Europos Sąjungos įpareigojimu jau po trijų metų visi nauji pastatai privalės atitikti A energinio naudingumo klasę. Nuo 2020 metų reikalavimai dar labiau griežtės – naujai statomi pastatai privalės būti beveik nulinės energijos.
Pastatų vartojama energija šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir apšvietimo reikmėms turės pasižymėti efektyvumu, o didžioji vartojamos energijos dalis privalės būti gaunama iš atsinaujinančių išteklių.
Tvarų urbanistinį procesą ir atsakomybę gamtai skatinančio projekto „Ateities miestai“ vadovė Rita Glazer atkreipia dėmesį, jog nekilnojamojo turto plėtotojai dar nėra įsisąmoninę, kad nėra kito pasirinkimo nei „žaliosios“ statybos: „Europos Sąjungos vertybių skalė yra įgavusi teisinį pavidalą – nekilnojamojo turto plėtotojai yra įpareigoti rinkai siūlyti itin taupiai energiją vartojančius pastatus. Dabartinės nekilnojamo turto rinkos tendencijos, sulėtėjęs būstų pirkimas rodo, jog žmonės jau yra labiau sąmoningi ir atsakingiau žiūri į ateitį. Plėtotojai vis dar neskuba statyti A klasės būstų, nes turi daug nerealizuotų naujos statybos būstų, kurių energinio naudingumo klasė – C. Vis dėlto galima tikėtis, jog palaipsniui įgyvendinant ES direktyvą, jos reikalavimus atitinkantys būstai taps paklausiausi ir brangiausi, tad plėtotojams nebeliks kitokio pasirinkimo kaip tik statyti energiškai efektyvius būstus.“
Iki šiol Lietuvoje pastatytas tik vienas A energinio naudingumo klasės daugiabutis. Vilniaus gyvenvietėje „Bajorų kalvos“ įsikūrusio daugiabučio gyventojai už 60 kv. m buto šildymą šaltuoju metų laiku vidutiniškai turėtų mokėti apie 50 Lt.
Pasak gyvenvietę „Bajorų kalvos“ projektavusios „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, nekilnojamojo turto vystytojai veikia pagal galiojančius įstatymus ir nesiima ambicingesnių projektų: „Pagal galiojančius teisės aktus, minimalus energinio naudingumo reikalavimas naujiems pastatams yra C klasė, o maksimalus – A. Dauguma naujų daugiabučių turi B energinio naudingumo klasę. Žemesnės energinio naudingumo kategorijos būstų statyba yra žymiai paprastesnė. Be to, norint pastatyti A energinio naudingumo klasės reikalavimus atitinkantį būstą, reikia 15 proc. daugiau investicijų B klasės būstui.“
A. Avulis priduria, kad dauguma pirkėjų supranta, jog A klasės būstai geresni nei B klasės dėl mažesnių šildymo išlaidų, bet nežino kitų ypatybių: „Pirkėjai tampa sąmoningesni. Nemaža jų dalis jau žino, kad kuo aukštesnė namo energinio naudingumo klasė, tuo mažesnis energijos suvartojimas. Kita vertus, pavyzdžiui, apie rekuperacinę vėdinimo sistemą, užtikrinančią nuolatinę oro kaitą ir papildomai sutaupančią iki 30 proc. šildymo išlaidų, dažnas nėra girdėjęs. Juk tai ne tik ekologiška, bet ir prisideda prie gyvenimo kokybės.“
Vystytojai neskuba pagal aukščiausius standartus plėtoti naujų gyvenamosios paskirties projektų. Dėl to pirkėjų sąmoningumas, žinojimas, ko galima reikalauti iš pardavėjų ir mąstymas ne tik apie artimojo laikotarpio išlaidas būsto išlaikymui turėtų tapti svertu keičiant naujų būstų pasiūlą.
Plačiausiai pasaulyje naudojamą pastatų projektavimo, poveikio aplinkai vertinimo standartą „BREEAM“ atitinkančią gyvenvietę projektuojančios bendrovės UAB „Vesta Consulting“ direktorius Evaldas Savickis tikisi, kad NT pirkėjų prioritetu taps ne kaina, o pastatų ekologiškumas ir sukurta sveika, komfortiška gyvenamoji aplinka: „Vilniuje daugiausiai vystomi ekonominės klasės projektai. Juose mažinant sąnaudas pirmiausiai atsisakoma išlaidų energiniam pastatų naudingumui, taip pat nekreipiama dėmesio į statybinių ir apdailos medžiagų ekologiškumą, nesiimama investicijų į sveikos ir komfortiškos aplinkos sukūrimą. Tai reiškia, jog dabar už sąlyginai patrauklią kainą naujos statybos būstus įsigyjantys pirkėjai vėliau patirs vis didesnes išlaidas išlaikydami būstą. Be to, jį parduodami susidurs su gerokai sumažėjusia pastato verte. Tuo tarpu investicijos į tvariuosius pastatus su efektyvaus energijos vartojimo ir sveikos aplinkos kūrimo technologijomis atsipirks per 6-7 metus, o vertė tik augs.“
