Gamyklos cechai virto jaukiais namais

---

Žmonės, sovietmečiu Lietuvos didmiesčiuose matę industrinių gamyklų statybas, anuomet, matyt, būtų sunkiai patikėję, kad vėliau čia bus įrengti modernūs ir šiuolaikiški būstai, primenantys turtingųjų apartamentus. Dabar neveikiančių gamyklų pastatai pritaikomi neįprastai gyvenamajai erdvei. Tuo drąsiai pasinaudojo jauni menininkai – jie pirmieji čia susisuko jaukius namų lizdelius.

Loftai visame pasaulyje tapo madinga ir populiaria preke. Žmonės ieško netradicinių patalpų, kurios nuo standartinių butų išsiskirtų matmenimis ir vaizdu. Todėl tokio tipo būstą pirmiausia renkasi tie, kurie vertina estetiką ir originalumą.

Loftas yra atvira šviesos kupina erdvė, todėl joje atsiskleidžia kiekvienos interjero detalės žavesys. Toks būstas yra visiška priešingybė baldais užgriozdintiems ir ankštiems butams.

Didelė erdvė suskirstoma į gyvenimui bei darbui reikalingas zonas: virtuvę, miegamąjį ar dirbtuves. „Suvaldyti aukštą ilgą erdvę ir paversti ją gyvenamąja bei darbo zona – nemenkas iššūkis, todėl daugeliui sunku suprasti, kaip galima įsikurti tokiose vietose“, – apie būsto specifiką pasakojo architektas Adomas Kondratas. Anot jo, projektuojant loftą ypač svarbu žinoti, ko nori, nes didelė tuščia erdvė suteikia neribotas galimybes įgyvendinti netradiciškus sprendimus.

Lofto išskirtinumas – kad gali kurti interjerą kaip panorėjęs. Todėl toks būstas yra puiki niša įvairiems menininkams atskleisti savo individualumą.

„Didelę erdvę sunku planuoti, todėl reikia laisvesnio požiūrio. Pradedi eksperimentuoti, žaisti su aukščiu“, – kalbėjo architektas. Anot A. Kondrato, loftuose gyvenantys žmonės yra jauni, kūrybingi, turi daugiau fantazijos, todėl kiekvienas, planuodamas būsto aplinką, pasikliauna savo jėgomis.

Gigantiškas patalpų aukštis, didžiuliai langai, aukštos lubos ir neįprastos konstrukcinės detalės, gamyklinio stiliaus atributai – taip atrodančią erdvą įsigyja menininkai, ir jų mintyse gimsta įspūdingos būsimų namų vizijos. Svarbu ir tai, kad kiekvienas gamybinis pastatas turi savo istoriją – į ją irgi gali būti atsižvelgiama kuriant aplinkos interjerą.

Atkeliavo iš laisvės šalies

Gyvenamų patalpų kūrimas apleistose pramoniniuose pastatuose pasaulyje nėra naujovė – pirmieji loftai atsirado šeštojo dešimtmečio pabaigoje Niujorke. Jaunieji bohemos atstovai nerasdavo įperkamų plotų studijoms, kurios buvo ne tik vieta dirbti, kurti, bet ir gyventi. Jie pirmieji atkreipė dėmesį į apleistus nenaudojamus pastatus ir juos okupavo. Ilgainiui šioms patalpoms prigijo pavadinimas „loft“ (angl. pastogė, palėpė).

Iš pradžių loftai buvo tik JAV rytų pakrantės menininkų valdos, tačiau netrukus pradėjo sparčiai plisti po visą Ameriką. Tik gerokai vėliau loftų banga plūstelėjo į Europos didmiesčius. Tačiau JAV iki šiol išlieka šio architektūrinio kūrinio lydere – čia galima pamatyti įdomiausių loftų pavyzdžių. Yra tokių, kur interjerui originaliai panaudojami buvusių sandėlių atributai: pramoninių vagonėlių bėgių liekanos grindyse ar masyvios metalinės sandėlio durys, vedančios į miegamąjį.

Lietuvoje istorija kartojasi

Loftas yra didmiesčio reiškinys, todėl iš užsienio jis pirmiausia atkeliavo į Lietuvos sostinę. Jauni menininkai suskubo pasinaudoti prieš trejus metus prasidėjusiu bankrutavusių gamyklų patalpų išpardavimu – įsigijo būsto, sumokėję pusę tūkstančio litų už kvadratą.

Pasak gyventojų, svarstyti, ar pirkti tokias patalpas, nebuvo kada – loftai buvo išpirkti spontaniškai ir greitai. Dabar viename Vilniaus buvusio fabriko korpuse T. Ševčenkos gatvėje jau įrengti dideli modernūs butai.

26 metų architektas A. Kondratas loftą įsigijo prieš dvejus metus. „Loftas pats mane pasirinko“, – draugo siūlymą įsigyti nekilnojamojo turto prisiminė vaikinas. Tačiau spaudoje pasirodžius publikacijoms apie ypač pigiai parduodamas patalpas, galimybė jas įsigyti stipriai sumažėjo.  Apie 4000 kvadratinių metrų korpusą įsigijo per 40 žmonių.

„Visi pirkėjai buvo panašaus plauko –  meno žmonės. Nebuvo tokių, kurie norėtų iš to pasipelnyti“, – apie kaimynus kalbėjo architektas.

„Loftas – naujas terminas. Kaip yra biurų ar butų, taip yra ir loftų. Tai kūrybinė vieta“, – tvirtino A. Kondratas. Loftų savininkai sugalvojo pavadinimą ir kiekvienai gyvenamajai patalpai – „ląstelė“. „Dabar kiekvienas šios gamyklos organizme turi savo ląstelę“, – gyvybės gamyklai įpūtė pašnekovas.

Neįprasti rūpesčiai

Įsirengiant loftą papildomos išlaidos neišvengiamos. Palyginti su butu, jų susidaro daugiau – dukart didesniam kiekiui vidaus apdailos medžiagoms, dideliems langams ar papildomiems radiatoriams.

Taip pat iškyla nemažai su rekonstrukcija susijusių bėdų. Naujiems savininkams ypač aktualu komunikacijos – vandens, elektros, dujų tiekimas, kanalizacija. „Kadaise komunikacijos buvo, tačiau vėliau atjungtos. Kai kurios perpirktos, todėl tektų mokėti gerokai didesnius tarifus. Rasti, kur yra koks vamzdis, kam jis priklauso ir kur jo galas – labai sudėtinga. O visi viską nori turėti savo, todėl vamzdžius reikia tiesti iš naujo“, – planus dėstė pašnekovas.

Palyginti su kelių kambarių butais miegamajame Vilniaus rajone, bene dukart didesnius tokių patalpų įrengimo kaštus atperka nedidelė ploto kaina. „Už plotą, palyginti su standartiniu butu, sumokėjau penkis kartus mažiau, o įsikūrimas atsieis dukart daugiau“, – išlaidas vertino architektas. Jis priėjo išvadą, kad buto ir lofto įrengimas yra nesugretinami dalykai. „Lofte svarbūs kiti kriterijai. Viena vertus, dirbi su aukščiu, kita vertus, ši patalpa nėra dviejų aukštų butas“, – kalbėjo specialistas.

Loftus įsirengusiems gyventojams iškyla problema pakeisti būsto paskirtį iš gamybinių patalpų į gyvenamąsias. Tai nėra paprasta, tačiau tada už komunalines paslaugas reikėtų mokėti mažiau.

Tuščią erdvę dalija garsą ir kvapus izoliuojančios sienos, atvestos komunalinės paslaugos, pakeisti langai, pastatytos antresolės, o stilinga vidaus apdaila leidžia jaustis lyg prabangiuose apartamentuose. „Ateityje bus restauruojamas ir fasadas. Dabar jis atrodo liūdnai“, – planus atskleidė A. Kondratas.

Sprendimai pagal mastelį

Tradicinis lofto išplanavimo scenarijus: pastatyti sienas ir antresoles. Šios suteikia papildomo ploto, ir lubos tampa žemesnės. Po antresole įrengiamas vonios kambarys ir virtuvė, o viršus paliekamas miegamajam. Taigi gyvenama ir miegama vienoje patalpoje, be to, išsaugoma erdvė ir laimima papildomo ploto.

Loftas yra industrinis elementas, todėl, anot architekto A. Kondrato, atitinkamai gali būti kuriamas ir interjeras. Pašnekovas savo lofte žada išlaikyti industrinį stilių.

„Turiu idėją įrengti į antresolę vedančius grubius metalinius laiptus. Kai įsigijau patalpas, čia buvo daug įvairių statybinių šiukšlių, tarp jų – ir įdomių interjerui tinkamų daiktų: šviestuvų, kopėčių. Gaila, kad šiukšles greitai išvežė“, – galimybę įsigyti gamyklos relikvijų praleido vyras. A. Kondratas industriniu elementu, pritaikomu praktiškai, pavadino ir koridoriuje esantį pramoninį liftą. Esą jį už nedideles investicijas galima atgaivinti naujam gyvenimui.

Centimetrus skaičiavo pats

29 metų tapytojas Simonas Skrabulis loftą įsigijo prieš trejus metus, kaip ir visi kaimynai – spontaniškai. Bankrutuojanti bendrovė „Rimeda“ likvidacinėmis kainomis išpardavinėjo savo turtą – 500 litų už kvadratinį metrą. Iš pradžių vyras čia ketino įsirengti tik dirbtuves, tačiau vėliau su žmona nutarė įsikurti namus. „Dariau dirbtuvę, o išėjo butas“, – trumpai prasitarė S. Skrabulis. Gamykla, kurioje jis gyvena, pastatyta 1954 metais, tačiau dėl savo paskirties ir konstrukcijų yra labai tvirta.

Po vestuvinės kelionės tapytojas energingai ėmėsi įrengimo darbų: pats suprojektavo būstą, net padarė jo maketą. „Darbas buvo malonus, nes jį dariau sau“, – centimetrų skaičiavimą prisiminė vyras. Jis taip pat džiaugėsi, kad pačiam projektuojant pavyko išsaugoti sieną, ant kurios turėjo būti dujinis šildymo katilas. „Viskas susideda iš smulkmenų“, – įrengimo darbus prisiminė S. Skrabulis. Įrengti 58 kvadratinių metrų ploto būstą užtruko tris mėnesius ir atsiėjo apie 50 tūkst. litų.

Pagaliau šeima atsikraustė į naujus namus. „Atsirakinome visiškai įrengto būsto duris, įsinešėme daiktus, pasiklojome lovą ir nuėjome miegoti“, – pasakojo šeimininkas. Tačiau iki šiol yra likę nebaigtų kosmetinių darbų: vyras kalbėjo apie būsimus balkono turėklus, garų surinktuvą, drabužinę koridoriuje ir net nepradėtą tvarkyti palėpę.

Ne loftas – namai

Erdvę šeimininkai padalijo pastatę antresolę, viršuje įsirengė erdvų vonios kambarį ir miegamąjį. „Norėjome, kad naktį į vonią nereikėtų lipti laiptais žemyn. Be to, šis sprendimas techniškai tinkamesnis, nes jei vonios kambarys būtų buvęs apačioje, jo plotas būtų gerokai mažesnis“, – kalbėjo S. Skrabulis.

Apačioje Skrabuliai įsirengė virtuvę, vietą poilsiui. Kai gimė kūdikis, kuriam lovelė buvo pastatyta apačioje, tėvai nusileido miegoti greta jo. Tada viršuje dailininkas įsirengė darbo kampą.

Skrabulių šeima tikino specialaus interjero nekūrusi, paprasčiausiai derinusi spalvas ir baldus. Sienas nudažė dramblio kaulo spalva, beveik trijų metrų langus uždengė oranžinėmis užuolaidomis, jas derino prie virtuvės baldų ir sofos. „Kai kurie deriniai gimė savaime“, – įvertino vyras. Namuose nemažai šviestuvų – anot šeimininko, kad būtų romantiškiau.

Stovint apačioje akį traukia viršuje pastatytas molbertas ir dailininko darbo įrankiai: krūvos dažų, indelių, teptukų ir skudurėlių. „Norėjau, kad būstas būtų patogus ir gražus. Esu estetas“, – kalbėjo dailininkas. Jis atsisakė industrinių elementų ir susikūrė šiuolaikišką jaukią aplinką. Savo būsto S. Skrabulis loftu nevadina, jam tai – tiesiog namai.

„Loftas – nelietuviškas žodis ir mūsų kultūrai netinka“, – sakė vyras.

AUTORIUS: Eglė Merkytė