Gruodžio 6d. Penktadienis

Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės

Peržiūrų skaičius: 43932
Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

į s a k y m a s

DĖL galios elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo

2004 m. birželio 30 d. Nr. 4-258

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu:

t v i r t i n u Galios elektros įrenginių įrengimo taisykles (pridedama).

Ūkio ministras Petras Čėsna

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258

GALIOS ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLĖS

I. BENDROJI DALIS

1. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224), Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984).

2. Šių Taisyklių paskirtis yra reglamentuoti reikalavimus elektros mašinų patalpoms ir elektros įrangai jose įrengti, tarp jų specialiosioms šiluminių elektrinių, hidroelektrinių generatorių bei sinchroninių kompensatorių mašinų salėms ir atviroms aikštelėms, galios kondensatoriams, liftų ir kėlimo kranų elektros įrangai, priderinant šiuos reikalavimus prie Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir standartų.

3. Galios elektros įrenginiai, be šių Taisyklių reikalavimų, turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau – EĮĮT), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 433/547 (Žin., 2001, Nr. 3-59; 2001, Nr. 67-2454), ir Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/D1-232 (Žin., 2004, Nr. 84-3051), reikalavimus tiek, kiek jie neprieštarauja šioms Taisyklėms.

4. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Elektros tinklų kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 (Žin., 2002, Nr. 3-88), Lietuvos higienos normoje HN 98:2000, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas, apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278), Elektros įrenginių įrengimo taisyklių 1–4 skyriuose, Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėse vartojamas sąvokas.

Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Asinchroninė mašina – kintamosios srovės mašina, kurios sukimosi greičio ir tinklo įtampos dažnio santykis nėra pastovus dydis.

Asinchroninis variklis – asinchroninė mašina, veikianti variklio režimu.

Asinchroninis variklis su faziniu rotoriumi – asinchroninis variklis, kurio pirminė apvija, paprastai esanti statoriuje, jungiama prie maitinimo šaltinio, o antrinė apvija, paprastai esanti rotoriuje, yra narvelio tipo ir joje teka indukuotosios srovės.

Asinchroninis variklis su trumpai sujungtu rotoriumi – asinchroninis variklis, kurio pirminė apvija, paprastai esanti statoriuje, jungiama prie maitinimo šaltinio, o antrinė apvija, paprastai esanti rotoriuje, yra daugiafazė ir joje teka indukuotosios srovės.

Asinchroninis variklis su žiedais – asinchroninis variklis su faziniu rotoriumi, kurio rotoriaus apvijos išvadai jungiami prie kontaktinių žiedų.

Aušinamojo oro temperatūra – nuostoviosios būsenos aušinamojo oro temperatūra, išmatuota viduryje tarp dviejų kondensatorių blokų karščiausioje baterijos vietoje. Jei yra tik vienas kondensatorių blokas, temperatūra matuojama 0,1 m atstumu nuo kondensatoriaus bako dviejų trečdalių aukštyje nuo jo apačios.

Didžiausia leistinoji kintamoji kondensatoriaus įtampa – didžiausia vidutinė kvadratinė kintamoji įtampa, kurią kondensatorius gali atlaikyti tam tikrą laiką nurodytomis sąlygomis.

Didžiausia leistinoji kintamoji kondensatoriaus srovė – didžiausia vidutinė kvadratinė kintamoji srovė, kurią kondensatorius gali atlaikyti tam tikrą laiką nurodytomis sąlygomis.

Elektros mašinų patalpos – patalpos, kuriose įrengti elektros generatoriai, sinchroniniai kompensatoriai, sukamieji ir statiniai keitikliai, elektros varikliai ir transformatoriai kartu su jų pagalbiniais įrenginiais, taip pat skirstomieji įrenginiai, valdymo skydai ir pultai.

Elektros variklis – variklis, maitinamas iš nuolatinės arba kintamosios įtampos tinklo.

Generatorius – mašina, mechaninę energiją keičianti elektros energija.

Grupinė kompensacija – kompensacija, kai naudojama bendra keliems imtuvams kondensatorių baterija, prijungiama prie bendrų šynų, nuo kurių jie maitinami.

Hidrogeneratorius – sinchroninis generatorius, sukamas vandens turbinos.

Individuali kompensacija – kompensacija, kai kiekvienam imtuvui naudojama atskira kondensatorių baterija, prijungiama prie jo gnybtų.

Kintamosios srovės generatorius – generatorius, generuojantis kintamąją srovę ir įtampą.

Kintamosios srovės variklis – elektros variklis, maitinamas iš kintamosios įtampos tinklo.

Kondensatorius (kondensatoriaus elementas) – įtaisas, kurį sudaro du dielektriku atskirti elektrodai.

Kondensatoriaus blokas – vieno ar daugiau kondensatorių sąranka viename bake su išvestais išvadais.

Kondensatorių baterija – kondensatorių blokų grupė, sujungta bendram veikimui.

Kondensatorių įrenginys – viena ar kelios kondensatorių baterijos su papildoma įranga.

Kondensatoriaus iškroviklis – įtaisas, kuris iškrauna atjungtą nuo tinklo kondensatorių.

Kondensatoriaus nuostoliai – kondensatoriuje išsklaidoma aktyvioji galia (energija).

Krano kontaktinis tinklas – ant krano konstrukcijų sumontuotas kontaktinis tinklas.

Kontaktinio tinklo srovėlaidis – įrenginys, susidedantis iš kontaktinio laidininko, izoliatorių ir vežimėlio su šliaužiančiais kontaktais, esančių uždarame gaubte.

Liftas – įrenginys su kabina, judančia tarp aukštų standžiomis vertikaliomis ar su horizontalia plokštuma sudarančiomis ne didesnį kaip 15 laipsnių kampą kreipėmis, sustojančia nustatytose vietose, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams kelti.

Lifto kabina – standžios konstrukcijos mobili dėžė su durimis, skirta žmonėms ir (arba) kroviniams kelti su jos viduje įrengtais valdymo įtaisais, išdėstytais taip, kad šiuos įtaisus galėtų pasiekti kabinos viduje esantis žmogus.

Liekamoji įtampa – po tam tikro laiko ant atjungto kondensatoriaus išvadų liekanti įtampa.

Nuostovioji būsena – šiluminė kondensatoriaus pusiausvyra, kai išsiskiriančios ir atiduodamos į aplinką šilumos kiekiai yra tokie patys ir kondensatoriaus temperatūra neviršija leistinosios.

Pagrindinis kontaktinis tinklas – krano veikos zonoje sumontuotas kontaktinis tinklas.

Pagrindinio kontaktinio tinklo sekcija – kontaktinio tinklo ruožas už remontinio atitvaro ribų, atskirtas nuo kito kontaktinio tinklo izoliaciniais intarpais.

Pastovaus greičio variklis – variklis, kurio sukimosi greitis normalių apkrovų metu yra pastovus arba beveik pastovus.

Pavaros patalpa – patalpa, kurioje yra pavara (pavaros) ir su ja (jomis) susiję įrenginiai.

Reguliuojamo greičio variklis – variklis, kurio sukimosi greitį galima reguliuoti tam tikromis ribomis, kai apkrova yra nustatyto dydžio.

Remontinis atitvaras – kranui remontuoti įrengta vieta.

Sinchroninė mašina – kintamosios srovės mašina, kurios sukimosi greičio ir generuojamos įtampos arba indukuojamos elektrovaros jėgos dažnio santykis yra pastovus dydis.

Sinchroninis variklis – sinchroninė mašina, veikianti variklio režimu.

Sinchroninis kompensatorius – sinchroninis generatorius, kuris naudojamas reaktyviajai galiai generuoti.

Šachta – patalpa, kurioje juda kabina, atsvaras ir svarmuo. Ši patalpa dažniausiai apribota šachtos duobės pagrindo, sienų ir lubų.

Šachtos duobė – šachtos dalis, esanti žemiau nei žemiausia lifto sustojimo aikštelė.

Turbogeneratorius – greitaeigis kintamosios srovės generatorius, kurio žadinimo apvija yra suklota į cilindro formos plieninio rotoriaus griovelius.

Variklis generatorius – generatorius, kurį suka elektros variklis.

Žadinimo sistema – įrenginių, aparatų ir įtaisų, sujungtų atitinkamomis grandinėmis, visuma, kuri būtina generatoriams ir sinchroniniams kompensatoriams žadinti normaliu ir avariniu režimu.

Žadintuvas – generatorius, gaminantis visą arba dalį energijos, reikalingos pagrindinei mašinai arba mašinoms sužadinti.

 

II. ELEKTROS MAŠINŲ PATALPOS

 

5. Šio skyriaus reikalavimai taikomi elektros mašinų patalpų planiniams erdviniams sprendimams, elektros įrenginių išdėstymui ir įrengimui jose, taip pat šių patalpų šildymui ir vėdinimui.

6. Galios elektros įrenginių įrengimas, be šio skyriaus reikalavimų, turi atitikti kitų EĮĮT skyrių reikalavimus tiek, kiek jie neprieštarauja šioms Taisyklėms.

Šiose Taisyklėse nereglamentuojamas aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginių įrengimas turi atitikti ir EĮĮT 4 skyriaus reikalavimus.

7. Elektros mašinų patalpose turi būti įrengtas telefono ryšys ir gaisro pavojaus signalizacija, taip pat atitinkanti darbo sąlygas kitų rūšių signalizacija.

8. Elektros mašinų patalpose, kur yra elektros variklių, leidžiama įrengti reduktorius ir kitą mechanizmų pavaroms reikiamą įrangą.

9. Elektros mašinų patalpose įrengtų įrenginių sukamosios dalys, prie kurių būtų galima atsitiktinai prisiliesti, turi būti apsaugotos.

10. Elektros mašinų patalpose turi būti įrengti elektros tinklai suvirinimo transformatoriams, kilnojamiesiems šviestuvams ir elektros įrankiams bei patalpų ir mašinų priežiūros įrangai prijungti.

11. Elektros mašinų patalpose turi būti nestacionarieji kompresoriai elektros įrenginiams sausu, švariu, suspaustu oru prapūsti arba turi būti įrengtas vamzdynas, į kurį suspaustas oras tiekiamas iš stacionariojo kompresoriaus su filtrais ir džiovintuvais.

12. Elektros mašinoms ir kitai elektros įrangai gabenti ir montuoti bei kitiems darbams elektros mašinų patalpose turi būti įrengtos inventorinės (stacionariosios arba nestacionariosios) kėlimo ir transportavimo priemonės.

13. Komponuojant elektros mašinų patalpas, bet kuriuo atveju turi būti numatyta patogaus įrenginių transportavimo ir montavimo galimybė. Rūsiuose esančiose ilgesnėse kaip 100 m elektros mašinų patalpose turi būti paliekami protarpiai automobiliniams keltuvams arba transporto vežimėliams važiuoti.

Atstumas nuo gabenamų įrenginių iki sienos arba iki kitų įrenginių turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m vertikaliąja kryptimi ir 0,5 m horizontaliąja kryptimi.

14. Perėjimo takų tarp mašinų pamatų arba jų korpusų, taip pat tarp mašinų ir pastato konstrukcijų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Vietomis tarp atsikišusių mašinos dalių ir pastato statybinių konstrukcijų leidžiama perėjimo takus susiaurinti iki 0,6 m, jeigu susiaurėjusi perėjimo vieta yra ne ilgesnė kaip 0,5 m.

15. Atstumas tarp mašinų ir pastato sienų arba tarp greta stovinčių mašinų, esant perėjimo takui kitoje mašinų pusėje, turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m, jei mašinų aukštis yra iki 1 m nuo grindų, ir ne mažesnis kaip 0,6 m, jei mašinų aukštis didesnis kaip 1 m.

Perėjimo tako tarp valdymo pulto arba valdymo skydo priekinės dalies ir mašinų plotis turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Jei valdymo skydas yra spintoje, tai šis atstumas turi būti nuo mašinos iki spintos sienelės arba jos uždarų durų.

Šie reikalavimai netaikomi vietinio pavarų valdymo pultams.

Perėjimų tarp valdymo pulto arba valdymo skydo šonų ir mašinų korpusų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 m.

16. Perėjimo takai tarp iki 1000 V įtampos spintų ir pastato konstrukcijų arba įrenginių turi būti ne siauresni kaip 1 m, o esant atidarytoms durelėms – ne siauresni kaip 0,6 m. Jei spintos išdėstytos abiejose perėjimo tako pusėse, perėjimo takas tarp jų turi būti ne siauresnis kaip 1,2 m, o tarp atidarytų priešinių durelių – ne siauresnis kaip 0,6 m.

Iki 10 kW galios mašinas ir kitus mažų matmenų elektros įrenginius leidžiama įrengti už skirstomųjų skydų, stelažų, pultų ir kitų panašių iki 1000 V įtampos skirstomųjų įrenginių, susiaurinant perėjimo takų plotį iki 0,6 m, jeigu atstumai nuo mašinų arba aparatų korpusų iki skyde esančių srovinių dalių yra ne mažesni, kaip nurodyta EĮĮT 4.1.20 punkto 2 papunktyje.

Skirstyklų, įrengtų patalpose, priežiūros ir valdymo koridorių matmenys turi atitikti reikalavimus, nurodytus EĮĮT 4.1.20–4.1.22 ir 4.2.65 punktuose.

Rūsiuose įrengtose elektros mašinų patalpose atvirai klojant daugiau kaip 350 galios ir kontrolinių kabelių turi būti įrengtas kabelių aukštas arba kabelių tunelis.

Kabelių statiniuose perėjimo takų plotis turi atitikti EĮĮT 2.3.103 ir 2.3.105 punktų reikalavimus. Šiuose statiniuose kabelių konstrukcijų su kabeliais eilės neturi sudaryti ilgesnių kaip 7 m aklaviečių. Kad būtų išvengta aklaviečių, leidžiama po kabeliais įrengti perėją, kurios aukštis nuo grindų būtų ne mažesnis kaip 1,5 m. Virš tokios perėjos leidžiama sumažinti atstumą tarp lentynų iki 100 mm, tačiau turi būti užtikrinta galimybė demontuoti kabelius.

17. Tiesiogiai elektros mašinų patalpose leidžiama atvirai įrengti:

visų įtampų alyvinius elektros mašinų paleidimo ir paleidimo reguliavimo įrenginius (autotransformatorius, reaktorius, reostatus ir pan.), kuriuose alyvos kiekis ne didesnis kaip 600 kg;

iki 1,6 MVA galios transformatorius, autotransformatorius, matavimo transformatorius ir kitus aparatus, kuriuose alyvos kiekis ne didesnis kaip 2 t ir kurių bakai yra didelio mechaninio atsparumo ir sandarūs, be to, transformatoriams ir autotransformatoriams turi būti įrengta apsauga pagal EĮĮT 3 skyriaus reikalavimus. Vienoje grupėje leidžiama įrengti ne daugiau kaip du šiame punkte nurodytus transformatorius arba kitus aparatus, o atstumas tarp tokių grupių turi būti ne mažesnis kaip 10 m;

sausuosius arba pripildytus nedegaus skysčio transformatorius, nesvarbu, kiek jų ir kokios galios jie būtų;

metalines komplektines skirstyklas, visų įtampų pastotes, kondensatorių baterijas arba atskirus kondensatorius;

puslaidininkinius keitiklius;

valdymo, apsaugos, matavimo, signalizacijos skydus, taip pat valdymo blokų ir stočių skydus su įrengtais juose aparatais, kurių priekinėje arba užpakalinėje pusėje yra atvirų srovinių dalių;

visų įtampų neizoliuotus srovėlaidžius;

elektros mašinų aušinimo įrangą.

18. Jei elektros mašinų patalpose yra alyvinių elektros įrenginių, ištraukiamų iš uždarų kamerų į elektros mašinų patalpą, tai vienoje kameroje arba gretimų kamerų grupėje įrengtų įrenginių alyvos kiekis turi būti ne didesnis kaip 6,5 t, o atstumas tarp dviejų kamerų arba kamerų grupių – ne mažesnis kaip 50 m.

Jeigu tokio atstumo išlaikyti negalima arba alyvos kiekis vienoje kameroje ar gretimų kamerų grupėje didesnis kaip 6,5 t, tai įrengti kamerose alyviniai elektros įrenginiai turi būti iš jų ištraukiami į lauką arba į specialiai šiam tikslui skirtą koridorių ar į gamybines patalpas.

19. Sukamųjų mašinų, nesusijusių su mechaniniais įrenginiais (keitiklinių, žadinimo, akumuliatorių baterijų įkrovimo agregatų ir pan.), pamato viršus turi būti ne žemiau kaip 50 mm nuo patalpos grindų lygmens. Susijusių su mechaniniais įrenginiais sukamųjų mašinų pamatų aukštis virš grindų lygio nustatomas laikantis šių mašinų montavimo reikalavimų.

20. Neleidžiama per elektros mašinų patalpas tiesti tranzitinių sprogiųjų dujų, degiųjų arba lengvai užsiliepsnojančių skysčių vamzdynų. Elektros mašinų patalpose leidžiama tiesti tik vamzdynus, tiesiogiai susijusius su tose patalpose esančiais įrenginiais. Šalti vamzdynai turi būti apsaugoti nuo rasojimo. Karšti vamzdynai turi turėti šiluminę nedegiąją izoliaciją tose vietose, kur tai būtina personalo arba įrenginių apsaugai. Vamzdynai turi būti nudažyti skiriamąja spalva.

21. Jei mašinos pamato viršus yra daugiau kaip 400 mm aukščiau arba žemiau negu elektros mašinų patalpos grindų lygmuo, tai aplink mašiną turi būti įrengta ne siauresnė kaip 600 mm pločio aikštelė su apsauginiais atitvarais.

22. Jei įmonėje yra geležinkelio tinklas, sujungtas su bendro naudojimo geležinkeliu, tai sunkiasvoriams įrenginiams gabenti rekomenduojama įrengti geležinkelio atšaką su aklinu įvažiavimu į elektros mašinų patalpas. Elektros mašinų patalpose esantys krovinių kėlimo įrenginiai turi užtikrinti galimybę nukelti įrenginius nuo atvirų platformų.

Prieš gabenant įrenginius autotransportu, turi būti numatyta galimybė įvažiuoti autotransportui į elektros mašinų patalpose esančių kėlimo įrenginių darbo zoną.

23. Elektros mašinos turi būti įrengtos taip, kad jų keliamas triukšmas ir pačios mašinos, pamato arba pastato dalių vibracija neviršytų leistinųjų reikšmių (HN 33:2003; HN 51:2003).

24. Montavimo ir remonto darbams elektros mašinų patalpose turi būti įrengtos specialios montavimo aikštelės arba panaudotos esančios tarp įrenginių laisvos aikštelės, apskaičiuotos didžiausiai galimai įrenginių apkrovai. Jos turi būti elektros mašinų patalpose esančių kėlimo įrenginių darbo zonoje. Montavimo aikštelės išoriniai kontūrai turi būti pažymėti grindyse. Elektros mašinų patalpų ruožai, kuriais transportuojami įrenginiai, turi būti apskaičiuoti gabenamų įrenginių svorio apkrovai. Šių ruožų kontūrai turi būti taip pat paženklinti.

Montavimo aikštelių matmenys nustatomi pagal didžiausios ten iškraunamos detalės (kartu su pakuote) matmenis, atsargai užleidžiant į šalis po 1 m. Stovų, ant kurių dedami didelių elektros mašinų inkarai, pastatymo vietos montavimo aikštelėse turi būti skiriamosios spalvos, be to, apskaičiuotos tų inkarų ir stovų svorio apkrovai. Montavimo aikštelėse turi būti užrašai, nurodantys didžiausią leistinąją apkrovą.

25. Elektros mašinų patalpose neleidžiama išdėstyti šviestuvų virš atvirųjų skirstomųjų įrenginių šynų ir atvirųjų srovėlaidžių. Virš atvirųjų sukamųjų elektros mašinų dalių draudžiama kabinti elektros šviestuvus, prižiūrimus nuo grindų.

26. Elektros mašinų ir technologinių mechanizmų cirkuliacinio tepimo sistemas rekomenduojama sujungti, jei naudojamos alyvos rūšis yra tinkama abiem sistemoms ir jei technologiniai mechanizmai neužteršia alyvos vandeniu, metalo dulkėmis arba kitomis kenksmingomis priemaišomis.

27. Centralizuotų tepimo sistemų įranga, įskaitant ir įrangą, skirtą tik elektros mašinoms, turi būti įrengta už elektros mašinų patalpų ribų.

28. Didesnės kaip 1 MW galios elektros mašinų tepimo sistema turi būti su alyvos lygio rodikliais ir alyvos bei guolių temperatūros kontrolės prietaisais, o esant cirkuliaciniam tepimui, dar ir su alyvos tekėjimo kontrolės prietaisais.

29. Alyvos ir vandens vamzdynai guoliams tepti bei aušinti gali būti tiesiami atvirai arba kanaluose su nuimama danga iš nedegiosios medžiagos. Esant būtinam reikalui, vamzdynus leidžiama kloti ir žemėje arba betone.

Vamzdžiams sujungti su armatūra leidžiama naudoti ir flanšus.

Diafragmos ir čiaupai turi būti įrengti tose vietose, kur alyvos vamzdynai yra nutiesti prie elektros mašinų guolių. Jei elektros mašinų guoliai yra elektriškai izoliuoti nuo pamatų, tai ir vamzdynai, kuriais alyva teka į guolius, turi būti elektriškai izoliuoti nuo guolių ir kitų mašinos dalių. Kiekvienas vamzdis turi turėti ne mažiau kaip du izoliacinius tarpiklius arba vieną ne trumpesnį kaip 0,1 m ilgio izoliacinį intarpą.

30. Esant reikalui, elektros mašinų patalpose turi būti rezervuarai ir vamzdynų sistema naudotai alyvai iš elektros įrenginių nuleisti. Nuleisti alyvą į kanalizaciją draudžiama.

Elektros mašinų patalpose turi būti numatytos priemonės perteklinei šilumai, kurią išskiria elektros mašinos, rezistoriai ir aparatūra, išleisti.

31. Elektros mašinų patalpose, kuriose dirba žmonės, oro temperatūra turi atitikti sanitarines normas.

Veikiančiose elektros mašinose aušinamojo oro temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +400C. Iš oro elektros mašinoms aušinti turi būti išvalytos dulkės. Oro, patenkančio į sustabdytas elektros mašinas, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +50C.

Mašinose su atviru vėdinimo ciklu privedimo ir nuvedimo ortakiuose turi būti įrengtos uždaromos žaliuzės, kad į sustabdytą mašiną nebūtų įsiurbiamas aplinkos oras.

Elektros mašinų patalpose turi būti įrengti temperatūros kontrolės prietaisai.

32. Elektros mašinų patalpų viduje esančios patalpos, kuriose yra atviros akumuliatorių baterijos arba kondensatorių įrenginiai, turi turėti atskiras vėdinimo sistemas, atitinkančias EĮĮT 4.4 skirsnio ir šių Taisyklių VII skyriaus reikalavimus.

33. Į užteršto oro vietovėse esančias elektros mašinų patalpas turi būti paduodamas tik išvalytas oras. Tokių patalpų durys ir kitos angos turi būti tinkamai užsandarintos. Ten, kur aplinkos oras nuolatos užterštas, elektros patalpas rekomenduojama įrengti pastatuose be langų ir be stoglangių arba su dulkių nepraleidžiančiais švieslangiais. Elektros mašinų patalpų bendrojo vėdinimo sistema turi neleisti įsiurbti nevalyto oro.

34. Sanitarinio techninio vėdinimo kamerose ir kanaluose leidžiama tiesti tiktai pereinančius per vėdinimo kameras ir kanalus (tranzitinius) kabelius ir laidus plieniniuose vamzdžiuose.

Elektros mašinų vėdinimo kamerose ir kanaluose leidžiama tiesti neizoliuotas šynas, taip pat laidus ir kabelius su nedegiųjų ir sunkiai degių medžiagų apvalkalais. Elektros mašinų vėdinimo kamerose ir kanaluose draudžiama įrengti kabelių movas ar kitą elektros įrangą.

35. Elektros mašinų patalpų pirmajame aukšte, rūsyje ir kitose izoliuotose patalpose rekomenduojama įrengti atskiras vėdinimo sistemas. Bendrą vėdinimo sistemą leidžiama įrengti tik tuo atveju, jei kanaluose tarp atskirų patalpų (aukštų) yra įrengtos sklendės, kuriomis, įvykus gaisrui, uždaromas oro padavimas į atskiras patalpas.

Elektros mašinų patalpose neturi būti įrenginių, skirtų kitoms gaisro atžvilgiu pavojingoms patalpoms (pvz., tepalo rūsiams) vėdinti.

36. Elektros mašinų patalpose, kur yra nuolat budintis personalas, turi būti numatytos personalui skirtos šildomos patalpos su oro kondicionavimu ir kitais patogumais. Jose turi būti įrengtos reikiamos signalizacijos, matavimų bei ryšio priemonės.

37. Elektros mašinų patalpų sienos turi būti nudažytos nepalaikančiais degimo dažais. Vėdinimo kanalų vidinis paviršius, įskaitant ir kanalus mašinų pamatuose, turi būti nedegus.

Elektros mašinų patalpose esantys įrenginiai turi būti nudažyti.

Elektros mašinų patalpų grindų danga turi būti lengvai valoma, neleidžianti kauptis dulkėms ir kitiems teršalams.

38. Leidžiama panaudoti mašinų pamatus kaip atramas elektros mašinų rūsio perdangai, laikantis mašinų pamatų su dinaminėmis apkrovomis projektavimo reikalavimų.

Elektros mašinų patalpų perdangose turi būti numatyti montavimo liukai arba angos sunkiasvoriams ir griozdiškiems įrenginiams perkelti iš vieno aukšto į kitą. Liukai turi būti kėlimo įrenginių darbo zonoje. Liuko dangtis turi būti tokio pat ugniai atsparumo laipsnio kaip ir perdanga, kurioje yra liukas.

39. Elektros mašinų patalpų rūsiuose turi būti įrengtas drenažas, o esant aukštam gruntinio vandens lygiui ir hidroizoliacija.

40. Kabelių tuneliai įėjimo į elektros mašinų patalpas vietose turi būti atskirti nuo jų pertvaromis arba durimis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip R45. Durys turi atsidaryti į abi puses ir turi būti su savaime užsirakinančia spyna, iš tunelio pusės atrakinama be rakto.

 

III. GENERATORIAI IR SINCHRONINIAI KOMPENSATORIAI

 

41. Šio skyriaus reikalavimai taikomi elektrinių specialiose patalpose ar atviroje vietoje stacionariai įrengiamiems generatoriams, taip pat sinchroniniams kompensatoriams. Šie įrenginiai taip pat turi atitikti 2 skyriaus reikalavimus, išskyrus 16, 19, 33–35 punktų reikalavimus. Generatorių ir sinchroninių kompensatorių pagalbiniai įrenginiai (elektros varikliai, paskirstymo spintos, paleidimo ir valdymo įrenginiai, spintos ir kt.) turi atitikti atitinkamų taisyklių reikalavimus.

42. Generatoriai, sinchroniniai kompensatoriai ir kiti pagalbiniai įrenginiai, įrengiami atviroje vietoje, turi būti reglamentuoti naudoti atvirose vietose.

43. Generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai turi būti taip sukonstruoti, kad juos būtų galima eksploatuoti 20–25 metus. Jų konstrukcija turi būti tokia, kad panaudojus kėlimo mechanizmus ir mažosios mechanizacijos priemones, būtų galima keisti nusidėvėjusias ar sugedusias detales ir mazgus jų visiškai neišardžius.

Hidrogeneratoriai ir vandens padavimo sistemos turi būti taip sukonstruotos, kad jas remontuojant bet kuriuo metų laiku būtų galima visiškai išleisti vandenį.

44. Generatoriuose ir sinchroniniuose kompensatoriuose turi būti įrengti kontroliniai ir matavimo prietaisai pagal EĮĮT 1.6 skirsnio reikalavimus, valdymo, signalizacijos, apsaugos įtaisai pagal EĮĮT 3.2 skirsnio reikalavimus, automatinio lauko gesinimo įrenginiai rotoriaus apsaugai nuo viršįtampių, automatinio žadinimo reguliavimo įtaisai pagal EĮĮT 3.2 skirsnio reikalavimus, taip pat automatinio valdymo įtaisai agregatų paleidimui, darbui ir stabdymui. Be to, 100 MW ir galingesniuose turbogeneratoriuose ir vandeniliu aušinamuose sinchroniniuose kompensatoriuose turi būti įrengti nuotoliniai guolių vibracijos kontrolės įtaisai. 300 MW ir galingesniuose turbo- ir hidrogeneratoriuose turi būti įrengti oscilografai, registruojantys priešavarinius procesus.

45. Generatorių valdymo, relinės apsaugos, automatikos, žadinimo ir tiesioginio aušinimo vandeniu spintos turi būti įrengiamos kiek galima arčiau generatorių ant betoninių grindų ar kitokio mažai vibruojančio pagrindo.

46. Galingų turbo- ir hidrogeneratorių apkrovos režimų elektrinės ir mechaninės charakteristikos turi būti parenkamos optimalios. Darbo stabilumui užtikrinti, įvertinus apkrautumo galimybes, generatorių charakteristikos, pagrįstos techniniais ekonominiais skaičiavimais, gali būti parinktos neoptimalios.

47. Generatorių elektriniai ir mechaniniai parametrai turi būti parinkti pagal techninius ekonominius skaičiavimus suderinus su gamintoju ir atitikti galiojančių standartų reikalavimus (HD 472 S1).

48. Įrengus papildomą įrangą, hidrogeneratorius galima naudoti kaip sinchroninius kompensatorius tik remiantis techniniais ekonominiais skaičiavimais.

49. Generatoriams, sinchroniniams kompensatoriams ir pagalbiniams įrenginiams montuoti, ardyti ir surinkti turi būti numatyti stacionarūs ar mobilūs kėlimo ir transportavimo mechanizmai.

50. Hidroelektrinėse naudojant išorinius kėlimo mechanizmus turi būti numatytos priemonės atidengtoms patalpoms ir montavimo aikštelėms apsaugoti nuo lietaus ir sniego.

51. Elektrinėse turi būti įrengtos patalpos atsarginiams statoriaus apvijų strypams laikyti. Patalpos turi būti sausos ir apšildomos, kad temperatūra nenukristų žemiau kaip 5°C. Patalpose turi būti įrengti specialūs stelažai.

52. Dujų aušintuvai, šilumokaičiai ir alyvos aušintuvai, vamzdynai ir jų įranga, kai naudojamas jūros ar agresyvus gėlas vanduo, turi būti gaminami iš nerūdijančių medžiagų.

53. Generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai su atvira aušinimo sistema ir 1 MW ir didesnės galios hidrogeneratoriai su daliniu oro nusiurbimu apšildymui turi turėti įsiurbiamo į juos oro filtrus ir įrangą, gebančią uždaryti oro padavimą kilus gaisrui generatoriuje ar sinchroniniame kompensatoriuje.

54. Generatoriams ir sinchroniniams kompensatoriams su uždara aušinimo oru sistema turi būti įdiegtos tokios priemonės:

karšto ir šalto oro kamerose turi būti įrengti sandarūs skaidrūs stebėjimo liukai;

karšto ir šalto oro kamerų durys turi būti plieninės, sandariai užsidarančios, atidaromos į išorę su užsifiksuojančia spyna, be rakto atidaroma iš vidaus;

karšto ir šalto oro kamerose, jei įmanoma, turi būti įrengtas iš išorės įjungiamas vidinis apšvietimas;

karšto oro talpyklos, kondensatoriai ir garo turbinų vamzdynai, jei jie yra aušinimo kamerų viduje, turi būti padengti šilumine izoliacija, kad nesusidarytų kondensatas ir nebūtų šildomas oras;

karšto ir šalto oro kamerose turi būti įrengti latakai aušintuvuose susikondensavusiam vandeniui pašalinti. Turbogeneratorių vamzdžio gale vandeniui išleisti į drenažinį kanalą turi būti įtaisyta hidraulinė sklendė ir signalizacija, reaguojanti į vandenį, atsiradusi išleidimo vamzdyje;

korpusas, sandūros, oro vamzdynai ir kitos dalys turi būti sandarios, kad nebūtų įsiurbiamas oras į uždarą ventiliacijos sistemą. Turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių šalto oro kameros duryse turi būti įrengtas oro įsiurbimo filtras, kuris įrengiamas išretėjimo zonoje (už oro aušintuvo);

kamerų ir oro talpyklų sienelės turi būti sandarios, nudažytos šviesios spalvos nedegiaisiais dažais ar padengtos keraminėmis plytelėmis ar plastikinėmis nedegiosiomis medžiagomis. Kamerų grindys ir pamatai turi būti padengti medžiagomis, neleidžiančiomis susidaryti dulkėms.

55. Vandeniliu aušinamuose turbogeneratoriuose ir sinchroniniuose kompensatoriuose turi būti:

centralizuoto vandenilio tiekimo įranga su mechanizuoto dujų balionų pakrovimo ir iškrovimo įrenginiais ir dujų papildymo sistema su dujų parametrų (slėgio, švarumo ir kt.) kontrolės prietaisais. Vandeniliui paduoti iš dujų rezervuaro į mašinų salę turi būti įrengta viena (esant reikalui dvi) magistralės. Dujotiekiui turi būti įrengiama žiedinė sekcionuota schema. Sinchroniniams kompensatoriams įrengiama viena magistralė. Tiekiančiose vandenilį ar orą linijose, kad nesusidarytų sprogūs dujų mišiniai, turi būti galima įrengti matomą atskyrimą prieš turbogeneratorių ar sinchroninį kompensatorių;

centralizuoto (su mechanizuoto dujų balionų pakrovimo ir iškrovimo įrenginiais) inertinių dujų (angliarūgštės ar azoto) tiekimo įranga deguoniui ar orui išstumti iš generatorių (sinchroninių kompensatorių) ir gaisrui gesinti turbinos pagrindiniame alyvos bake, generatorių guoliuose ir srovėlaidžiuose;

pagrindinis, atsarginis, o turbogeneratoriams ir avarinis, šaltinis alyvai tiekti į vandenilio sandarintuvus ir 60 MW ir didesnės galios turbogeneratoriuose demferiniai bakai galiniams alyviniams riebokšliams maitinti tol, kol avariniu būdu sustabdomas generatorius su turbinos vakuumo nutraukimu. Atsijungus darbiniam alyvos tiekimo šaltiniui ar sumažėjus slėgiui, atsarginis ir avarinis alyvos tiekimo šaltiniai turi įsijungti automatiškai;

turbogeneratorių vandenilio riebokšliuose automatiniai alyvos slėgio reguliatoriai. Staigiems alyvos slėgio pokyčiams išvengti, kai pereinama nuo rankinio reguliavimo į automatinį ir atvirkščiai, alyvos tiekimo schemoje apeinantieji reguliatorių ventiliai turi būti darinėjami tolygiai, o ne staigiai;

vandenilio džiovinimo įrenginys, įjungtas į vandenilio cirkuliacijos kontūrą;

įspėjamoji signalizacija, įsijungianti atsiradus gedimui vandenilio aušinimo dujų alyvos sistemoje, kai nuo leistinųjų verčių nukrypsta slėgis, vandenilio švarumas, alyvos – vandenilio slėgio perkrytis ir kiti parametrai;

kontrolės matavimo prietaisai ir automatikos relės, valdančios ir kontroliuojančios vandenilio aušinimo alyvos dujų sistemą (dujų ir elektrinius prietaisus vienoje uždaro tipo spintoje montuoti draudžiama);

ventiliavimo įrenginiai dujų susikaupimo vietose (pagrindiniame alyvos bake, alyvos išleidimo kamerose, pagrindiniuose turbogeneratorių guoliuose ir kt). Turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių pamatuose neturi būti uždarų erdvių, kuriose galėtų kauptis vandenilis. Statybinių konstrukcijų (sijų, rygelių ir kt.) ertmių, kuriose gali susikaupti vandenilis, aukščiausiame taške turi būti įrengti vamzdeliai, kad vandenilis galėtų laisvai išeiti į aplinką;

drenažo įrenginiai vandeniui ir alyvai ištekėti iš korpuso. Drenažo sistema turi būti įrengta taip, kad negalėtų pertekėti karštos dujos į šaltų dujų sekcijas;

indikatoriai skysčio turbogeneratorių (sinchroninių kompensatorių) korpuse pasirodymui nustatyti;

su filtru ir džiovintuvu suspausto oro šaltinis, kuriame būtų ne žemesnis kaip 0,2 MPa slėgis.

56. Su vandeniu aušinamomis apvijomis generatoriams ir sinchroniniams kompensatoriams turi būti įrengti:

distiliato padavimo ir išleidimo vamzdynai, pagaminti iš atsparių korozijai medžiagų;

pagrindinis ir atsarginis distiliato siurbliai;

mechaniniai, magnetiniai ir jonitiniai filtrai bei dujinių priemaišų įrenginiai. Distiliate neturi būti druskų ir dujų priemaišų;

išsiplėtimo bakas su apsauga nuo išorinio poveikio (mechaninio, cheminio ir aplinkos);

pagrindiniai ir atsarginiai distiliato aušinimo aušintuvai. Pirminiam aušinimui šilumokaičiuose naudojamas hidrogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių – techninis vanduo, o turbogeneratorių – kondensatas iš turbinos kondensato siurblių bei rezervui – techninis vanduo iš generatorių dujų aušintuvų cirkuliacinių siurblių;

įspėjamoji signalizacija ir apsauga, pradedanti veikti tada, kai nukrypsta aušinimo vandeniu sistemos režimas nuo įprasto;

kontrolės matavimo prietaisai ir automatikos relės, valdančios ir kontroliuojančios aušinimo vandeniu sistemą;

įrenginiai, įspėjantys apie vandenilio nuotėkį į statoriaus apvijų aušinimo vandeniu traktą;

kontroliniai vamzdeliai orui pašalinti iš statoriaus vandeniu aušinamu apvijų, pripildant sistemą distiliato, su kanalais, išvestais į lauką iš viršutinių distiliato paduodamojo ir grįžtamojo kolektorių taškų.

57. Kiekvienoje vandentiekio sistemoje į dujų aušintuvus, šilumokaičius ir alyvos aušintuvus turi būti įtvirtinti filtrai, taip pat numatyta galimybė juos valyti ir išplauti, nenutraukiant įprasto generatorių ir sinchroninių kompensatorių darbo.

58. Kiekvienoje dujų aušintuvų ir šilumokaičių sekcijoje turi būti sklendės, kad būtų galima jas atjungti nuo paduodamojo ir grįžtamojo kolektoriaus ir paskirstyti vandenį tarp atskirų sekcijų.

Bendrajame vandentiekyje, surenkančiame vandenį iš visų vieno generatoriaus aušintuvo sekcijų, turi būti įrengta sklendė visų sekcijų vandens sąnaudoms reguliuoti. Turbogeneratoriams šios sklendės valdymo rankeną rekomenduojama įrengti mašinų salės grindų lygyje.

59. Kiekvienos dujų aušintuvų ir šilumokaičių sekcijos aukščiausiame taške turi būti įrengtas čiaupas orui išleisti.

60. Turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių aušinimo dujomis ar oru sistemoje turi būti numatyti recirkuliaciniai įrenginiai aušinamojo vandens temperatūrai reguliuoti.

61. Aušinamojo vandens padavimo sistemoje turi būti numatytas automatinis atsarginio siurblio įjungimas, kai atsijungia pagrindinis siurblys ar sumažėja aušinamojo vandens slėgis. Sinchroniniams kompensatoriams turi būti numatytas rezervinis vandens tiekimas iš nuolat veikiančio patikimo šalto vandens šaltinio (techninio vandens sistema, vandens talpyklos ir kt.).

62. Techninio vandens tiekimo į generatorius vandentiekyje turi būti įrengti vandens sąnaudų matavimo prietaisai.

63. Vandeniu ar vandeniliu aušinamo turbogeneratoriaus turbinos aikštelėje turi būti įrengti:

manometrai paduodamo vandens slėgiui kolektoriuje, vandenilio slėgiui turbogeneratoriaus korpuse, angliarūgštės (azoto) slėgiui dujotiekyje į generatorių matuoti;

slėgio sumažėjimo vandens padavimo kolektoriuje signalizavimo įtaisai;

dujų valdymo postas;

dujų, alyvos ir vandens ūkio valdymo skydai.

64. Dujų aušintuvų, šilumokaičių ir alyvos aušintuvų siurblių įrengimo vietose bei padavimo kolektoriuje ir siurbliuose turi būti įrengti manometrai.

65. Dujų aušintuvų, šilumokaičių ir alyvos aušintuvų paduodamuosiuose ir grįžtamuosiuose vamzdynuose turi būti įrengti įdėklai termometrams ir termometrai.

66. Atviroje aikštelėje sumontuotiems sinchroniniams kompensatoriams turi būti numatyta galimybė išleisti vandenį iš aušinimo sistemos, kai agregatas sustoja.

67. Turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių dujų sistema turi atitikti įprasto vandenilio aušinimo sistemos naudojimo ir šaldymo agento pakeitimo gamyklinius reikalavimus.

68. Dujų tiekimo tinklas turi būti įrengtas iš besiūlių vamzdžių. Dujotiekis turi būti su apsauga nuo mechaninio pažeidimo ir privalo būti įrengtas taip, kad būtų patogu jį apžiūrėti ir remontuoti.

69. Tepimo sistemos cirkuliaciniai vamzdynai ir turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių su vandeniliniu aušinimu vandenilio riebokšliai turi būti pagaminti iš besiūlių vamzdžių.

70. 3 MW ir didesnės galios turbogeneratorių guoliai iš priešingos turbinai pusės, žadintuvų guoliai ir vandenilio riebokšliai turi būti elektriškai izoliuoti nuo korpuso ir alyvos tiekimo sistemos.

Izoliuotų guolių ir vandenilio riebokšlių konstrukcija turi būti tokia, kad veikiant agregatui būtų galima periodiškai kontroliuoti izoliacijos būklę. Sinchroninių kompensatorių guoliai turi būti elektriškai izoliuoti nuo korpuso ir alyvos tiekimo sistemos. Sinchroninių kompensatorių su tiesiogiai prijungtais žadintuvais leidžiama izoliuoti tik vieną guolį priešingoje žadintuvui pusėje.

Hidrogeneratorių guoliai ir atramos (pospyriai), esantys virš rotoriaus, turi būti izoliuoti nuo rotoriaus.

71. Kiekvienam turbogeneratorių, sinchroninių kompensatorių ir horizontaliųjų hidrogeneratorių alyvos tiekimo vamzdžiui turi būti įrengtos dvi elektriškai izoliuotos flanšinės jungtys.

72. Turbogeneratorių, sinchroninių kompensatorių ir jų žadintuvų guoliai, guolių alyvos vonelės, vandenilio riebokšliai ir hidrogeneratorių pospyriai turi būti įrengti taip, kad nesitaškytų alyva ir ji bei jos garai nepatektų ant apvijų, kontaktinių žiedų ir kolektoriaus.

Guolių su cirkuliaciniu tepimu ir vandenilio riebokšlių išleidžiamieji vamzdeliai turi būti su apžiūros stiklais alyvos srautui stebėti. Apžiūros stiklų apšvietimas turi būti jungiamas ir į avarinio apšvietimo tinklą.

73. Su tiesiogiai vandeniliu aušinamomis apvijomis turbogeneratoriuose turi būti įrengti automatiniai dujų analizatoriai vandeniliui guolių karteryje ir uždaruosiuose srovėlaidžiuose kontroliuoti.

74. Generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai su mišria aušinimo sistema turi tenkinti 13–15 punktų reikalavimus.

75. Turbo- ir hidrogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių stacionariosioms žadinimo sistemoms taikomi šio skyriaus 9–75 punktų reikalavimai.

76. Generatoriaus (sinchroninio kompensatoriaus) žadinimo sistemą sudaro: žadintuvas (nuolatinės srovės generatorius, kintamosios srovės generatorius arba transformatorius su keitikliu), automatinis žadinimo reguliatorius, komutavimo aparatūra, matavimo, kontrolės bei signalizacijos prietaisai, rotoriaus apsauga nuo viršįtampių ir žadinimo sistemos apsauga nuo gedimų.

77. Žadinimo sistemos įrenginiai ir aparatūra turi atitikti sinchroninių generatorių ir kompensatorių gamyklinius reikalavimus.

78. Žadinimo sistemos, kuriose įtampa ar ilgalaikiai viršįtampiai (forsuojant žadinimą) viršija 1 kV (įrenginiams daugiau kaip 1 kV), turi atitikti šių Taisyklių reikalavimus. Nustatant viršįtampių lygį diodinėse žadinimo sistemose, įvertinami ir komutavimo viršįtampiai.

79. Elektrinėse ir pastotėse, eksploatuojamose be budinčiojo personalo, generatoriaus ir sinchroninio kompensatoriaus automatiniam paleidimui, darbui įvairiais numatytais režimais ir stabdymui žadinimo sistemose turi būti valdymo, apsaugos, signalizavimo įtaisai ir kontroliniai matavimo prietaisai.

80. Aušinimo sistemų valdymo pultai ir panelės, kontrolės prietaisai ir signalizavimo aparatūra bei tiristoriniai galios keitikliai arba jų puslaidininkiniai žadintuvai turi būti įrengti greta.

Žadinimo valdymo pultuose (panelėse) turi būti įrengti žadinimo kontrolės prietaisai.

81. Generatorių ir sinchroninių kompensatorių lygintuvinėse žadinimo sistemose turi būti įrengti signalizacijos ir apsaugos įtaisai, pradedantys veikti tada, kai šaldymo aplinkos ar ventilių temperatūra pakyla virš leistinosios reikšmės, taip pat prietaisai šaldymo aplinkos temperatūrai ir įrenginio srovės stipriui kontroliuoti. Jeigu yra įrengtos kelios lygintuvų grupės, tai atskirai turi būti kontroliuojama kiekvienos lygintuvų grupės srovė.

82. Žadinimo sistemoje turi būti įrengti kontrolės įtaisai izoliacijos varžai matuoti darbo metu ir signalizacija, veikianti jai sumažėjus. Bešepečio žadinimo sistemose tokios signalizacijos galima neįrengti.

83. Lygintuvinių įrenginių anodinių ir katodinių grandinių izoliacija turi būti tokia, kad išlaikytų anodinių ir katodinių grandinių bandomąsias įtampas.

Ryšio kabeliai tarp lygintuvinių įrenginių anodinių grandinių, grupių katodinių grandinių ir kitų grandinių, kuriose teka nesukompensuota pulsuojanti ar kintamoji srovė, turi būti be metalinio šarvo.

Generatorių ar sinchroninių kompensatorių žadinimo apvijų įtampos matavimo ir automatinio žadinimo reguliavimo grandinės turi būti tiesiogiai prijungtos atskirais padidinto izoliacinio atsparumo kabeliais. Kabeliai prie žadinimo grandinės turi būti prijungiami per kirtiklį.

84. Naudojant automatinio lauko gesinimo įtaisus, nutraukiančius rotoriaus grandinę, taip pat naudojant statinius keitiklių žadintuvus, rotoriaus grandinė turi būti apsaugota daugkartinio poveikio iškrovikliais. Gali būti įrengiamas vienkartinio poveikio iškroviklis. Iškroviklis turi būti prijungtas lygiagrečiai rotoriui per aktyviąją varžą, apskaičiuotą ilgalaikiam darbui, kai iškroviklis pramušamas 110% žadinimo vardinės įtampos.

85. 84 punkte nurodyti iškrovikliai turi turėti poveikio signalizaciją.

86. Generatorių ir sinchroninių kompensatorių žadinimo sistema turi būti įrengta taip, kad:

bet kurio komutavimo aparato atjungimas automatinio žadinimo reguliavimo ir žadintuvų valdymo grandinėse nesukeltų paleidimo metu klaidingo forsavimo, sustojimo ir tuščiosios generatorių veikos;

dingusi įtampa operatyvinės srovės automatinio žadinimo reguliavimo grandinėse nesutrikdytų generatoriaus ir sinchroninio kompensatoriaus darbo;

veikiant turbogeneratoriaus rezerviniam žadintuvui, būtų galima remontuoti ar atlikti kitus darbus lygintuvuose ir jų pagalbiniuose įrenginiuose. Ši taisyklė netaikoma bešepečio žadinimo sistemoms;

rotoriaus ir kontaktinių žiedų grandinėse trumpasis jungimas nesugadintų žadinimo sistemos.

87. Generatorių ir sinchroninių kompensatorių tiristorinio žadinimo sistemos turi turėti galimybę gesinti lauką perjungiant keitiklį į invertoriaus režimą.

Statinių keitiklių žadinimo sistemose, įrengtose pagal susižadinimo schemą, ir žadinimo sistemose su elektromašininiais žadintuvais turi būti įrengti automatinio lauko gesinimo įtaisai.

88. Visos žadinimo sistemos (pagrindinės ir atsarginės) turi turėti įrenginius, kurie, padavus impulsą sinchroninio generatoriaus ar sinchroninio kompensatoriaus laukui gesinti, visiškai jį užgesintų, nepriklausomai nuo automatinio lauko gesinimo poveikio.

89. Vandeniu aušinama žadinimo sistema turi turėti galimybę visiškai išleisti vandenį iš sistemos, išleisti orą pildant sistemą vandeniu ir periodiškai valyti šilumokaitį.

Aušinimo sistemos sklendžių uždarymas ir atidarymas viename žadintuve neturi sutrikdyti kitų žadintuvų darbo.

90. Vandeniu aušinamu lygintuvinių įrenginių patalpų grindys turi būti įrengtos taip, kad vandens nuotėkis nepatektų ant srovėlaidžių, skirstyklų įrenginių ir kitų elektrinių įrenginių, kurie įrengti žemiau nei aušinimo sistema.

91. Nuolatinės srovės elektromašininiuose žadintuvuose (pagrindiniuose, kai dirbama be automatinio žadinimo reguliavimo, ir atsarginiuose) turi būti relinė žadinimo forsavimo sistema.

92. Turbogeneratoriuose privalo būti rezervinis žadintuvas, kurio schema turi būti tokia, kad jį būtų galima perjungti iš pagrindinio į rezervinį ir atvirkščiai, neatjungiant generatoriaus. 12 MW ir mažesnės galios turbogeneratoriuose rezervinis žadintuvas gali būti įrengtas techninio vadovo nurodymu.

Hidroelektrinėse rezerviniai žadintuvai neįrengiami.

93. Turbogeneratoriams su tiesioginiu rotoriaus apvijų aušinimu perjungti iš pagrindinio žadintuvo į rezervinį ir atgal turi būti įrengtas nuotolinis valdymas.

94. Generatorių žadinimo sistema turi turėti galimybę sužadinti, kai nėra įtampos hidroelektrinėse, skirtose savoms reikmėms.

95. Elektros tinklo operatoriaus reikalvimu žadinimo sistemoje gali būti įrengtas automatinis valdymas, o sinchroninis generatorius ir sinchroninis kompensatorius turi būti paleidžiami kaip rezerviniai.

96. Visos žadinimo sistemos, kai sugenda automatinis žadinimo reguliavimas, turi turėti galimybę sinchroninę mašiną tinkamai sužadinti ir gesinti lauką.

97. Atstumas nuo generatorių ir sinchroninių kompensatorių iki patalpų sienų bei atstumai tarp jų turi būti parenkami pagal technologinius reikalavimus, bet jie turi būti ne mažesni, kaip nurodyta šių Taisyklių 13–15 punktuose.

Mašinų salės patalpų matmenys turi būti parinkti įvertinus šias galimybes:

agregatus montuoti ir ardyti netrikdant kitų veikiančių agregatų darbo;

naudoti kranus su specialiais kėlimo mechanizmais, išnaudojant visą krano eigą;

ilgoms, lengvoms agregatų detalėms (štangos, traukės) pakelti ir nuleisti naudoti specialius kėlimo mechanizmus, o nenaudoti kranų;

agregato montavimo ar remonto metu turi būti galima šalia pasidėti atskirus mazgus ir detales.

98. Generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai turi būti įrengti taip, kad, veikiant įrenginiams, įrenginių, pamatų ir pastato vibracija neviršytų leistinųjų normų.

99. Šalia hidrogeneratorių leidžiama įrengti suspausto oro surinktuvus.

100. Oru aušinamiems turbogeneratoriams ir sinchroniniams kompensatoriams bei hidrogeneratoriams turi būti įrengti gaisro gesinimo vandeniu įrenginiai. Gali būti naudojami ir kitokie gaisro gesinimo įrenginiai.

Pastotėse, kur nėra budinčio personalo, ir automatizuotose hidroelektrinėse kilus gaisrui hidrogeneratoriuose ir oru aušinamuose sinchroniniuose kompensatoriuose jie turi būti gesinamas automatiškai. Automatinė gaisro gesinimo sistema turi pradėti veikti nuo diferencinės apsaugos arba tuo pat metu įsijungiančių specialiųjų gaisro jutiklių.

Vanduo į gaisro gesinimo sistemą turi būti paduodamas taip, kad jis neprasiskverbtų į eksploatuojamų generatorių ir sinchroninių kompensatorių vidų.

101. Hidrogeneratorių gaisro gesinimo sistemai turi būti numatytas vandens surinkimas ir nuleidimas į drenažą.

102. Gaisrui gesinti netiesiogiai aušinamuose vandeniliu turbogeneratoriuose ir sinchroniniuose kompensatoriuose, kai derinimo režimo metu nuimami gaubtai, turi būti numatytas angliarūgštės (azoto) įrenginys, įrengtas vadovaujantis 55 punkto nuoroda.

103. Angliarūgštės (azoto) balionai, dedami į centrinį angliarūgštės (azoto) įrenginį, turi būti saugomi vadovaujantis techninės priežiūros taisyklėmis.

 

IV. ELEKTROS VARIKLIAI IR JŲ KOMUTAVIMO APARATAI

 

104. Šio skyriaus reikalavimai taikomi įvairios paskirties gamybinėse ir kitokiose patalpose įrengiamiems elektros varikliams ir jų komutavimo aparatams. Šiems įrenginiams privalomi taip pat šių Taisyklių 13, 15, 19, 21 punktų ir kitų EĮĮT skyrių reikalavimai, jeigu jie neprieštarauja šioms Taisyklėms.

105. Maitinimo patikimumui užtikrinti turi būti priimamos priemonės pagal EĮĮT 1.2 skirsnio reikalavimus. Šios priemonės turi būti taikomos ne atskiriems elektros varikliams, o juos maitinančioms transformatorinėms, keitiklinėms, skirstykloms ir kitiems tiekimo sistemų elementams, per kuriuos elektros energija tiekiama grupei vartotojų.

Rezervuoti pavienius elektros variklius maitinančias linijas pagal EĮĮT 1.2 skirsnio reikalavimus neprivaloma, nepriklausomai nuo to, kurios kategorijos technologinei įrangai jie priklauso.

106. Jeigu technologinio proceso nutraukti negalima dėl variklio, jo komutavimo aparato ar variklį maitinančios linijos gedimo, turi būti rezervuotas visas technologinis agregatas kartu su varikliu, komutavimo aparatu ir maitinančia linija arba priimamas kitoks sprendimas.

107. Elektros varikliai ir jų komutavimo aparatai turi būti parinkti ir įrengti taip, kad darbo metu jie neįšiltų daugiau negu numatyta šių Taisyklių 118 punkte.

Turi būti užtikrinta galimybė variklius apžiūrėti ir remontuoti darbo vietoje, o esant reikalui ir juos pakeisti.

Besisukančios variklio ir mechanizmo dalys (skriemuliai, movos) turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio prisilietimo prie jų.

108. Pasyviosios elektros variklių ir jų komutavimo aparatų dalys turi būti įnulintos arba įžemintos pagal EĮĮT 1.7 skirsnio reikalavimus.

109. Elektros varikliai ir jų komutavimo aparatai turi būti aprobuoti naudoti tokioje aplinkoje, kurioje jiems tenka dirbti.

110. Elektriniai ir mechaniniai elektros variklių parametrai (vardinė galia, įtampa, apsukų skaičius, paleidimo ir mažiausias bei didžiausias sukimo momentai ir kt.) turi atitikti jų sukamų mechanizmų parametrus visų darbo režimų atvejais.

100 kW ir didesnės galios elektros varikliams turi būti kontroliuojama statoriaus srovė.

111. Savilaidos režimu veikiančių variklių vardinė galia turi būti parenkama pagal skaičiuojamąją galią taip pat, kaip ir variklių, veikiančių įprastu darbo režimu.

112. Mechanizmuose, kurių apsukų darbo metu nereikia keisti, turi būti naudojami sinchroniniai arba trumpai jungtu rotoriumi asinchroniniai varikliai.

113. Sinchroniniuose varikliuose turi būti kompaundavimo arba žadinimo forsavimo įranga.

Sinchroniniuose varikliuose, naudojamuose reaktyviajai galiai generuoti ir įtampai reguliuoti maitinimo mazguose, turi būti automatinio žadinimo įranga (EĮĮT 3.3 skirsnis).

114. Nuolatinės srovės varikliai turi būti naudojami tik tais atvejais, kai kintamosios srovės varikliai negali užtikrinti reikalaujamo mechanizmo darbo režimo arba yra neekonomiški.

Nepavojingose patalpose naudojami elektros varikliai turi būti IP X0 arba aukštesnio nuo vandens patekimo apsaugos laipsnio, jeigu tai būtina.

Lauke naudojami elektros varikliai, kur aplinka neužteršta, turi būti ne žemesnio kaip IP X4 apsaugos laipsnio.

115. Dulkėtoje aplinkoje naudojami elektros varikliai turi būti apsaugoti nuo dulkių prasiskverbimo į jų vidų. Jie turi būti ne mažesnio kaip IP 5X apsaugos laipsnio arba prapučiami švariu oru.

116. Drėgnose ir labai drėgnose patalpose naudojami elektros varikliai turi būti apsaugoti nuo vandens ir vandens purslų patekimo ant srovinių dalių. Tokioje aplinkoje naudojamų variklių izoliacija turi būti atspari drėgmei, o apsaugos laipsnis nuo vandens patekimo turi būti ne mažesnis kaip IP X4. Varikliai, įrengiami vandenyje, turi būti IP X8 apsaugos laipsnio.

117. Chemiškai aktyvioje ir agresyvioje aplinkoje veikiantys varikliai turi būti oru prapučiamo tipo arba turi būti naudojami varikliai, kurių visos srovinės dalys izoliuotos cheminių medžiagų poveikiui atsparia izoliacija ir ne žemesnio kaip IP X4 apsaugos laipsnio.

118. Karštoje aplinkoje (aukštesnėje kaip 40°C aplinkos oro temperatūroje) veikiantys elektros varikliai turi būti priverstinai aušinami oru arba vandeniu. Aušinamo oro ir vandens temperatūra turi būti kontroliuojama.

119. Nuo elektros variklių temperatūros jutiklių išvadų turi būti nutiestos kontrolinės grandinės į specialius matavimų rezultatus fiksuojančius prietaisus ir apsauginį jungiklį.

120. Elektros varikliai turi būti įrengti taip, kad ant jų apvijų ir komutuojamų srovinių dalių nepakliūtų vanduo ir nesikauptų tepalai, emulsijos bei kiti teršalai, o pamatų ir pačių variklių vibracija neviršytų leistinosios.

Variklių ir mechanizmų keliamas triukšmas turi neviršyti sanitarinėmis ir higienos normomis reglamentuojamų verčių.

121. Perėjimo takai tarp elektros variklių, technologinių įrenginių ir statinių konstrukcijų turi būti ne siauresni, kaip nurodyta šių Taisyklių I skyriuje.

122. Elektros varikliai ir elektros aparatai turi būti įrengti taip, kad atstumai nuo jų srovinių dalių iki degiųjų medžiagų ir degiųjų statinių konstrukcijų būtų ne mažesni kaip 1 m. Jeigu tokių atstumų užtikrinti negalima, tarp jų ir degiųjų medžiagų turi būti įrengti izoliaciniai nedegiųjų medžiagų ekranai.

123. 1 MW ir didesnės galios 3 kV ir aukštesnės įtampos sinchroninių ir nuolatinės srovės elektros mašinų vienas guolis turi būti izoliuotas nuo pagrindo, kad per mašinos veleną ir guolius negalėtų susidaryti elektrinė grandinė. Sinchroninėse mašinose turi būti izoliuojamas guolis, esantis žadintuvo pusėje, ir visi žadintuvo guoliai. Šių mašinų alyvotiekiai taip pat turi būti izoliuoti nuo jų guolių korpusų.

124. Įrengiant aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros variklius gamybinėse patalpose, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

elektros varikliai, kurių įvadai yra po statoriumi arba kuriems aušinti būtina speciali aušinimo įranga, turi būti statomi ant pamato su kamera;

variklio pamate įrengta kamera turi atitikti aukštesnės kaip 1000 V įtampos uždarųjų skirstomųjų įrenginių kameroms keliamus reikalavimus (EĮĮT 4.2 skirsnis) ir pamato kameros matmenys turi būti ne mažesni kaip leistini vienpusio perėjimo kabelių tunelių (EĮĮT 2.3.105 punktas).

125. Ant vibroizoliacinio pagrindo įrengtų elektros variklių maitinimo kabeliai ir laidai tarp judamųjų ir nejudamųjų (vibruojančiųjų ir nevibruojančiųjų) pagrindo dalių turi būti su varinėmis lanksčiomis gyslomis.

126. Kiekvienas elektros variklis turi turėti savarankišką komutavimo aparatą. Komutavimo aparatai vienu metu turi atjungti visus įtampą turinčius laidininkus (polius).

Grupei elektros variklių, naudojamų vieno darbo mechanizmo atskirų darbo organų pavarai, leidžiama naudoti bendrą komutavimo aparatą, jeigu užtikrinamas saugus jų naudojimas ir ekonomiškai tai pateisinama.

127. Esant nuotoliniam ar automatiniam variklio valdymui, netoli darbo mechanizmo turi būti įrengtas avarinio išjungimo aparatas, neleidžiantis nuotoliniu būdu arba automatiškai paleisti elektros variklio, kol mechanizmas nebus parengtas paleidimui.

Avarinio išjungimo aparatų nereikia įrengti mechanizmams:

įrengtiems tiesioginio matomumo iš valdymo aparatų įrengimo vietos zonoje;

prieinamiems tik kvalifikuotam eksploatacijos personalui;

kurių konstrukcija neleidžia prisiliesti prie judančių dalių ir prie kurių įrengti plakatai, informuojantys apie galimą automatinį arba nuotolinį paleidimą;

su fiksuojančiais sustabdymą vietinio valdymo aparatais.

Vietinių valdymo aparatų, esančių arti automatiškai ir nuotoliniu būdu valdomų įrenginių, būtinumą nustato projektuotojai, atsižvelgdami į technologinius ypatumus, saugos ir valdymo sąlygas.

128. Elektros variklių valdymo grandines leidžiama maitinti iš pagrindinių maitinimo grandinių arba iš kitų maitinimo šaltinių, jeigu tai techniškai būtina ir ekonomiškai pateisinama.

Kad būtų išvengta elektros variklių paleidimo atsiradus įtampai pagrindinėse grandinėse po jos išnykimo, turi būti įrengta blokuotė, automatiškai atjungianti pagrindines grandines išnykus įtampai ar sumažėjus jai žemiau leistinosios. Naudojant elektros variklių savilaidą, tokia blokuotė nereikalinga.

129. Visi valdymo aparatai ir grandines atskiriantys įtaisai su matomu ir nematomu grandinės nutraukimu turi turėti pagalbines priemones, patikimai rodančias „įjungta“ ir „išjungta“ padėtis. Šviesos signalizacija negali būti vienintelė komutavimo aparatų padėties rodymo priemonė.

130. Komutavimo aparatai variklių grandinėse turi atjungti visų darbo režimų (paleidimo, stabdymo, reverso, normalaus darbo) vardines sroves.

Komutavimo aparatai turi būti atsparūs skaičiuotinoms trumpųjų jungimų srovėms (EĮĮT 1.4 skirsnis).

131. Kištukines kontaktines jungtis galima naudoti tik iki 1 kW galios elektros varikliams valdyti.

Didesnės kaip 1 kW galios elektros variklių grandinėse naudojamos kištukinės kontaktinės jungtys turi būti su blokavimo įtaisais, neleidžiančiais juos įjungti arba išjungti, kol paleidimo aparatas įjungtas.

132. Iki 1000 V įtampos magnetinių paleidiklių, kontaktorių ir automatinių jungiklių valdymo ritės gali būti jungiamos prie linijinės arba fazinės įtampos.

Jungiant minėtų aparatų apvijas prie fazinės įtampos, variklio grandinėje turi būti numatyta automatiniu jungikliu atjungti visas fazes vienu metu. Grandinėje, apsaugotoje saugikliais, turi būti numatyta speciali įranga kontaktoriui arba magnetiniam paleidikliui atjungti.

Jungiant apvijas prie fazinės įtampos aparato, nulinis įvadas turi būti izoliuotu laidininku prijungtas prie maitinančios linijos nulinio laidininko arba tinklo nulinio taško.

133. Elektros variklių, maitinamų naudojant bloko „variklis transformatorius“ schemą, komutavimo aparatą leidžiama įrengti atsišakojimo nuo maitinimo tinklo vietoje, prieš transformatorių. Įrengti antrą komutavimo aparatą prieš variklį nereikalaujama.

134. Naudojant nuotolinį ar automatinį valdymą, turi būti įrengta signalizacija, įsijungianti prieš paleidžiant mechanizmą, jeigu mechanizmo paleidimas gali sukelti pavojų žmonėms. Mechanizmams, kuriems vietinio avarinio stabdymo aparatas nenaudojamas, signalizacija neįrengiama.

135. Asinchroniniai varikliai trumpai jungtu rotoriumi ir sinchroniniai varikliai turi būti paleidžiami juos tiesiog įjungiant į tinklą. Jeigu tiesiogiai įjungiamo į tinklą variklio paleisti negalima, reikia panaudoti reaktorių, transformatorių (autotransformatorių), dažnio keitiklį arba kitą paleidimo įrangą.

136. Asinchroninio variklio faziniu rotoriumi sujungimo su paleidimo reostatu laidai parenkami pagal gamintojų nurodymus.

137. Asinchroninių ir sinchroninių variklių apsaugos reikalavimai pateikti EĮĮT 3 skyriuje.

 

V. KRANŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI

 

138. Šio skyriaus reikalavimai taikomi iki 10 kV įtampos statiniuose arba lauke, ant pamatų arba ant bėginių kelių įrengiamų tiltinių, portalinių, bokštinių ir kitų kranų, taip pat vienbėgių vežimėlių ir kabamųjų keltuvų elektros įrangai. Šie reikalavimai netaikomi laivų, taip pat sumontuotiems ant plaukiojančiųjų platformų, geležinkelių, automobiliniams ir kitiems specialiosios paskirties kranams.

139. Kranai gali būti maitinami:

iš pagrindinio kontaktinio tinklo;

iš stacionariųjų maitinimo punktų, naudojant lanksčiuosius kabelius arba ant krano konstrukcijų įrengtas kontaktines šynas;

iš stacionariųjų srovėlaidžių (ant pamatų įrengti bokštiniai kranai).

140. Kranų elektros įrenginiai (elektros varikliai, komutavimo bei apsaugos aparatai ir kt.) turi būti pritaikyti naudoti juos supančios aplinkos sąlygomis.

141. Kintamosios ir nuolatinės srovės kranų elektros įrenginių įtampa neturi viršyti 10 kV. Didesnės kaip 1000 V įtampos kranų įrengimo būtinumas turi būti pagrįstas ekonomiškai.

142. Ant kranų leidžiama įrengti iki 10 kV įtampos galios kondensatorius reaktyviosioms galioms kompensuoti ir transformatorius. Įrengiami transformatoriai turi būti sausi arba aušinami nedegiuoju skysčiu. Kondensatoriai turi būti su nedegiaisiais sintetiniais tirpalais įmirkyta izoliacija.

143. Visos ant kranų esančios neizoliuotos elektros įrangos srovinės dalys, jeigu prie jų gali prisiliesti kabinoje arba krano aikštelėje esantis personalas, turi būti atitvertos. Įrenginių, esančių tokiose vietose, į kurias įeinant automatiškai išjungiama įtampa arba į kurias krano darbo metu įėjimas būna užrakinamas, srovinės dalys gali būti neizoliuotos.

144. Kranų kabinose rankinio valdymo aparatai turi būti išdėstyti taip, kad personalas sėdėdamas juos galėtų laisvai pasiekti. Valdymo aparatų rankenų ir svirčių judėjimo kryptis pagal galimybę turi sutapti su jų valdomų objektų judėjimo kryptimi.

145. Valdymo kabinose įrengti valdymo pultai turi būti apsaugoti ištisiniais metaliniais arba tinkliniais atitvarais.

Atitvarais apsaugotų pultų ir skydų priekinėje ir užpakalinėje pusėse perėjimo takas turi būti ne siauresnis kaip 0,6 m.

Atstumas nuo neapsaugotų neizoliuotų srovinių dalių, esančių vienoje praėjimo tako pusėje žemiau kaip 2,2 m aukštyje, iki sienos ir įrenginių su izoliuotomis arba apsaugotomis srovinėmis dalimis kitoje perėjimo tako pusėje, turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Jeigu abiejose perėjimo tako pusėse žemiau kaip 2,2 m aukštyje yra neapsaugotos ir neizoliuotos srovinės dalys, perėjimo takas turi būti ne siauresnis kaip 1 m.

146. Krano valdymo kabinoje įrengiami šildymo prietaisai turi būti apsaugotomis srovinėmis dalimis ir saugūs gaisro sukėlimo atžvilgiu. Jų korpusai turi būti įžeminti arba įnulinti.

Elektros variklių paleidimo varžos turi būti įrengiamos už valdymo kabinos ribų.

147. Jeigu bendrame bėginio krano kelyje yra įrengti keli kranai, kiekvienam iš jų turi būti įrengtas remontinis atitvaras. Atitvare turi būti įrengta aikštelė dirbančiam personalui įsodinti.

Išskirtinais atvejais leidžiama dviem kranams įrengti bendrą remontinį atitvarą.

Remontiniai atitvarai nebūtini kranams, maitinamiems lanksčiu kabeliu.

148. Krano remonto metu pagrindinio kontaktinio tinklo remontinis ruožas turi būti elektriškai izoliuotas nuo pagrindinio kontaktinio tinklo. Įprasto darbo metu remontinis ruožas turi būti sujungiamas su pagrindiniu tinklu, naudojant specialų jungiamąjį įtaisą.

Jungiamasis įtaisas turi užtikrinti, kad jį išjungus iki 1000 V įtampos kontaktiniame tinkle tarp pagrindinio kontaktinio tinklo ir remontinio tinklo ruožo kontaktinių laidininkų būtų ne mažesnis kaip 50 mm oro tarpelis. Jungiamasis įtaisas turi būti uždaro tipo ir užrakinamas atjungtoje padėtyje.

149. Įrengiant remontinį ruožą kontaktinio tinklo arba jo sekcijos viduryje, jungiamasis įtaisas montuojamas abiejuose jo galuose. Atsižvelgiant į kontaktinio tinklo maitinimo schemą, gali būti įrengta apeinamoji remontinio ruožo sekcija, kuri jungiamuoju įtaisu sujungia abiejose jo pusėse esantį pagrindinį kontaktinį tinklą.

Jungiamasis įtaisas turi atitikti šių Taisyklių 148 punkto reikalavimus.

150. Visose pagrindinio kontaktinio tinklo dalyse turi būti įrengti gnybtai faziniams laidininkams tarpusavyje sujungti ir įžeminti tinklo remonto metu.

151. Kontaktinio tinklo laidininkai gali būti plieniniai, variniai arba aliuminio lydinių. Jie gali būti standūs arba lankstūs, tvirtinami prie trosų arba izoliatorių, įrengiami loviuose arba kanaluose. Naudojant standžiuosius laidininkus, reikia numatyti priemones temperatūrinei jų ilgio kompensacijai. Atstumai tarp kontaktinio tinklo laidininkų tvirtinimo vietų turi būti nustatomi atsižvelgiant į jų įlinkį nuo nuosavo svorio, o lauko sąlygomis – ir į jų atlenkimą nuo vėjo. Visais atvejais turi būti užtikrinta, kad laidininkų tarpusavio suartėjimas ir priartėjimas prie įžemintų dalių būtų leistini ir nesukeltų trumpojo jungimo.

Leistinieji atstumai tarp srovinių laidininkų ir tarp jų bei įžemintų dalių arba žemės turi būti priimami pagal EĮĮT 2 ir 4 skyrių reikalavimus.

152. Atstumai nuo iki 1000 V įtampos pagrindinio kontaktinio tinklo laidininkų iki patalpos grindų turi būti ne mažesni kaip 3,5 m, o kelių vietose – ne mažesni kaip 6 m. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos kontaktinio tinklo laidininkai visais atvejais turi būti ne žemiau kaip 7 m nuo patalpos grindų.

Naudojant lanksčiuosius laidininkus, minėti atstumai turi būti išlaikyti didžiausio laidininkų įsvirimo vietose.

153. Klojant kontaktinio tinklo laidininkus grindyse, gelžbetoninėmis plokštėmis arba metalo lakštais uždengiamuose kanaluose, taip pat loviuose ne didesniame kaip 3,5 m aukštyje, tarpelis srovės nuimtuvui ir kontaktinio tinklo laidininkas neturi būti vienoje vertikalioje plokštumoje.

Kontaktinio tinklo laidininkų loviai turi atitikti EĮĮT 2.2 skirsnio ir 4.1 skirsnio reikalavimus.

Grindyse įrengti kanalai turi būti nudrenuoti.

154. Kranui maitinti naudojamas lankstus kabelis turi būti su sustiprintu apvalkalu. Galimose sužalojimo vietose jis turi būti tinkamai apsaugotas nuo mechaninių pažaidų.

155. Ant tiltinio krano konstrukcijų sumontuoti kontaktiniai laidininkai turi būti priešingoje negu krano valdymo kabina pusėje.

Išimties tvarka leidžiama juos įrengti ir toje pačioje kaip krano valdymo kabina pusėje, jeigu prie kontaktinio tinklo laidininkų negalima prisiliesti iš kabinos, įsėdimo aikštelės arba nuo kopėčių.

156. Pagrindinio kontaktinio tinklo laidininkai ir srovės nuimtuvai turi būti nepasiekiamame nuo tiltinio krano, kopėčių, įsodinimo ir kitų aikštelių, kuriose gali būti žmonės, aukštyje. Jeigu jų taip įrengti negalima, pasiekiamos srovinės dalys turi būti atitvertos.

157. Galimo pakėlimo lynų prisilietimo prie kontaktinio tinklo laidininkų vietose turi būti įrengtas atitvaras.

158. Lauke įrengtų kranų kontaktinis tinklas turi būti su specialia įranga apšalui valyti arba priemonėmis, apsaugančiomis nuo jo susidarymo.

159. Ant krano konstrukcijų esantys kontaktinio tinklo laidininkai turi būti įrengti tarp krano tilto santvarų, personalui nepasiekiamame atstume nuo santvaros krašto, arba atitverti per visą laidininkų ilgį ir galuose.

160. Kontaktinį tinklą maitinančios linijos įvade turi būti įrengtas išjungimo įtaisas, galintis atjungti visų tinklo protarpyje įrengtų kranų darbo srovę. Jis turi būti įrengtas lengvai prieinamoje atjungti vietoje.

Sekcinio kontaktinio tinklo sekcijos gali būti maitinamos savarankiškomis linijomis.

Maitinimo linijų įvaduose esantys jungikliai turi būti su padėčių „įjungta“, „išjungta“ rodymo įtaisais, atitinkamais užrašais ir užraktais.

161. Iki 1000 V įtampos pagrindinio kontaktinio tinklo sekcijose ir remontiniuose ruožuose turi būti įrengta šviesos signalizacija, signalizuojanti apie įtampos buvimą kiekvienoje tinklo ruožo fazėje arba poliuje.

162. Draudžiama jungti kitus imtuvus prie magnetinių kranų, išlydytą metalą transportuojančių kranų ir pan. kontaktinio tinklo, jeigu dėl jų prijungimo gali būti atjungtas šis tinklas ir dėl to gali įvykti avarijos.

163. Plieniniai kontaktinio tinklo laidininkai, išskyrus šliaužiančių kontaktų lietimosi pusę, turi būti nudažyti kitokia negu konstrukcijoms dažyti panaudota spalva. Maitinimo kabelio prijungimo vietose visų medžiagų kontaktinio tinklo 100 mm ilgio ruožai dažomi EĮĮT 1.1 skirsnyje nurodytų spalvų dažais.

164. Portalinių kranų lankstūs kabeliai turi būti jungiami prie specialių, tam skirtų, kolonėlių.

165. Visų tipų kranuose leidžiama naudoti varinius ir aliumininius laidus bei kabelius. Pirminėse kranų grandinėse turi būti naudojami ne mažesnio kaip 10 mm2 skerspjūvio variniai ir ne mažesnio kaip 16 mm2 skerspjūvio aliumininiai daugiagysliai laidai ir kabeliai. Draudžiama pirminėse kranų grandinėse naudoti viengyslius laidus ir kabelius.

Antrinėse kranų grandinėse turi būti naudojami laidai ir kabeliai varinėmis gyslomis. Jų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm2. Leidžiama antrinėse grandinėse naudoti 1,5 mm2 skerspjūvio daugiagyslius laidus, jeigu jie nelaiko jokių mechaninių apkrovų ir užtikrinamas tinkamas jų prijungimas (EĮĮT 3.4 skirsnis).

Laidai ir kabeliai turi būti tiesiami laikantis EĮĮT 2.1 ir 2.3 skirsniuose pateiktų reikalavimų.

166. Atskirai ir su kitais elektros keltuvais veikiančių skrysčių elektros variklio grandinėje turi būti naudojami ne mažesnio kaip 1,5 mm2 skerspjūvio apsaugoti laidai arba kabeliai varinėmis gyslomis, o elektros stabdžio ir antrinėse grandinėse – ne mažesnio kaip 0,75 mm2 skerspjūvio.

Šios paskirties kranuose naudojami laidai ir kabeliai turi būti su atsparia šilumai izoliacija ir apvalkalu. Leistinosios laidų ir kabelių srovės turi būti nustatomos įvertinant padidėjusią aplinkos, kurioje jie dirbs, temperatūrą.

167. Kranų naudojamų išlydytam metalui ir karštoms medžiagoms gabenti, instaliacija turi būti atlikta metaliniuose vamzdžiuose. Ant tokių kranų konstrukcijų viename vamzdyje draudžiama kloti skirtingų mechanizmų galios grandines ir to paties mechanizmo valdymo bei galios grandines.

168. Cechuose, kuriuose laidai ir kabeliai gali būti užteršti naftos produktais, turi būti naudojami atsparūs jų poveikiui laidai ir kabeliai arba jie turi būti tiesiami sandariuose vamzdžiuose, naudojant montavimo reikmenis, aprobuotus dirbti tokioje aplinkoje.

169. Kranų valdymo ir automatikos grandinių įtampa turi neviršyti 400 V kintamajai srovei ir 440 V nuolatinei srovei.

170. Kranų elektros įrenginių apsauga turi būti įrengiama laikantis EĮĮT 3 skyriaus reikalavimų.

171. Darbiniam apšvietimui turi būti naudojama ne aukštesnė kaip 230 V kintamosios srovės ir 220 V nuolatinės srovės įtampa.

Kilnojamiesiems šviestuvams turi būti naudojama ne aukštesnė kaip 50 V kintamosios ir 75 V nuolatinės srovės įtampa.

Remontiniuose ruožuose visi šviestuvai turi būti saugios įtampos.

Saugios įtampos skiriamieji transformatoriai turi atitikti EĮĮT 1.7 skirsnio reikalavimus.

Nuolatinės srovės saugios įtampos šaltiniais rekomenduojama naudoti akumuliatorius.

Skiriamieji transformatoriai ir akumuliatoriai gali būti įrengiami ant krano arba remonto ruože.

172. Iki 50 V įtampos kintamosios srovės grandinių nuliniu laidininku arba iki 75 V įtampos nuolatinės srovės vienu srovės laidu (poliumi) gali būti krano metalinės konstrukcijos (EĮĮT 2.1 skirsnis).

173. Nuo grindų valdomo krano rankinio valdymo pulto korpusas turi būti pagamintas iš izoliacinės medžiagos.

174. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos kranų elektros įrenginiai gali būti atviri arba įrengiami elektros patalpose, laikantis EĮĮT 4.2 skirsnio reikalavimų.

175. Aukštosios įtampos kranų kontaktinis tinklas įrengiamas be sekcijų, nenaudojant remontinių tinklo ruožų ir šviesos signalizacijos.

176. Horizontalusis atstumas tarp pagrindinio aukštesnės kaip 1000 V įtampos kontaktinio tinklo laidininkų ir krano turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m. Vertikalusis atstumas nuo pagrindinio kontaktinio tinklo laidininkų, nutiestų virš krano aikštelės, kurioje darbo arba remonto metu gali būti žmonių, iki aikštelės grindų turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Iš viršaus aikštelė turi būti apsaugota tinklu.

177. Pagrindiniais srovės nuimtuvais draudžiama išjungti arba įjungti krano darbo ir transformatoriaus bei variklio tuščiosios veikos sroves. Ant krano turi būti įrengtas atskiras aukštesnės kaip 1000 V įtampos komutavimo įtaisas, leidžiantis atjungti krano darbo srovę, ir komutavimo aparatas (prieš transformatorių), naudojamas kranui operatyviai perjungti.

Srovės nuimtuvo konstrukcija turi būti tokia, kad jį būtų galima atjungti nuo kontaktinio tinklo, užtikrinant ne mažesnį kaip 0,7 m atstumą tarp kontaktinio tinklo laidininkų ir šliaužiančių kontaktų, kai jis atjungtas.

178. Durys į srovės nuimtuvo aikštelę, srovės nuimtuvo pavara ir komutavimo įtaisas turi būti su blokavimo įranga užtikrinančia:

srovės nuimtuvo atjungimo ir įjungimo blokuotę, kol neatjungtas komutavimo įtaisas;

įėjimo į srovės nuimtuvo aikštelę durų blokuotę, kol srovės nuimtuvas nuo kontaktinio tinklo neatjungtas į kraštinę padėtį;

srovės nuimtuvo įjungimo blokuotę, kol neuždarytos durys į srovės nuimtuvo aikštelę ir komutavimo įtaiso įjungimo blokuotę, kol srovės nuimtuvas neprijungtas prie kontaktinio tinklo arba kol jo kraštinė padėtis atjungta.

179. Turi būti numatyta galimybė jungtimi sujungti visus srovės nuimtuvo polius tarp savęs ir juos įžeminti.

180. Atliekant aukštesnės kaip 1000 V įtampos krano remonto darbus, turi būti įrengtas 380/220 V įtampos įvadas.

181. Lauke įrengiamų aukštesnės kaip 1000 V įtampos kranų kontaktinis tinklas turi būti apsaugotas nuo atmosferinių viršįtampių (EĮĮT 1.7 skirsnis).

182. Kranų elektros įrenginių įžeminimas ir įnulinimas turi būti atliekami pagal EĮĮT 1.7 skirsnio reikalavimus.

183. Leidžiama įžeminamas ir įnulinamas elektros įrenginių dalis prijungti prie metalinių krano konstrukcijų, jeigu užtikrinama nenutrūkstama elektros grandinė tarp įžeminamų įrenginių dalių ir žemės arba transformatoriaus neutralės (apsauginio laidininko).

Elektros įrenginius, sumontuotus ant metalo konstrukcijų nedažytų vietų, papildomai įžeminti nereikalaujama.

184. Įžeminimui naudojami kranų bėgiai turi būti sujungti suvirinant arba bėgių sandūros vietose turi būti įrengtos pakankamo laidumo jungtys.

Jeigu krano metalinės dalys turi gerą kontaktą su žeme ir užtikrinama reglamentuota įžeminimo varža, papildomai jų įžeminti nereikalaujama.

185. Lanksčiu kabeliu maitinamų kranų elektros įrenginiams įžeminti arba įnulinti turi būti naudojama papildoma kabelio gysla (EĮĮT 1.7 skirsnis).

 

VI. LIFTŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI

 

186. Šio skyriaus reikalavimai taikomi iki 600 V įtampos liftams ir keltuvams, įrengiamiems gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose, pramonės įmonėse ir kitokios paskirties objektuose. Liftams ir keltuvams yra privalomi ir kitų liftų įrengimą ir eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų ir standartų reikalavimai bei techninio reglamento „Liftai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 106 (Žin., 2000, Nr. 28-785; 2001, Nr. 58-2103), reikalavimai.

Šis Taisyklių skirsnis netaikomas liftams ir keltuvams, įrengiamiems sprogiosiose zonose, šachtose, kalnakasybos įmonėse, laivuose, kituose ant vandens esančiuose objektuose, lėktuvuose ir kituose skraidymo aparatuose bei specialios paskirties liftuose.

187. Pavarų patalpoje esančių galios grandinių įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 600 V, o galios grandinių kabinose, šachtose ir aukštų aikštelėse – ne aukštesnė kaip 380 V. Patalpose esančių liftų valdymo, signalizacijos ir apšvietimo grandinių įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 230 V, o lauke esančių keltuvų – ne aukštesnė kaip 50 V.

188. Įvadinė skirstomoji spinta turi būti įrengta pavarų patalpoje, prieinamoje vietoje, iš kurios atskiromis linijomis maitinami liftų galios grandinių skydai ir grupiniai apšvietimo bei signalizacijos skydeliai. Esant reikalui, įvadinėje skirstomojoje spintoje įrengiami apskaitos prietaisai.

189. Svarbių objektų liftai turi būti maitinami dviem linijomis iš dviejų nepriklausomų šaltinių.

Jeigu viename gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastate yra 5 ir daugiau liftų, tai jie turi būti maitinami iš dviejų nepriklausomų šaltinių dviem linijomis.

190. Kiekviename lifte, pavarų patalpoje, jo valdymo skyde turi būti įrengtas lengvai pasiekiamas iš įėjimo vietos komutavimo aparatas, per kurį maitinamas pavaros variklis. Kiekvieno lifto valdymo skydas turi būti aiškiai pažymėtas ir lengvai atpažįstamas. Komutavimo aparatas turi būti parinktas didžiausiai lifto normalaus darbo metu pareikalaujamai srovei.

191. Kondensatorių baterija turi būti prijungiama prieš bendrą įvadinį komutavimo aparatą.

192. Lifto kabina, pavaros ir skridinių patalpos bei šachtos apšvietimas, kabinos vėdinimo įranga ir kištukiniai lizdai ant kabinos bei pavaros patalpoje turi būti maitinami savarankiškomis linijomis, prijungtomis prie grupinių apšvietimo ir signalizacijos skydelių.

Lifto apšvietimo, valdymo ir signalizacijos grandines rekomenduojama maitinti iš tos pačios fazės.

193. Vienas valdymo aparatų išvadas turi būti prijungtas prie nulinio laidininko.

194. Kiekvieno lifto kabinai, pavaros patalpai ir šachtai maitinti turi būti naudojami atskiri jungikliai, įrengiami pavaros patalpoje šalia įėjimo.

Kiekviena apšvietimo grandinė turi būti apsaugota nuo perkrovos.

195. Pagrindinės pavaros variklio paleidimas turi būti blokuojamas arba veikiantis variklis nedelsiant turi būti išjungiamas, jeigu įsijungia bent vienas iš šių elektrinės apsaugos ir kontrolės įtaisų:

kabinos durų užsklendimo ir uždarymo;

šachtos durų užsklendimo ir uždarymo;

priežiūros ir avarinių durų uždarymo;

gaudytuvų įjungimo;

avarinio persėdimo durų užsklendimo;

neleistino lyno ar grandinės pailgėjimo;

kompensacinių lynų įtempimo;

greičio ribotuvo įjungimo;

buferių grįžimo į pradinę padėtį;

sujungimo su kabina kontrolės įrenginio;

liftų su varančiuoju skriemuliu avarinių galinių jungiklių;

laikančiųjų lynų arba grandinių atsipalaidavimo.

196. Pagrindiniai liftų pavaros varikliai turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo srovių ir nuo perkrovos. Apsaugai nuo perkrovos turi būti naudojami į pradinę padėtį ranka grąžinami įtaisai.

197. Šachtai apšviesti turi būti naudojami stacionarūs šviestuvai, apšviečiantys remontuojamą ir techniškai prižiūrimą šachtą, uždarius jos duris.

Šviestuvai turi būti įrengiami šachtos viršuje ir apačioje ne didesniu kaip 0,5 m atstumu nuo žemiausios ir aukščiausios kabinos padėties ir ne rečiau kaip kas 7 m tarp jų.

198. Pavaros patalpa turi būti apšviečiama stacionariais šviestuvais, įjungiamais šalia durų įrengtu jungtuku. Pavaros patalpoje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas kištukinis lizdas.

199. Kabinai apšviesti turi būti naudojamas stacionarusis šviestuvas, kuriame įmontuotos ne mažiau kaip dvi elektros lemputės.

Kabinoje turi būti įrengtas pagalbinis, nuolat įkraunamas energijos šaltinis, kuris automatiškai įsijungia nutrūkus maitinimui iš pagrindinio šaltinio. Pagalbinis šaltinis turi ne mažiau kaip vieną valandą maitinti avarinio apšvietimo šviestuvą.

200. Pavaros ir skridinių patalpose turi būti naudojami ne mažesnio kaip IP IX apsaugos laipsnio elektros įrenginiai.

201. Elektros instaliacija pavaros ir skridinių patalpoje bei lifto šachtoje gali būti atliekama izoliuotais laidais arba kabeliais su varinėmis gyslomis.

Laidai ir kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažaidų, įtraukiant juos į metalinius arba plastikinius vamzdžius, klojant instaliaciniuose loveliuose arba statybinėse konstrukcijose įrengiamuose kanaluose. Apsaugoti kabeliai gali būti tvirtinami prie pavaros patalpų arba šachtų sienų.

202. Kabamiesiems kabeliams turi būti naudojami lankstūs kabeliai su sustiprintu apvalkalu. Jie turi išlaikyti savąjį svorį.

203. Galios ir apšvietimo imtuvus bei kištukinius lizdus maitinančių kabelių ir laidų skerspjūviai turi būti parinkti pagal skaičiuotinas apkrovas, laikantis EĮĮT 2.1 skirsnio reikalavimų.

204. Elektrinių apsaugos įtaisų prijungimo grandinėse naudojami variniai laidai ir kabeliai turi būti su ne mažesnio kaip 0,75 mm2 skerspjūvio gyslomis.

Signalizacijos grandinėse gali būti naudojami variniai laidai ir kabeliai su 0,5 mm2 skerspjūvio gyslomis.

205. Elektrinių apsaugos įtaisų grandinių laidai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažaidų, sukeliamų judamųjų lifto dalių.

206. Jeigu viename vamzdyje arba kabelyje yra įvairių grandinių laidai su skirtinga įtampa, tai visų grandinių laidų izoliacija turi būti tokia kaip laidų su didžiausia įtampa.

207. Jeigu pagal aplinkos sąlygas lifte naudojama saugios įtampos įranga, jai maitinti naudojami skiriamieji transformatoriai turi būti įrengti laikantis EĮĮT 1.7 skirsnio reikalavimų.

208. Įvadinių spintų, valdymo skydų ir aparatų viduje turi būti naudojami variniai laidai.

209. Liftų pavarų patalpose įrenginių išdėstymas ir perėjimo takai tarp jų turi atitikti šių Taisyklių reikalavimus taip, kaip ir elektros mašinų patalpose.

210. Visos metalinės ir elektrai laidžiosios liftų šachtų ir kabinos konstrukcijos, laidūs elektros įrenginių korpusai ir laidžiosios kitos įrangos dalys turi būti įnulintos arba įžemintos laikantis EĮĮT 1.7 skirsnio reikalavimų.

Lifto šachtoje turi būti naudojamas atskiras nulinis laidininkas N ir apsauginis laidininkas PE.

Kabinai ir joje esančiai įrangai įžeminti arba įnulinti galima naudoti atskirą kabelio gyslą arba atskirą grandinės laidininką. Kaip papildomą apsauginį laidininką leidžiama naudoti laikančius kabelių trosus ir kabelių ekranus, taip pat plieninį laikantį kabinos trosą.

211. Elektros mašinoms ir aparatams ant vibruojančio arba paslankaus pagrindo įžeminti turi būti naudojami lankstūs daugiagysliai variniai laidininkai.

212. Liftų įrenginyje, kuriame yra keletas lifto kabinų, turi būti naudojamos lanksčios valdymo sistemos, kurios turi užtikrinti, kad kiekviena lifto kabina būtų valdoma atskiros valdymo blokų grupės, kurią, esant būtinumui, būtų galima lengvai atjungti nuo bendrosios valdymo sistemos ir eksploatuoti kaip savarankišką, nepažeidžiant bendrojoje grupėje likusių liftų sistemos darbo.

 

VII. KONDENSATORIŲ ĮRENGINIAI

 

213. Šis Taisyklių skyrius taikomas iki 110 kV įtampos kondensatorių įrenginiams, jungiamiems lygiagrečiai 50 Hz dažnio kintamosios srovės elektros tinklo ir vartotojų induktyviesiems elementams, skirtiems reaktyviajai galiai generuoti ir įtampai sistemos mazguose reguliuoti.

Šio skirsnio reikalavimai netaikomi kondensatorių įrenginiams, naudojamiems elektros linijų išilginei kompensacijai, harmonikų filtrų įrenginiams ir kitiems panašiems įrenginiams.

214. Aukštesnės kaip 10 kV įtampos kondensatorių baterijos komplektuojamos lygiagrečiai ir nuosekliai jungiant vienfazius iki 10 kV įtampos kondensatorius. Nuosekliai sujungtų kondensatorių grupių skaičius turi būti parenkamas toks, kad įprastu darbo režimu per nuosekliai sujungtų kondensatorių grupę tekėtų ne didesnė kaip vardinė srovė. Kondensatorių skaičius nuosekliai sujungtoje grupėje turi būti toks, kad vieno kondensatoriaus pažaidos (pramušimo) atveju įtampa ant kiekvieno grandinėje likusio kondensatoriaus būtų ne didesnė kaip 110 procentų vardinės įtampos.

215. Trifazėse kondensatorių baterijose vienfaziai kondensatoriai gali būti jungiami trikampiu arba žvaigžde. Kiekvienoje trifazės kondensatorių baterijos fazėje kondensatoriai gali būti sujungti nuosekliai ir (arba) lygiagrečiai.

216. Komutaciniai aparatai kondensatorių grandinėse turi būti patikrinti terminiam ir elektrodinaminiam smūginių srovių atsparumui kondensatorių įjungimo metu (EĮĮT 1.4 skirsnis). Jungiant vieną kondensatorių bateriją prie tinklo, smūginė srovė apskaičiuojama taip:

(1)

čia: IN vardinė kondensatorių baterijos srovė, A;

S trumpojo jungimo galia kondensatorių prijungimo prie elektros tinklo vietoje, MVA;

Q kondensatorių baterijos galia, Mvar.

Jeigu prie bendrų šynų prijungta daugiau kondensatorių baterijų, kurių dalis naujos baterijos prijungimo momentu yra su įtampa, smūginė pereinamoji srovė prijungiamos baterijos grandinėje apskaičiuojama taip:

(2)

čia: U – fazinė tinklo įtampa, V;

XC su įtampa esančių kondensatorių fazės talpinė varža, W;

XL induktyvioji šynų varža tarp su įtampa esančių kondensatorių prijungimo vietos ir naujai jungiamų kondensatorių vietos, W.

217. Kiekviena nuo tinklo atjungiama kondensatorių baterija turi būti iškraunama. Iki 1000 V įtampos kondensatorių iškrovimo varžos gali būti įrengiamos pačiame kondensatoriaus bake arba jo išorėje. Jos turi būti nuolatos prijungtos. Iškrovos varžų dydis apskaičiuojamas taip:

(3)

čia: t – iškrovos trukmė, s;

C – vardinė fazės kondensatorių talpa, µF;

UV – vardinė tinklo įtampa, V;

UR leidžiama liekamoji įtampa, V;

k koeficientas (žvaigžde sujungtiems kondensatoriams ir trikampiu sujungtoms varžoms k = 0,33; trikampiu sujungtiems kondensatoriams ir varžoms bei žvaigžde sujungtiems kondensatoriams ir varžoms k = 1 ir trikampiu sujungtiems kondensatoriams ir žvaigžde arba nevisišku trikampiu sujungtoms varžoms k = 3).

Reikalaujama (LST IEC 60931–1:2001), kad liekamoji įtampa automatiškai valdomose kondensatorių baterijose arba jų sekcijose kito įjungimo metu neviršytų 10 procentų vardinės įtampos.

Iki 1000 V įtampos kondensatorių baterijoms iškrauti galima naudoti galios transformatorius, per kuriuos baterija prijungta prie šynų. Šiuo atveju tarp šynų ir kondensatorių neturi būti jokio komutavimo aparato.

Aukštos įtampos kondensatorių baterijoms iškrauti turi būti įrengti įtampos transformatoriai, prijungti prie šynų nenaudojant komutavimo aparatų.

218. Kintamo darbo režimo objektuose rekomenduojama naudoti automatiškai reguliuojamas kondensatorių baterijas. Reguliuojamoji baterijos dalis, reguliuojamų laiptų dydis ir skaičius turi būti nustatomi atsižvelgiant į apkrovos grafiko formą ir grindžiami ekonominiais skaičiavimais.

Automatiškai reguliuojamose kondensatorių baterijose iškrovimo įranga turi būti įrengta kiekvienoje sekcijoje ir nereguliuojamoje dalyje arba kondensatoriai turi būti su individualia iškrovimo įranga.

219. Kondensatorių baterijos grandinėje esančio skyriklio įžeminimo peiliai, sublokuoti su skyrikliu, turi būti įrengti iš baterijos pusės. Skyriklis negali būti atjungtas tol, kol neatjungtas jungtuvas.

220. Kad kondensatorių baterijų kondensatoriai nebūtų perkraunami kurios nors harmonikos srovėmis, tinkluose, kuriuose tikėtinos harmonikos, turi būti patikrinta rezonanso susidarymo galimybė. Harmonikos, su kuria kondensatorių baterija arba jos dalis gali rezonuoti, numeris apskaičiuojamas taip:

(4)

čia: S – trumpojo jungimo galia kondensatorių baterijos prijungimo vietoje, MVA;

Q kondensatorių baterijos arba jos dalies (reguliuojamos baterijos atveju) galia, Mvar.

Esant rezonanso susidarymo galimybei, turi būti imamasi priemonių kondensatoriams nuo galimo perkrovimo aukštesniųjų harmonikų srovėmis apsaugoti.

221. Turi būti nuolatos kontroliuojama kiekvienos fazės kondensatorių lygiagrečių grandinių srovė ir įtampa ant kiekvieno nuosekliai sujungto grandinės kondensatoriaus. Naudojant iki 400 kvar galios kondensatorių baterijas, leidžiama matuoti tik vienos fazės srovę. Srovė visų galimų darbo režimų atvejais turi būti ne kaip 1,3 karto vardinės srovės, o įtampa ant kiekvieno kondensatoriaus gnybtų turi būti ne aukštesnė kaip 1,1 vardinės įtampos.

Į tinklą generuojama reaktyvioji galia ir energija turi būti kontroliuojamos skirstomųjų įrenginių, prie kurių prijungtos kondensatorių baterijos, įvaduose įrengtais matavimo ir apskaitos prietaisais.

222. Kondensatorių baterijų apsauga turi būti įrengiama laikantis EĮĮT 3.5 skirsnio reikalavimų.

223. Vartotojų įrenginiuose kondensatorių baterijų darbo režimai ir tiekiamos bei naudojamos energijos ir (arba) galios kaina turi būti nustatoma vartotojų ir energiją tiekiančios organizacijos tarpusavio susitarimu.

224. Grupinės kompensacijos kondensatorių įrenginius rekomenduojama montuoti iki 1000 V įtampos transformatorinių arba aukštos įtampos skirstyklose bendrai su kitais įrenginiais. Kondensatorių baterijas leidžiama įrengti ir atskirose patalpose. Kondensatorių patalpos turi atitikti priešgaisrinius reikalavimus, nurodytus EĮĮT 4.2 skirsnyje. Bendrose su kitais skirstomaisiais įrenginiais patalpose įrengiamų kondensatorių baterijų suminis alyvos svoris turi neviršyti 600 kg. Jei šios sąlygos nesilaikoma, turi būti naudojami kondensatoriai, pripildyti nedegaus skysčio.

225. Individualios kompensacijos kondensatoriai gali būti įrengiami gamybinėse patalpose šalia elektros variklių ir kitų imtuvų. Juos komutuojant gali būti naudojami bendri su imtuvais komutavimo aparatai. Iškrovimo varžų funkcijas šiuo atveju atlieka imtuvo apvijos. Tarp apvijų ir kondensatorių neturi būti jokio komutavimo aparato.

Cechuose įrengiami kondensatoriai gali būti montuojami ir atskirai, grupėmis šalia technologinių įrenginių, arba pagalbinėse patalpose.

Gamybinėse patalpose įrengiami kondensatorių įrenginiai turi būti aptverti arba turi būti naudojami spintose sumontuoti įrenginiai – komplektinės kondensatorių baterijos.

226. Po aukštesnės kaip 1000 V įtampos kondensatorių baterijomis, kurių bendras alyvos svoris didesnis kaip 600 kg, turi būti įrengti alyvos rinktuvai. Alyvos rinktuvai turi būti įrengti ne mažesniam kaip 20 procentų alyvos tūriui, laikantis EĮĮT 4.2 skirsnio reikalavimų. Lauke įrengiamoms kondensatorių baterijoms alyvos rinktuvų nereikalaujama.

Įrengiant kondensatorių baterijas patalpose turi būti numatytos priemonės gamybos zonose esantiems kabelių kanalams ir grindims apsaugoti nuo alyvos patekimo.

227. Pagal aušinimo ir izoliacijos tarp bakų sąlygas atstumas tarp šalia stovinčių kondensatorių turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

228. Kondensatorių darbo temperatūra neturi viršyti gamyklų gamintojų reglamentuotų ribų, rodančių žemiausią leistinąją (skaičius) ir aukščiausią leistinąją (simbolis A arba C) temperatūras. Skiriamos šios kondensatorių temperatūrų kategorijos:

– 40/A; – 25/A; – 5/A ir – 5/C. Simbolis A atitinka 40 0C ir simbolis C – 50 0C aukščiausią leistinąją aplinkos temperatūrą (LST IEC 60931-1:2001).

229. Ant kondensatorių turi būti nurodyti jų jungimo tipai. Standartiniai jungimo simboliai yra šie:

D arba D – jungimas trikampiu;

Y arba ¢Y – jungimas žvaigžde;

YN arba ¢Y – jungimas žvaigžde su išvesta neutrale;

III arba ||| – trys sekcijos be vidinių sujungimų.

230. Išorinė kondensatorių apsaugos įranga turi būti prieinama apžiūrėti esant įjungtiems kondensatoriams.

231. Spintose įrengti kondensatoriai turi būti aušinami natūraliosios ventiliacijos būdu. Jeigu natūraliosios ventiliacijos būdu negalima užtikrinti gamintojo nurodytos leistinosios kondensatorių įšilimo temperatūros, turi būti naudojama priverstinė ventiliacija.

232. Lauke įrengiami kondensatoriai turi būti apsaugoti nuo tiesioginės saulės spinduliuotės.

233. Tarpusavyje ir prie šynų kondensatoriai turi būti jungiami lanksčiomis jungtimis.

234. Konstrukcijos, ant kurių montuojami kondensatoriai, turi būti iš nedegių medžiagų, o spintos – metalinės. Kondensatorių tvirtinimo mazgai turi leisti išsiplėsti jų bakui dėl įšilimo.

235. Atstumai nuo kondensatorių įrenginių iki kitų įrenginių ir statinių konstrukcijų turi būti priimami pagal EĮĮT 4.2 skirsnio reikalavimus.

236. Pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus didelės galios kondensatorių baterijos turi būti montuojamos ne didesnės kaip 30 Mvar galios grupėmis. Atstumas tarp vieno kondensatorių įrenginio grupių turi būti ne mažesnis kaip 4 m, o tarp atskirų kondensatorių įrenginių – ne mažesnis kaip 6 m.

237. Visą kondensatorių baterijų pagalbinę įrangą – jungtuvus, skyriklius, jungiklius, iškrovimo priemones, matavimo ir apskaitos prietaisus – leidžiama įrengti bendrose patalpose ir bendrose spintose su kondensatoriais.

238. Visos metalinės konstrukcijos, prie kurių tvirtinami kondensatoriai ir metalinių spintų korpusai, turi būti įžemintos arba įnulintos.


Dievas slypi detalėse, arba Kokias namų interjero smulkmenas nepelnytai pamirštame?

Dievas slypi detalėse, arba Kokias namų interjero smulkmenas nepelnytai pamirštame?

Nors per dieną juos liečiame nuo kelių iki kelių dešimčių kartų, retas kuris linkęs investuoti laiko ar pinigų į... jungiklius. Tad kai namai įrengiami naujai ar remontuojami, dažniausiai jungikliai, kištukiniai lizdai patikimi elektrikams. Vis...


Išmanieji namai: ką jie gali atskleisti apie savo šeimininkus?

Išmanieji namai: ką jie gali atskleisti apie savo šeimininkus?

Populiarus posakis skelbia: mano namai – mano tvirtovė. Ši erdvė turbūt kiekvienam žmogui – kiek svarbi, tiek ir suasmeninta. Ką apie mūsų charakterį, prioritetus, gyvenimo būdą, materialinę gerovę ir net vertybes gali papasakoti...


Jūsų išmanusis būstas – patogus kaip jūsų pirštinė

Jūsų išmanusis būstas – patogus kaip jūsų pirštinė

Ko gero, per visą žmonijos istoriją nebuvo tokio laikmečio, kuomet konkrečiam individui ir jo poreikiams būtų skiriama tiek daug dėmesio, kiek dabar. Restorane virtuvės šefas sukomponuos salotas tik iš jūsų pageidaujamų ingredientų. Sociume...


Aukščiausio lygio apsauga nuo žaibo - INGESCO aktyviniai žaibolaidžiai su magnetais!

Aukščiausio lygio apsauga nuo žaibo - INGESCO aktyviniai žaibolaidžiai su magnetais!

Ispanų gamintojai pristato naujieną - naujausios kartos aktyvi apsaugos nuo žaibo sistema „INGESCO PDC“. Šis įrenginys pagamintas iš nerūdijančio plieno bei tam tikro skaičiaus spinduliavimo taškų, kurie užtikrina įvairaus dydžio...


5 dizainerio patarimai: kaip rinktis telefonspynę, kad ji nesugadintų namo eksterjero?

5 dizainerio patarimai: kaip rinktis telefonspynę, kad ji nesugadintų namo eksterjero?

Privačiuose namuose, daugiaaukščiuose ir milžiniškuose biurų kompleksuose montuojamos telefonspynės jau seniai nėra tik paprastas durų skambutis. Išorinę ir vidinę komunikaciją apimančios sistemos padeda paskirstyti interesantų srautus –...


4 situacijos, kai vaikų priežiūrą galima patikėti protingam namui, arba Protingas namas prieš auklę?

4 situacijos, kai vaikų priežiūrą galima patikėti protingam namui, arba Protingas namas prieš auklę?

Sulig rudeniu ir Rugsėjo 1-ąja tikitės su vaikais susijusios rūpesčių lavinos? Kai kuriuos iš vaikų priežiūros darbų galima patikėti ne bambančiam sutuoktiniui ar samdomai auklei, o protingiems namams. Juose didžiausias dėmesys skiriamas vaiko...


Elektros instaliacija Jūsų namuose

Elektros instaliacija Jūsų namuose

Norėčiau pateikti bendriausius patarimus, padedančius išspręsti elektros bei kitų tinklų instaliacijos problemas, atsirandančias statant ar remontuojant gyvenamą namą ar butą. Pirmiausia iškylantis klausimas - kokiame aukštyje įrengti jungiklius...


Intelektiniai pastatai - nuo fantazijos iki realybės

Intelektiniai pastatai - nuo fantazijos iki realybės

Nors protingo būsto idėją fantastinių romanų ir kino filmų autoriai iškėlė jau seniai, gamintojai dar ilgai laužė galvas, kaip įgyvendinti nerealiomis atrodžiusias fantazijas. Iš pradžių intelektinio pastato idėja atkeliavo į stambius gamybinės...


Elektros idėjos, UAB
Elektros idėjos, UAB

Įmonė teikia elektros, žaibosaugos, apsaugos sistemų montavimo ir eksploatavimo paslaugas visoje Lietuvoje.

Salgesta, UAB
Salgesta, UAB

Patikima ir ilgalaikė partnerė statybų ir apdailos klausimais

JUNG VILNIUS, UAB
JUNG VILNIUS, UAB

"Protingo namo" valdymo elementai, standartiniai ir prabangaus dizaino jungikliai

UTU, UAB
UTU, UAB

Elektrotechnikos prekės, elektrotechnika, paskirstymo skydai, moduliniai komponentai, kabelių kanalai ir instaliacinės medžiagos

VILMA, AB
VILMA, AB

Visos elektros instaliacijos prekės.

Aliarmas, UAB
Aliarmas, UAB

Elektros instaliacija, elektros darbai, įvadų įrengimas, žaibosauga, apsaugos sistemos, signalizacija, signalizacijos, apsaugos kameros, vaizdo stebėjimo sistemos, kameros, Secolink, DSC, PARADOX, HIKVISION, DAHUA

Fazė, UAB
Fazė, UAB

Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų inžinerinių sistemų įrengimas.Elektra, silpnos srovės, ryšiai, vandentiekis, nuotekos, šildymas, vėdinimas, kondicionavimas.

Solnepa, UAB
Solnepa, UAB

Elektros instaliacija, varžų matavimai, elektros ūkio priežiūra, įžemintuvų įrengimas, saulės elektrinės

Santjana, UAB
Santjana, UAB

Pastatų ūkio valdymas, dujų ūkio priežiūra, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų priežiūra, automatikos sistemų priežiūra, elektros ūkio priežiūra, šilumos ūkio priežiūra, priešgaisrinių ir gaisro gesinimo sistemų priežiūra, vandentiekio ir nuotekų sistemų priežiūra, patalpų valymas ir teritorijų priežiūra

Lukstata, MB
Lukstata, MB

Elektros instaliacijos darbai, Elektros darbai, Varžų matavimai

Šilėja, UAB
Šilėja, UAB

Šilėja, UAB - Pastatų administravimas.

Stebėjimo technologijos, UAB
Stebėjimo technologijos, UAB

Apsaugos sistemų projektavimas, vaizdo stebėjimo sistemų projektavimas, priešgaisrinių sistemų projektavimas

www.vegas.lt

www.vegas.lt

Aukščiausios kokybės čiužiniai Jūsų ramiam miegui.
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...
MDS terasos

MDS terasos

Terasų įrengimas, produktai terasai.
Mes jau čia Mes jau čia