Ekologiški šiaudiniai namai, apaugę išgalvotais mitais dėl jų degumo bei ilgaamžiškumo, vis tiek sulaukia susidomėjimo.
Šiaudinių namų statytojai teigia, kad nors ir yra palyginimų su pasaka apie tris paršiukus, kurių vienas gailėjosi, jog surentė būstą iš šiaudų, žmonės vis labiau domisi ekologiškų, aplinką tausojančių ir šiltų namų savybėmis. Šie statiniai daugeliu atžvilgių ne tik nenusileidžia, bet dažnai ir pranoksta mūrinius, rąstinius ar įprastus karkasinius namus.
Keli statybos būdai
Šiaudinių namų statytojų asociacijos pirmininkas Domantas Surkys pasakojo, kad šiaudiniai namai gali būti statomi be karkaso ir įvairiais karkasinio tipo variantais.
Nedideliems statiniams, kurių sienų ilgis apie šešis metrus, šiaudų ryšuliai gali atstoti karkasą ir išlaikyti stogo svorį. Šiaudų ryšuliai gali būti dedami vienas ant kito kaip plytos. Tokia siena surišama metaliniais ar mediniais virbais – lazdyno šakomis, medienos atraižomis, kuoliukais. Paskui sienos nutinkuojamas moliu.
„Tačiau tokį neturintį karkaso statinį pas mus būtų sunkiau įteisinti, – kalbėjo D. Surkys. – Jie labiausiai paplitę Anglijoje.“
Pirmieji namai Lietuvoje pastatyti naudojant medinį karkasą ir jį užpildant presuotais šiaudų ryšuliais. Statant karkasinio tipo šiaudinius namus rekomenduojama pirmiausia pastatyti karkasą ir stogą, o tik paskui į sienas dėti šiaudų ryšulius. Taip galima išvengti šiaudų sušlapimo pradėjus lyti, o ir statybininkams dirbti po stogu yra patogiau.
„Šis būdas reikalauja didelio statybininkų meistriškumo, nes svarbu labai tiksliai ir glaudžiai sudėti šiaudų ryšulius, kad nebūtų jokių tarpelių ir nesusidarytų šalčio tiltai“, – aiškino D. Surkys.
Keli asociacijos nariai pradėjo propaguoti dar vieną technologiją ir įsteigė įmonę. Jos ceche gaminami šiaudiniai skydai – medinis karkasas specialia įranga šiaudų ryšuliais užpildomas taip glaudžiai, kad sienos elementas tampa vientisas.
„Dabar tai paprasčiausias ir greičiausias būdas statyti šiaudinį namą. Klientas gauna garantiją, kad šiaudų sienos pagamintos laikantis visų būtinų reikalavimų, – teigė asociacijos pirmininkas. – Ant pamatų skydus galima sumontuoti per 2–3 dienas.“
Tokio namo grindų kvadratinis metras be vidinės apdailos su sumontuota šildymo sistema kainuoja 1,4–1,5 tūkst. Lt.
Šiltas ir jaukus
Šiaudinių namų statytojų asociacijos tarybos narys energetikas Evaldas Paulavičius, gyvenantis šiaudiniame name Kauno rajone, tvirtino, kad jo būstas pasižymi daug didesne šilumos varža nei plytinis ar įprastas karkasinis, taigi tokie namai yra taupesni.
„Šiaudiniai namai taip pat išsiskiria jaukumu, geru vidaus mikroklimatu, nes sienos tinkuojamos natūraliu molio tinku“, – aiškino E. Paulavičius.
Taip pat šiaudinių namų sienos pasižymi itin gera garso izoliacija. E. Paulavičius neigia mitus apie šiaudinių namų degumą. Pasak jo, šie namai kaip tik išsiskiria saugumu.
„Kad vyktų degimas, reikalingas deguonis, – kalbėjo jis. – Supresuotame šiaudų ryšulyje oro tarpų beveik nėra, be to, jis nutinkuotas molio tinku. Bandymais įrodyta, kad šiaudinė siena, nutinkuota molio tinku, yra nedegi. Pavyzdžiui, pagal darytus testus JAV gaisro pavojaus atveju tokios sienos tampa patvarios, t. y. gaisro metu jos gali išlikti nepakitusios 2 valandas ir visiškai patikimai išlaikyti pastatą.“
Šias ir kitas išvadas, atlikę daug laboratorinių tyrimų, yra pateikę vokiečių, amerikiečių ir olandų specialistai. Taip pat užsienio ekspertai yra įrodę, kad šiaudiniai namai daug atsparesni audroms, žemės drebėjimams.
Pasak šiaudinių namų entuziastų, dar vienas mitas, kad šiaudinius namus gali pamėgti pelės. „Suspaustų šiaudų ryšuliai sienoje yra supresuoti ir gan storai nutinkuoti moliu, be to, apatinėje sienos dalyje yra dedamas 50 cm aukščio metalinis tinklelis, kuris taip pat užtinkuojamas.
Remdamasis savo ir kitų entuziastų, jau ne vienus metus gyvenančių šiaudiniuose namuose, patirtimi, galiu drąsiai sakyti, kad pelių šiaudinėse sienose nėra“,– teigė E. Paulavičius.
Geriausios – natūralios medžiagos
Šiaudinių namų sienas geriausia tinkuoti molio tinku ir dekoruoti natūraliais iš žemės mineralų pagamintais dažais.
„Tada sienos gauna oro, nesikaupia kondensatas. Tai grėstų, jei dažytume sintetiniais dažais, kurie izoliuoja sieną plėvele“, – kalbėjo E. Paulavičius.
Norint išlaikyti natūralų ekologiško namo stilių, geriausia šiaudinio namo stogą dengti nendrėmis arba molio čerpėmis.
Natūralių apdailos priemonių entuziastas Saulius Jackevičius sako, kad namų sienas galima gruntuoti, tinkuoti, glaistyti, dažyti, taip pat impregnuoti dailylentes vien natūraliomis medžiagomis. Tinkuojant natūraliu tinku turi būti ne vėsiau nei 5 laipsniai šilumos. Spalvų įvairovė kuklesnė nei naudojant sintetinius pigmentus, tačiau atspalviai – šilti ir jaukūs.
Išgaunamos įvairios faktūros: nuo ramybe dvelkiančio molio tinko iki prabanga tviskančio blizgaus molio glaisto.
„Nemažai žmonių palieka tinkuotą molio sieną ir jos nedažo, – pasakojo S. Jackevičius. – Tinką galima trinti specialiomis mentelėmis iki blizgesio, įmaišyti kapotų šiaudų arba palikti šiurkštesnį – koks kieno skonis.“
Molio tinkas ne tik pastatui suteikia originalumo, jaukumo, bet ir yra antistatiškas – prie jo nelimpa dulkės, plaukai. Jis natūraliai reguliuoja patalpų mikroklimatą – sugeria drėgmės perteklių arba „garuoja“, jei kambaryje per sausa, todėl savijauta tokiuose būstuose yra gera. Be to, molis neutralizuoja pašalinius kvapus.
Priklausomai nuo molio rūšies ir pigmentų, išgaunami įvairūs tinko atspalviai. Norintiesiems spalvingų paviršių siūloma įvairiaspalvių dažų, kurie gaminami naudojant sėmenų aliejų, bičių vašką, mineralų miltus ar kitas gamtos dovanas. S. Jackevičiaus teigimu, natūralios priemonės nėra brangesnės už kokybiškus pramoninius gaminius.
Galima įrengti ir šiuolaikišką molio aslą. Ji lygi, nedulkanti, lengvai prižiūrima, nes impregnuojama aliejais, poliruojama specialiu vašku.
Saulės šiluma
Šiaudų namus šildyti galima visais būdais, kaip ir kitus namus.
„Tokiam namui geriausiai tinka aplinką tausojančios technologijos: geoterminis šildymas, saulės kolektorių panaudojimas ir kt.“, – kalbėjo E. Paulavičius.
Architektas Audrys Kručius yra suprojektavęs ir pastatęs 38 kv. metrų ploto šiaudų namą, kuris didelę metų dalį šildomas vien per langus patenkančiais saulės spinduliais.
„Namo langai sumontuoti taip, kad žiemą gautų kuo daugiau spindulių, o vasarą jie būna pavėsyje, – aiškino jis. – Tarkime, kai lauke būna 10 laipsnių šalčio, saulėtą dieną viduje prišyla iki 25 laipsnių šilumos.“
Spindulių teikiamą šilumą kaupia molio tinku dengtos sienos, kurios naktį atiduoda sukauptą šilumą.
„Netgi apniukusiomis dienomis namas šyla, – teigė A.Kručius. – Viduryje pastačiau židinį, kuris šildo pastatą, kai pritrūksta energijos iš saulės.“
Dabar A. Kručius projektuoja didesnį (130 kv. metrų dydžio) tokios architektūros namą. Jame saulės šilumą akumuliuos ir patogios betono grindys.
Gimtasis kraštas
