Saulės energijos technologiniai trūkumai ir privalumai, realybė ir mitai

---

Efektyvumas.

Saulės elementų efektyvumas tik vienas iš parametrų. Pagrindinis parametras praktikoje – instaliuoto vato (W) kaina. Populiaresni yra mažesnės kainos saulės elementai, aišku, svarbi ir komplektuojančios įrangos kaina (inverteriai, laidai ir t. t.). Perspektyvesni šiai dienai yra plonasluoksniai saulės elementai. Tobulėjant technologijoms, plonasluoksniai saulės elementai daromi vis geresni, jų efektingumas didėja, ir jų kaina rinkoje pusantro karto mažesnė už monokristalinių bei polikristalinių elementų.

Ateityje perspektyvesni turėtų tapti originalūs saulės elementai. Nors jų efektyvumas šiandien nedidelis ~ 5 – 12%, tačiau jų pritaikomumas yra platesnis. Šiuo metu labai daug investuojama į gamybos technologijas ir ateityje jie atpigs.

Gauti reikiamų parametrų saulės elementų ir inverterių nėra sudėtinga. Didžiausia problema pristatyti, sumontuoti, o dar ir tinkamai… Čia jau tikras menas. Lietuvoje tėra keletas firmų galinčių šiuos darbus atlikti prisilaikant technologijų.

Ko tikėtis ateityje?

Statant saulės energijos parkus efektyvumo esmė – teisingas technologijos ir parametrų pritaikymas. Didesnio galingumo parkuose 30 KW ir daugiau energijos pagaminimas (efektingumas) priklausomai nuo technologijos ir sprendimų pritaikymo gali skirtis iki 10 – 20%.

Ateities perspektyvos.

Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, kiltų klausimas, kokia strategija Lietuvai parankesnė: ar patiems bandyti gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių ar gaminti tokioms jėgainėms įrangą ir, ją parduodant, gautas lėšas panaudoti energijos pirkimui iš pietinių valstybių, turinčių didesnį Saulės energijos potencialą?

Įrangos gaminimui geriausias laikas jau praėjo. Po sovietmečio Lietuvoje buvo gamybinė technologinė bazė gaminti saulės elementus, po to modulius.

Visa mikroelektronikos pramonė, kuri Lietuvoje buvo viena pirmaujančių Sovietų Sąjungoje, pritaikyta gaminti sudėtingesnius puslaidininkinius prietaisus.

Perėjimas prie saulės elementų gamybos nesudėtingas, tą patyrėme diegdami technologiją Šiaulių „Nuklone“.

Bet, kaip sakoma, po muštynių kumščiais nemojuojama, lengviau buvo išvogti elektronines plokštes su paauksuotais kontaktais iš milijonus kainavusios įrangos ir bankrutuoti. Organizuoti gamybą iš naujo galima, bet jau sunkiau.

Rinka perpildyta, o bet kokia gamyba rentabili, kai ji masinė, vadinasi, reikiaužsitikrinti rinkas. Viskas įmanoma, reikia atlikti skaičiavimus ir pasirinkti optimalų variantą.

Kada, kokios sistemos (saulės ar vėjo) jėgainę pasirinkti ir kokiais atvejais ši investicija atsipirktų?

ES, JAV ir kitu šalių įstatyminė bazė sutvarkyta taip, kad tokios elektrinės atsiperka per 3 – 5 metus. Lietuvoje, kur tiesioginių subsidijų nėra, galima tik prašyti padengti dalį išlaidų iš ES fondų. Lietuvoje mieliau subsidijuojama degiminė energetika. Jeigu motyvas tik ekonominis, kuo greičiau reikia plėtoti alternatyvią energetiką, jei norime išsaugoti monopolijas ir kuo daugiau leisti joms užsidirbti, tuomet reikia tam trukdyti.

Alternatyvios energijos pagrindinė užduotis greitesnis atsipirkimas. Kodėl tie patys principai netaikomi dujų ar mazuto degalinėms? Pasirinkimą lemiantis veiksnys yra konkreti vieta, iki kurios elektros tinklo atvedimo kaina artima reikiamo našumo saulės – vėjo jėgainės kainai. Privačių namų autonomiškai elektrinei (5 – 30 kW) įrengti reikia apie 50 – 150 tūkst. Lt, sodyboms užtektų mažesnio galingumo 2 – 5 kW– tai kainuotų apie 30 – 50 tūkst. Lt.

Verslininkai, neieškantys trumpalaikės naudos, sekdami naujoves ir geriau suvokdami naudingumą, įsirengia

autonominį energetinį ūkį, renovuoja katilines investuodami į perspektyvius ir ekonomiškus šilumos siurblius – tai puiki investicija į ateitį.

Lietuvoje, esant 10 – 20 kW galingumo poreikiui, rekomenduojame įrenginėti hibridines sistemas: saulės fotoelektrinius modulius ir vėjo jėgainę elektros gamybai, šildymui bei karšto vandens ruošimui šilumos siurblius bei saulės kolektorius.

Pilna tokio komplekto kaina 100 – 150 kv. m. namui 50 – 70 tūkst. Lt., 200 – 250 kv. m.– apie 80 – 140 tūkst. Lt.

Beje, valdininkai atkakliai ieškojo atsinaujinančios energetikos trūkumų– galiausiai pažėrė sunkiai suvokiamus teiginius apie tai, jog saulės energija yra neperspektyvi vien jau todėl, jog Saulė iš lėto pateka ir po kelių milijardų metų taps Raudonąja milžine ir tuomet žymiai atšals… Belieka pasidžiaugti, jog mūsų valdininkai bent jau domisi astronomija.

Doc., dr. Edmundas Žilinskas