Želdiniai ant stogų terasų žinomi jau labai seniai – Asirijoje ir Babilone net VI a. prieš Kristų. Semiramidės sodai buvo priskirti septyniems pasaulio stebuklams. Daugiau kaip prieš 1 000 metų stogai buvo želdinami Skandinavijoje ir Vidurinėje Azijoje. Lietuvoje apželdinti stogus kol kas nėra populiaru. Paplitusi nuomonė, kad apželdintas stogas nepatikimas – augalų šaknys gali prasiskverbti pro hidroizoliacijos sluoksnį ir stogas pradės leisti vandenį, manoma, kad tokiems stogams reikia daug priežiūros, o juos įrengti – labai storo žemių sluoksnio. Pasaulyje apželdinti stogai jau seniai visur paplitę ir nėra laikomi nei mada, nei keistenybe, o būtinybe. Tvyrant įvairiausioms nuomonėms, kalbiname šios srities specialistę – „Baltasis gluosnis“ želdinimo projektų vadovę Reginą Čaikauskienę – ir bandome atsakyti į opiausius klausimus:
1. Kur populiariausiai pritaikomi apželdintieji stogai?
Vienareikšmiškai galima teigti, kad stogų apželdinimo bumas prasidėjo pasaulio didmiesčiuose. Europoje šioje srityje daugiausiai nuveikė ir toliau kūrybingai dirba vokiečiai. Daug dėmesio ir lėšų vertikaliajam ir stogų želdinimui skiria japonai, skandinavai, šveicarai, kanadiečiai ir amerikiečiai. Paskaičiuota, kad investicijos į tokių stogų įrengimą yra ilgalaikės ir atsiperkančios: dėl besiplečiančių apželdintų stogų plotų švarėja miestų oras, kyla pastatų vertė, dalinai (priklauso nuo stogų želdinimo tipo) mažėja statinių eksploatacinės išlaidos.
Dažniausiai žali stogai įrengiami virš gyvenamųjų namų, garažų, automobilių parkavimo aikštelių, prekybos ir verslo centrų, gamybinių pastatų. Apželdintų stogų paskirtis gana įvairi: nuo pasyvaus, mažai priežiūros reikalaujančio pievos tipo stogų, iki poilsio ir žaidimų parkų su takais, dekoratyviniais ir sodo augalais, skulptūromis ir vandens baseinais. Kanados, Japonijos įstatymai įpareigoja projektuoti ir apželdinti visus naujų statinių stogus, jei jų plotas didesnis nei 100 m2.
Iš amžių glūdumos ateinanti tradicija „pakelti“ želdinius nuo žemės, įkurdinti juos ant stogų atsirado iš praktinių ir estetinių paskatų: žmogaus sugebėjimo panaudoti šalia esančias medžiagas, susilieti su aplinka ir, priešingai, išskirtinumo siekimo, savo fantazijos ir galimybių demonstravimo.
Pirmuoju atveju būsto stogo dengimui naudojamos vietinės medžiagos, nesukant sau galvos dėl prabangos elementų. Skandinavijos šalyse, ypač Švedijoje dar ir dabar galima matyti žaliuojančius, velėna dengtus stogus. Jie saugo būstą nuo vasaros karščių, žiemos šalčių, lietaus, yra ilgaamžiai ir harmoningai įsikomponuoja į aplinką. Antruoju atveju želdinių „užkėlimas“ ant pastatų stogų atspindi žmogišką norą kurti, stebinti, palikti atminimą kitoms kartoms. Teiginiui iliustruoti puikiai tinka legendos apie galingo žemės drebėjimo sunaikintus kabančiuosius Babilono sodus, įveistus valdovo žmonai džiuginti. Arba – seniausiu iki šių dienų išlikusiu stogų želdinimo pavyzdžiu laikomas Lukos miesto Toskanoje (Italija) Torre Guinigi bokšto stogas: ten ir dabar 44,5 m aukštyje žaliuoja dar 14-15 amžiaus sandūroje kaip atsinaujinimo ir atgimimo simbolis Guingi šeimos sumanymu sodinti ąžuolai.
2. Kodėl patartumėte įsirengti apželdintą stogą? Kokius išskirtumėte didžiausius jo privalumus?
Žalieji stogai įrengiami dėl praktinių ir estetinių sumetimų. Apželdintas stogas praplečia statinio panaudojimo ribas. Pastatas tampa vizualiai įdomesnis, patrauklesnis, kyla jo vertė. Paskaičiuota, kad tinkamai įrengti stogo želdiniai beveik dvigubai prailgina stogo dangos eksploatavimo laiką: substratas ir augalai apsaugo nuo ultravioletinių spindulių, temperatūrų svyravimo, tarnauja kaip triukšmo barjeras, mažina gaisrų plitimo pavojų. Virš stogo įkurdinti augalai ir substratas sugeria dalį lietaus kritulių, taip sumažindami lietaus kanalizacijos tinklų apkrovimą, absorbuoja dalį oro ir kritulių teršalų, t. y., gerina ekologinę situaciją.
Apželdintas stogas tam tikra prasme yra prabanga. Prabanga, nes įdėjus lėšų, pastangų ir fantazijos netradicinėje erdvėje sukuriama unikali žalioji oazė, kurioje galima ilsėtis, pramogauti bei sodininkauti
Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai įrengtas ir apželdintas stogas ilgaamžiškesnis: dirvožemio ir augalų sluoksnis apsaugo stogo konstrukcijas nuo temperatūrų svyravimo, ultravioletinių spindulių poveikio, sumažina gaisrų plitimo pavojų.
3. Kiek žinia, didžiausią galvos skausmą kelia klausimas, ar stogai išlaikys augalų, dirvožemio ir lietaus vandens svorį . Kaip galėtumėte pakomentuoti tokią nuomonę? Kokiais būdais užtikrinamas apželdinto stogo saugumas?
Žaliojo stogo saugumu rūpinamasi iš anksto, dar pastato projektavimo stadijoje. Jei planuojamas jau eksploatuojamo statinio stogo apželdinimas, vertėtų kreiptis į statybos ekspertus ir įvertinti pastato techninę būklę. Pirma sąlyga- pats pastatas turi būti pakankamai tvirtas, kad atlaikytų apželdinto stogo spaudimą į statinio konstrukcijas. Antra – pagal konstruktorių paskaičiavimus įrengiamos stogo konstrukcijos. Kokios jos turi būti priklauso nuo pasirinkto žaliojo stogo tipo (ekstensyvus, intensyvus) bei naudojimo paskirties ir intensyvumo, projektuojamų augalų, substrato sudėties bei kt. elementų visumos. Trečia – bet kuriuo atveju turi būti naudojamos patikimos, geros kokybės hidroizoliacinės medžiagos, iki minimumo sumažinančios stogo dangos sandarumo pažeidimų galimybę, būtinai įrengiamas apsauginis barjeras nuo šaknų peraugimo bei drenažinis sluoksnis saugiam perteklinio vandens nuvedimui. Ir ketvirtoji sąlyga – skrupulingas numatytos žaliojo stogo įrengimo darbų technologijos laikymasis. Tai užtikrins kokybišką žaliojo stogo įrengimą. Reiktų nepamiršti, kad pasirinkus „gyvą“ stogą, juo ir toliau reikės daugiau ar mažiau rūpintis: prižiūrėti augalus, o jei reikia, šalinti sniego sankaupas žiemą.
4. Kokios yra galimybės ekonomizuoti šildymo ar kondicionavimo kaštus?
Augalai ir dirvožemio sluoksnis sušvelnina temperatūrų skirtumus. Karštą vasaros dieną augalai ir dirvožemis akumuliuoja saulės šilumą, vyksta drėgmės garinimo procesas – taip stogo danga vėsinama. Žiemą ant žaliojo stogo žolės, tarp augalų, užsilaiko daugiau sniego – tai tarnauja kaip papildomas izoliacinis sluoksnis. Gerai, jei jis optimalus, neapkrauna stogo konstrukcijų, nelaužo augaliukų…
5. Kaip pakomentuotumėte ekologijos ir žalio stogo sąryšį?
Gyventojų skaičiaus didėjimas, urbanizacija ir susijusios tokios ekologinės problemos kaip oro ir vandens užterštumas, šiltėjantis klimatas diktuoja poreikį ieškoti būdų kaip kurti sveiką ir estetišką aplinką, kaip į miesto mūrų džiungles sugrąžinti augalus, vabzdžius bei paukščius. Vienas kelių – kur įmanoma, mažinti negyvo betono ir asfalto dangas, plėsti želdinių plotus ir sudaryti sąlygas atsikurti biocenozėms. Papildomų žalumos salų ant stogų atsiradimas ypatingai aktualus tankiai gyvenamuose, transporto ir pramonės išmetamų teršalų alinamuose miestų rajonuose: nesvarbu, kur įkurdinti augalai, jie sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį, akumuliuoja kritulių teršalus, mažina triukšmą. Apželdinti stogai tarsi kempinės akumuliuoja liūčių vandenį. Dirvos ir augalų sugertas vanduo lėčiau, nesukeldamas erozijos ir mažindamas nuotekų tinklų apkrovimą, lėto garavimo iš dirvos ir augalų (transpiracijos keliu) sugrąžinamas į didijį vandens apytakos ratą. Arčiau žmogaus sugrįžta ir stogų želdiniuose apsigyvena įvairiausi vabzdžiai, moliuskai bei smulkieji paukščiai.
6. Kokiais BALTOJO GLUOSNIO apželdintais objektais galėtumėte pasigirti?
Nepasigirsime, kol kas mūsų žaliųjų stogų projektai nebuvo įgyvendinti. Palyginus kainas su įprastiniais stogų sprendimais, užsakovams „žalias stogas” paprastai pasirodo per brangus. Stogas vis dar vertinamas tik kaip apsauga nuo saulės, lietaus – ir nieko daugiau:). Tikimės, kad kylant ekonominei gerovei mūsų šalyje, atsiras noras ir suinteresuotumas gyventi sveikiau, “žaliau”, kurti pastatų pridedamąją vertę apželdinant stogus, terasas, ir kad prie šio proceso propagavimo ir skatinimo prisidės valstybinės institucijos. Mūsų žiniomis, žalių stogų skatinimo programos taikomos JAV, Kanadoje ir Japonijoje keičia miestų veidą ir supratimą koks gali būti stogas.
7. Kodėl vartotojas, rinkdamasis apželdinimo paslaugas, turėtų pasirinkti būtent Jūsų paslaugą?
Jei kalbame apie stogų apželdinimą, esame gerai teoriškai išstudijavę amerikiečių, vokiečių bei švedų patirtį šioje srityje. Esame „žaliosios“ dalies specialistai ir tokius projektus rengiame glaudžiai bendradarbiaudami su architektais, inžinieriais, konstruktoriais ir patikimais žaliojo stogo sistemų komponentų tiekėjais. Mūsų darbo sritis – želdinių projektavimas bei projektų įgyvendinimas, substratų ir augalų komplektavimas, sodinimas, priežiūra, konsultacijos.
Į klausimus atsakė „Baltasis gluosnis“ želdinimo projektų vadovė Regina Čaikauskienė.
Daugiau informacijos:
UAB “Baltasis gluosnis”
El. paštas: info@b-g.lt
Tel.: +370 65971080
http://www.b-g.lt
