Kiliminių dangų tipai

---

Dangų rūšys
Kiliminėmis vadinamos tekstilinės dangos, kuriomis išklojamos patalpų grindys ir laiptai. Pagrindinė kiliminių dangų gamybos žaliava yra cheminiai pluoštai, dažniausiai tai poliamidas, poliakrilnitrilas, poliesteris ir polipropilenas. Be to, naudojamos ir natūralios žaliavos: vilna, medvilnė, kokoso palmės pluoštas, gyvūnų plaukai ir kt. Daug kiliminių dangų gaminama iš įvairių pluoštų mišinių.

Pateikiame svarbiausias kiliminių dangų gamybos technologijas.

1.Audimas. Austos kiliminės dangos apdailinamos arba sutvirtinamos antru tekstiliniu sluoksniu.

2.Siuvinėjimas (tafitingas). Siuvinėjimo technika gaminamų kilimų ataudai į pagrindinį audinį "įsiuvami" mechaniniu būdu. Laisvi ataudai išvirkščioje kilimo pusėje pritvirtinami latekso sluoksniu, o šis dengiamas specialiomis putomis arba tekstiliniu audiniu.

3.Vėlimas ir karšimas (plakas). Dangos gaminamos iš pluoštinių medžiagų ir susiuvamos. Atskiri tokio veltinio sluoksniai vienas prie kito susiuvami ir sujungiami chemiškai. Siūtas karšinys gaminamas pluoštus persiuvant per siūtą veltinį.
Kiliminės dangos būna 2-5 m pločio. Dažniausiai jos sudarytos iš dviejų sluoksnių: viršutinio ir pagrindo.

Viršutinis sluoksnis susideda iš apmatų ir plaukelių. Apmatų paskirtis - prilaikyti (sutvirtinti) verpalus, suteikti siūlams atitinkamą išvaizdą ir formą. Plaukeliai gali būti iš vilnos arba iš sintetinio pluošto verpalų, taip pat iš mišraus pluošto, t.y. mišraus sintetinio ar mišraus sintetinio ir natūralaus.

Vilnoniai siūlai elastingi, lygūs, minkšti. Dangas lengva valyti, jos šiltos.

Poliamido pluoštas atsparus deformacijoms, be to, nusitrynimui jis 20 kartų atsparesnis negu gryna vilna. Danga iš vilnos ir poliamido mišinio atrodo kaip natūrali, ji minkšta ir patvari.

Kiliminių dangų išvaizda taip pat priklauso nuo plaukelių, kilpų ilgio, siūlų storio. Kilimai marginami įvairiai: naudojami skirtingų spalvų verpalai, specialūs dažymo bei spausdinimo įrenginiai.

Viršutinė kilimų pusės išvaizda priklauso nuo gamybos proceso. Jei ataudai yra "uždari" ir visas kilimas tarsi padengtas kilpomis, jis vadinasi buklė.

Veliūras gaminamas karpymo būdu. Gaminant būklė ir veliūro būdu gaunama kiliminė danga su ilgais ir trumpais ataudais, tarsi sudaryta iš dviejų sluoksnių.

Kiliminių dangų paviršius taip pat priklauso nuo ataudų aukščio bei storio, pluošto, siūlų storio. Kilimai marginami įvairiai: gaminami iš skirtingų spalvų verpalų, naudojami specialūs raštų dažymo bei spausdinimo įrenginiai.

"Išvirkščioji" kilimų pusė papildomai padengiama specialiu sintetinių putų sluoksniu, skirtu dangai tvirtinti prie grindų pagrindo. Putų dangos gali būti lygios, tankios arba spaustos. Gaminamos kiliminės dangos su linoleumo arba polipropileno apatiniu sluoksniu. Apie 20 proc. kiliminių dangų gaminama su tekstiliniu apatiniu sluoksniu. Jis daromas iš augalinio pluošto džiuto ir sintetinio pluošto mišinio. Danga su tokiu apatiniu sluoksniu yra elastingesnė, geriau izoliuoja garsą bei šilumą. Pagrindas gali būti iš kempinės, sintetinių putų ar natūralaus bei sintetinio audinio (džiuto). Akytas pagrindas slopina garsus, suteikia minkštumo. Natūralus džiutas gerai priglunda prie grindų, bet neatsparus drėgmei. Sintetinis džiutas lengvas, patvarus, atsparus drėgmei. Gaminamas iš specialios dangos su linoleumo arba polipropileno apatiniu sluoksniu.