Pagavėnų kaimas nuo šiol turi gerą orientyrą – Kęstučio Armono vėjo elektrinę. Lygumų krašte iš toli matomas 55 metrų aukščio statinys traukia ir paties ūkininko žvilgsnį. Didelių investicijų pareikalavusi jėgainė jau artimiausiu laiku turėtų duoti papildomų pajamų.
Prie žemės ne tik žemdirbiai
Kęstutis Armonas ūkininkauja jau per dvidešimt metų. Diplomuotas agronomas, kai tik pasirodė pirmas duris šiai veiklai atveriantis įstatymas, paliko darbą kolūkyje ir pradėjo steigti nuosavą ūkį plynoje vietoje, buvusioje senelių žemėje. Dabar jo sukurtas augalininkystės, sėklininkystės ūkis plyti 250 hektaruose.
Tvarkinga gėlėmis apsodinta namų aplinka, gana atokiai stūksantys ūkiniai pastatai išduoda, kad sodybos šeimininkai savo kasdienius darbus sugeba organizuoti nepuldami strimagalviais. Iš tiesų, jie randa laiko ir maloniam laisvalaikiui, atostogoms.
Ūkis – Kęstučio rūpestis. Susitvarko vienas, padedamas moksleiviško amžiaus sūnų Adomo ir Jorio. Be to, jis konsultuoja kitus ūkininkus – yra rajono žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantas.
Sodybos šeimininkė Ilona – profesionalė aludarė (dirba alaus darykloje), namie su malonumu atsiduoda savo silpnybei – aplinkos puoselėjimui, retų augalų auginimui.
Mintį brandino seniai
Idėja savo žemėje pasistatyti vėjo jėgainę Kęstučiui kilo maždaug prieš penketą metų, bendraujant su šios srities specialistais entuziastais. Šiaurės Lietuvoje sąlygos vėjo energetikai primena pajūrio zoną, yra vienos geriausių šalyje. Čia lygumos, vėjas savo kelyje nesutinka kliūčių.
Pirmutinis žingsnis buvo žengtas pastačius 27 metrų aukščio vėjo matavimo bokštą. Daugiau nei metus buvo kruopščiai fiksuojamas vėjo greitis, kryptis, kiti svarbūs rodikliai.
Kokią rinktis jėgainę? K.Armonas nusprendė pasikliauti šios srities profesionalais ir tvirtina neapsirikęs. Šiandien jo žemėje sukasi modernus vėjo malūnas. Jis pastatytas už 400 metrų nuo namų. Šią vietą parinko specialistai – tai aukščiausias taškas. Sukantis 16 metrų ilgio sparnams sklinda ramus gaudimas – ženklas, kad jėgainė gamina elektros energiją.
Ūkininkas neslepia, kad dėl šio objekto statybos teko nemažai varstyti įvairių įstaigų kabinetus. Pirmas dokumentas, leidimas statyti, gautas pernai rudenį. Dabar, kai elektrinė jau veikia, ūkininkas tebelaukia leidimo elektros energijai gaminti. Tačiau Kęstutis tvirtina, kad popierių tvarkymas nervų jam negadina. Nauji rūpesčiai jam įdomūs, be to, paprastai visur, kur tik kreipiasi, jis sutinkamas geranoriškai.
Investicija atsipirks
250 kW vėjo elektrinė K.Armonui atsiėjo gerokai per milijoną litų, tačiau ūkininkas viliasi, kad paskolą bankui greitai pavyks grąžinti, investicija atsipirks.
Atsinaujinančių energijos šaltinių, taip pat ir vėjo elektrinių, plėtrą kaimo vietovėse šiemet skatina Europos Sąjunga. Pagal struktūrinės paramos teikimo taisykles gali būti kompensuota iki 65 proc. tinkamais pripažintų projektų įgyvendinimo išlaidų.
Kęstutis kovo mėnesį pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ketindamas prašyti paramos pagal programą, skirtą ūkininkams ir žemės ūkio veikla užsiimančioms labai mažoms įmonėms padėti pereiti prie ne žemės ūkio veiklos. Tokias paraiškas iš viso yra pateikę 40 šalies ūkininkų už 52 milijonus Lt. Vėjo energetika kaime pasiryžo verstis, paraiškas jau kitai Lietuvos kaimo plėtros programos priemonei, skirtai verslo kūrimui ir plėtrai, pateikė ir 161 maža kaimo įmonė (bendra jų projektų vertė – 202 mln. Lt). Lėšos atsinaujinančios energetikos entuziastus turėtų pasiekti rudenį.
Ar vėjo energijos gamyba kaime bus remiama ir kitais metais, neaišku. Tai lems politikų sprendimas.
Taigi pirmuosius pasiryžusius prisidėti prie vėjo elektrinių plėtros galima vadinti laimės kūdikiais. K.Armono skaičiavimu, elektros energijos gamyba jam turėtų teikti apie 20 proc. ūkio pajamų, reikšmingai prisidės prie verslo finansinio stabilumo.
Pirmoji dvisparnė vieniša ilgai nebus
Jau artimiausiu metu netoli K.Armono vėjo malūno atsiras ir kaimyno ūkininko tokio pat modelio vėjo jėgainė. Dar viena statoma Joniškio rajone.
Per artimiausiu trejus metus Lietuvoje planuojama įrengti apie 30 šio tipo vėjo elektrinių ūkininkams ir smulkioms įmonėms kaimo vietovėse.
Pasak gamintojos, prancūzų bendrovės „Vergnet“, atstovo Marko Rivardo, naujojo tipo vėjo elektrinių plėtrai Europoje ir pasaulyje buvo lemta prasidėti nuo Lietuvos. Analogiškos vidutinio pajėgumo jėgainės jau projektuojamos Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV.
Prireikus – paguldoma
250 kW galingumo GEV MP elektrinė nuo kitų vidutinės galios mašinų skiriasi ne tik tuo, kad turi tik du sparnus.
Šios vėjo jėgainės palyginti nesudėtingai montuojamos ir prižiūrimos. Joms pastatyti nereikalingas kranas – užtenka automobilinio krautuvo ir gervės. Ganėtinai lengvą bokštą turintis įrenginys yra su atotampomis. Prireikus remontuoti, jis maždaug per valandą nuleidžiamas – paguldomas ant žemės. Ši ypatybė praverčia ir gresiant uraganiniams vėjams.
Tačiau apskritai šiuolaikiška elektrinė yra gana „protinga“. Jos „smegenys“ – programinė įranga – pati įvertina oro sąlygas ir sugeba reguliuotis pagal esamą situaciją. Gaminti energiją pradeda pučiant jau 3 metrų per sekundę vėjui ir optimaliu kampu pasuka į jį sparnus. Pradėjus pūsti 25–27 m/sek. vėjui, įsijungia aerodinaminiai stabdžiai – elektrinė pati stabdo sparnus, juos pakreipia.
Įdomu, kad naujojo tipo elektrinė buvo išmėginta Afrikoje: Prancūzijos elektros tinklai, vengdami iškart įsileisti naują gaminį, gamintojui rekomendavo buvusios kolonijos teritoriją.
Iškilmingos paleistuvės
K.Armono vėjo jėgainė buvo paleista iškilmingai. Kaip tvirtino sodybos šeimininkai, tiek svečių Pagavėnių kaimas dar nebuvo matęs. Susirinko ne tik draugai. Neišsigandę alinančių karščių, į Šiaurės Lietuvą atvyko vėjo energijos gaudytojai, energetikai, rajono vadovai, gamintojo atstovas, net Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Fransua Lomonjė su žmona. Ambasadorius pabrėžė, kad jo atstovaujama šalis žaliosios energijos gamybos srityje yra pasaulio lyderė.
„Taip pat ir į mano namus Paryžiuje ateina ženkli atsinaujinančios energijos dalis“, – teigė ambasadorius, sveikindamas Lietuvos pasiryžimą plėtoti energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių. Tai žingsnis po žingsnio padės išvengti ekonominės ir energetinės šalies priklausomybės nuo tradicinio kuro tiekėjos Rusijos ir prisidės prie klimato išsaugojimo.
Laukė didesnio proveržio
Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius
Šios elektrinės atidarymas turėtų būti lūžis diegiant vidutinio galingumo vėjo elektrines Lietuvoje. Tikėtina, kad jų banga nusiris per visą Europą. Tai svarus indėlis į energijos gaminimą iš atsinaujinančių išteklių. Šiuo metu nuo vėjo energetikos pradžios Lietuvoje pagaminta apie pusė milijardo kilovatvalandžių elektros energijos. Tačiau nuo įsipareigojimų ES Lietuva labai atsilieka – elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių bendroje gamyboje nesiekia net 7 proc., nors buvo numatytas dvigubai didesnis rodiklis. Priežastys įvairios, bet svarbiausias stabdys – atsainus valdžios institucijų požiūris į atsinaujinančios energetikos plėtrą. Ypač daug tikėjomės iš šios Vyriausybės. Deklaracijos buvo skambios. Matome priešingus veiksmus. Ruošiami tokie teisės aktai, kurie ne skatintų, o stabdytų atsinaujinančios energetikos plėtrą. Darbo grupės parengtas Atsinaujinančios energetikos įstatymo projektas iš esmės keičiamas. Vyriausybė nenori, kad atsinaujinanti energetika būtų remiama palankiu tarifu, ir siekia sudaryti nesveiką konkurenciją tarp gamintojų.
