tarpu. Stogo konstrukcija – dvišlaičio stogo su dviem šiluminės izoliacijos sluoksniais. Šiluminės izoliacijos sluoksnių šilumos laidumo koeficientas bandymo metu buvo priimtas: sienoms: 0,037 W/(m·K), stogui: 0,040 W/(m·K) ir vėliau keičiamas nebuvo. Standartiniai medžiagų šilumos laidumo koeficientai yra: polistireno – λ= 0,045-0,032 W/(m·K), akmens vatos – λ= 0,042-0,032 W/(m·K), stiklo vatos – λ= 0,040-0,031 W/(m·K). Tyrimo metu buvo atsižvelgta į pastato orientaciją, langų ir durų plotą, grindų konstrukciją, šilumines langų, durų, grindų ant grunto savybes, šilumos nuostolius ir pritekėjimą per išorines atitvaras. Šie parametrai yra svarbūs, vertinant bendrą namo šiluminį balansą. Gauti rezultatai (metinis šilumos poreikis vienam kvadratiniam namo ploto metrui (kWh/m2), pateikiami lentelėje:

	Sienos izoliacijos sluoksnio storis cm	Stogo izoliacijos sluoksnio storis cm	Sienos šilumos perdavimo koeficientas UN W/(m2×K)	Stogo šilumos perdavimo koeficientas UN W/(m2×K)	Šilumos poreikis namo 1m2 per metus kWh/ m2
1	16	20	0,19	0,17*	70,96
2	22	20	0,14	0,17*	67,54
3	28	20	0,11	0,17*	65,47
4	32	20	0,1	0,17*	64,79
5	16	24	0,19	0,14	67,50
6	22	24	0,14	0,14	63,39
7	28	24	0,11	0,14	62,02
8	32	24	0,1	0,14	61,33
9	16	28	0,19	0,12	65,20
10	22	28	0,14	0,12	61,77
11	28	28	0,11	0,12	59,71
12	32	28	0,1	0,12	59,03
13	16	32	0,19	0,11	64,04
14	22	32	0,14	0,11	60,62
15	28	32	0,11	0,11	58,56
16	32	32	0,10	0,11	57,87

* - neatitinka šiuo metu galiojančių normų.

Šilumos poreikio skaičiukų skirtumas iš pirmo žvilgsnio nėra didelis. Tačiau metinio šilumos poreikio visam namui skirtumas tarp, pavyzdžiui, (1) ir (6) reikšmės yra 1135 kWh. Taigi, ne tiek ir mažai.

Vis dėlto, reikia paminėti, kad name, kuriame įrengtas storas šiluminės izoliacijos sluosknis, gali atsirasti kitokių bėdų. Šiuo atveju greičiausiai jau reikės (ir bus racionalu) projektuoti priverstinio vėdinimo sistemas, nes kitu atveju dėl padidėjusio oro santykinio drėgnio, patalpose gali atsirasti pelėsis, o susirinkus didesnei žmonių grupei, taip pat iki juntamo lygio gali padidėti CO2 kiekis patalpose. Todėl aplinka nebus komfortiška.

Įrengus standartinę oro rekuperacijos sistemą, kurios naudingumo koeficientas siekia 20%, namo šilumos poreikis bus dar mažesnis. Įvertinus tokią sistemą, tam pačiam namui metinis šilumos poreikis vienam kvadratiniam metrui sumažėjo iki:

	Sienos izoliacijos sluoksnio storis cm	Stogo izoliacijos sluoksnio storis cm	Sienos šilumos perdavimo koeficientas UN W/(m2×K)	Stogo šilumos perdavimo koeficientas UN W/(m2×K)	Šilumos poreikis namo 1m2 per metus kWh/ m2
5	16	24	0,19	0,14	39,88
6	22	24	0,14	0,14	36,48
7	28	24	0,11	0,14	34,45

Taigi, įrengta oro rekuperacijos sistema, gali sumažinti namo poreikį šildymui net 40-50%. Pavyzdžiui, metinio poreikio skirtumas tarp pakankamai gerai apšiltintų namų su ir be oro rekuperacijos sistemos, siekia (6’tas skaičiavimų variantas): 4035 kWh.

Išvada: prieš statantis namą, reikia labai gerai apgalvoti, kokio namo norite – kokie jo šiluminiai parametrai jus tenkintų. Nebūtinai reikia labai daug šiluminės izoliacijos, bet pasirinkus statytis šiltą namą, būtina taip pat nepamiršti apie šiltus langus, juos tinkamai orientuoti pasaulio šalių atžvilgiu. Dar vienas svarbus elementas, statantis šiltą namą – priverstinė oro kondicionavimo sistema. Taigi, tam, kad vėliau reiktų mokėti mažiau, iš pradžių reikia žinoti, ko siekiame ir atlikti nemažos apimties projektavimo darbus.

Pabaigai - paskutinis priminimas. Nesvarbu, kokio storio bus numatyta šiluminė izoliacija, nesvarbu kokia sienos ar stogo konstrukcija, bet ji gali labai sėkmingai leisti jūsų šilumą ir pinigus laukan vien dėl to, kad šiluminės izoliacijos sluoksnis įrengtas netinkamai. Dažnai brėžiniuose ideliai nubraižytas mazgas realybėje gali virsti dideliu galvos skausmu pirmiausiai darbininkams, o paskui ir namo savininkui. Taigi, ir pačiam įrengimo procesui, darbus atliekantiems darbininkams, reikia skirti didelį dėmesį.

Rašyti komentarą