Kaip neapsigauti šiltinant namą

---

Oro tarpas namo sienose – tai namą supantis “kaminas”, per kurį išeina didelė dalis mums brangios šilumos. Jau nemažai namų savininkų suprato, kur nubyra pinigėliai, ir ėmėsi visokiais būdais naikinti šį oro tarpą. Tačiau ši problema tampa ganėtinai sudėtinga, kai namas jau pastatytas arba kai norime pigiai susitvarkyti būstą…

Prisiminkime kelis reikalavimus, jei norime oro tarpą kuo nors užpildyti. Pirmiausia:

• užpildanti medžiaga turi maksimaliai sustabdyti oro judėjimą (cirkuliavimą) sienoje, nes tik stovintis oras gali patikimai saugoti šilumą;
• siena privalo kvėpuoti, todėl užpildančios medžiagos turi būti pralaidžios garams;
• medžiaga turi minimaliai sugerti vandenį ir būti izoliatorius, t.y. neleisti vandeniui patekti į vidinę pusę;
• medžiaga neturi susislūgti, ji turi būti ilgaamžė.

Šiuo metu Lietuvoje firmos siūlo įvairius oro tarpo užpildymo būdus. Jie skiriasi naudojamomis medžiagomis, technologija, kainomis. Kaip eiliniam namo savininkui geriau susiorientuoti šioje įvairovėje, pasirinkti optimaliausią šiltinimo variantą? Atmintina, kad šiuo atveju klaidų ištaisyti beveik neįmanoma, nebent tik išardyti sieną ir pašalinti savo klaidų liekanas…

Plačiai taikomi du oro tarpo sienose užpildymo būdai – biriomis medžiagomis ir termoputa.

Birios medžiagos – senas tradicinis būdas. Tačiau jį galima naudoti tik masyviose sienose, ir tai gaunamas tik dalinis apšiltinimo efektas, nes:

• oras tarpe juda kiek lėčiau, tačiau vis tiek jis cirkuliuoja tarp birių užpildo dalelių;
• į oro tarpą neįmanoma įterpti garo izoliacijos;
• birios medžiagos po kurio laiko susislūgsta ir viršutinėje dalyje atsiranda žymus tarpas;
• pažeidžiamas fasado vaizdas, nes norint užpildyti oro tarpą sienose reikia padaryti dideles kiaurymes ir kt.

Pažangesnis būdas – užpildyti sienų oro tarpus termoputomis. Jos besiplėsdamos tinkamai užsandarina oro tarpą ir tenkina aukščiau išdėstytus reikalavimus.

Tačiau tikslinga rimtai įvertinti tokius dalykus:

• žema šiltinimo kaina. Daugelis sandorių prasideda nuo klausimo – kiek tai kainuoja? Beveik visos firmos skelbia įpūstos termoputos kubinio metro kainą. Kiekvienas renkasi žemesnę, tačiau čia slypi ir pavojai: vėliau firmos dažnai priskaičiuoja daug didesnį jų sunaudojimą, nei realiai to reikia sienai šiltinti. Suprantama, iš anksto sunku labai tiksliai nustatyti oro tarpo tūrį bet šis netikslumas gali sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų. Taigi nerealiai žema kaina gali atskleisti ir prastą medžiagos sunaudojimą, ribotą atsakomybę už atliktų darbų kokybę. Ir tai tikrai nebus sutaupyti pinigai…
• reikalaukite Lietuvoje išduotų kokybės sertifikatų, kuriuose nurodytos termoputos savybės (pvz., vandens garų nesugeriamumas, pralaidumas, šilumos laidumo koeficientas, tūrio masė ir kt.). Užsienietiški dokumentai tik deklaruoja, kokias savybes turi turėti termoputos, tačiau tai nereiškia, kad visi rangovai Lietuvoje sugeba ją tokią pagaminti;
• - reikalaukite garantinių sertifikatų, kur būtų pažymėta firmų atsakomybės už termoputų ilgaamžiškumą (iki 35 metų). Rimtos firmos drąsiai Jums įteikia tokius dokumentus, nes jos garantuoja atliktų darbų kokybę. Sertifikate nurodoma, kas, už ką ir kiek laiko atsako, taip pat yra rangovo pavadinimas, antspaudas, vadovo parašas, data. Jei firma vengia raštiškos atsakomybės, pagalvokite, ar verta rizikuoti.
• pasidomėkite medžiagos ekologiškumu. Tai garantuoja Valstybinės visuomenės sveikatos centro higieninės ekspertizės protokolas, kuris leidžia naudoti termoputas šiltinant gyvenamųjų namų sienų oro tarpus, taip pat nurodo firmas ir konkrečias medžiagas. Taigi šitiek Jums reikia sužinoti. Ir netikėkite pigia reklama! Geriau jau iš anksto pavasarį peržiūrėkite firmų dokumentus ir nepirkite pigios „katės maiše”, nes dažniausiai vėliau teks brangiai sumokėti už savo klaidas.

Doc. Arnoldas Radzivonas