Pasyvus namas – energiją taupantis namas

---

Europoje vis dažniau populiarėja energiją taupančių namų statyba, kuri ypač sumažina šildymui skirtas išlaidas lyginant su standartiniais namais. Pagal šildymui sunaudojamos energijos kiekį energiją taupantys pastatai Vokietijoje yra klasifikuojami į keturias žemiau pateiktas grupes:

Nulinio energijos suvartojimo namas 0 kWh/m²

Pasyvus namas
15 kWh/m²

Trijų litrų namas
16 – 39 kWh/m²

Mažo energijos suvartojimo namas
40 – 79 kWh/m²

Nulinio energijos suvartojimo namai

Nulinio arba kitaip dar vadinami pliusinio energijos suvartojimo namai yra reali šiuolaikinės statybos vizija. Pastato šildymo tikslams toks namas iš vis nesunaudoja jokios papildomos energijos. Tokio namo visus energijos išteklius kompensuoja papildomai gauta ir sąlyginai „nekainuojanti“ energija – tai saulės kolektorių, geoterminio šildymo ir kitų naujų technologijų pagrindu gauta energija.

Pasyvūs namai

Pasyvūs namai pasižymi ypač energiškai efektyviomis atitvaromis (maža šilumos perdavimo koeficiento U vertė), geru sandarumu ir minimizuotu ilginių šalčio tiltelių poveikiu. Norint pasiekti šiai grupei priklausančio namo energinę reikšmę, dera itin gerai suprojektuoti visas pastato atitvaras. Atitinkamai turi būti užtikrintas ir bendras pastato atitvarų sandarumas. Reikšmingas faktorius, įtakojantis pasyvaus namo efektyvumą, yra langai. Tam kad gauti žemą šilumos perdavimo koeficiento vertę, langus rekomenduojama montuoti su trijų stiklų paketu bei didelio sandarumo rėmu. Likusieji energijos poreikiai padengiami naudojant modernią namų įrangą, saulės energijos (nebūtinai) ir ventiliacijos įrangą su 80 – 90% atgaliniu šilumos grįžtamumu.

Šiuolaikinėje rinkoje jau yra didelis pasirinkimas reikiamų (produktų) gaminių: efektyvi šilumos izoliacija, sandarūs langų rėmai, vėdinimo įrangos siekiančios iki 80% šiluminės grąžos.

Trijų litrų namai (3-Liter-Hauser)

Tai mažos energijos suvartojimo pastatai, kurių energetinės sąnaudos svyruoja nuo 16 iki 39 kWh į 1 m2 naudojamojo (naudingojo) ploto vienetą. Skaičiuojant energijos sunaudojimą reikalinga įvertinti technikos įrengimų šilumos nuostolius, pompų ir ventiliacijos traukos energiją bei kuro rūšį, panaudotą šildymui.

Pavadinimas – „trijų litrų namas“, kilęs remiantis lygybe tarp 34 kWh ir 3 l naftos pirminės energijos suvartojimo vandens ir bendram pastato šildymui. Kadangi šie dydžiai yra ekvivalentiški, tad ir buvo nuspręsta šių, mažai energijos naudojančių namų grupę pavadinti pagal energijos suvartojimo vertę.

Kaip ir pasyvūs namai, trijų litrų namai turi sukomplektuotą atitvarų sprendinį, kuris užtikrina atitinkamus šilumos mainus per pastato atitvaras, aukštų rodiklių techninę įrangą, aplinkosauginį energiją taupantį šilto vandens paruošimą ir minimizuotą šalčio tiltelių poveikį.

Žemos (mažo energijos suvartojimo) energijos namai (Niedrigerenergiehauser)

Prieš keletą metų pasyvus namas atrodė kaip ypač pažangus ir efektyvus namo sprendinys, bet šiandienai tai jau – standartas. Mažo energijos suvartojimo namai, dėka nepriekaištingo ir kokybiško atitvarų izoliavimo, hermetiško įstiklinimo ir kompleksinio šildymo – vėdinimo sistemų parinkimo per metus suvartoja apie 4 – 8 litrus vienam kvadratiniam metrui pastato naftos. Lyginant su senų pastatų šildymui reikalingomis sąnaudomis, skirtumas siekia nuo 4 – 26 l/m² (taikant, kad senos statybos pastatas naudoja 8 – 30 l/m² šildymui).

Pagal energijos suvartojimą, mažiausiai energijos eikvoja nulinio šilumos suvartojimo namai. Bet dėl didelės kainos ir funkcionalumo šie namai nėra populiarūs ir ne itin mėgstami gyventojų. Dažniausiai siekiant statyti ekonomišką namą pasirenkamas pasyvių namų standartas, kadangi pasyvūs namai savo savybėmis neatsilieka ir kaina yra prieinama, lyginant su nulinio šilumos suvartojimo standartu. Tai sekančiai ir plačiau apibūdinama šio tipo namų kriterijai, būtinos sąlygos ir rezultatai.

Pasyvus namas – tai ne prekės ženklas, o statybos koncepcija (būdas), kuris yra pritaikytas praktikoje ir įvertintas.

Pasyvus namas yra plačiai taikomas standartas statant energiją taupančius pastatus. Toks naujos statybos namas turi sutaupyti virš 80 % šilumos, priešingu atveju tai nebus pasyvus namas.

Pasyvaus namo šilumos poreikis yra mažesnis nei 15 kWh/m² per metus.

Tačiau pasyvus namas yra daugiau nei tiesiog energiją taupantis namas. Tai koncepcija, apimanti taupią, kokybišką, vertingą, sveiką ir ilgaamžę statybą. Kiekvienas gali šią koncepciją lengvai suprasti:
Šiandieninė nauja pasyvaus namo statyba yra tokia sandari, kad oro atnaujinimas (oro kaita, cirkuliacija) vien tik ventiliatoriais ir per plyšius nėra pakankama. Taip pat ir daug žadanti langų ventiliacija neatneša stebinančių rezultatų. Šviežias oras yra ne tik komforto sąlyga, bet ir sveiko gyvenimo būtinybė. Todėl gyvenamojo ploto ventiliavimas yra visų gyvenamųjų pastatų ir ateityje rekonstruojamų namų pagrindinis technikos rodiklis.
Nauja ventiliacinė įranga reikalauja papildomų investicijų, tačiau yra sutaupomi suvartojamos energijos kaštai.
Maksimalios nuolatinio šildymo sąnaudos mažiau 10 W/m2.
Maksimalios kasmetinės gyvenamos erdvės šildymo sąnaudos mažiau 15 kWh/m².
Maksimalios kasmetinės energijos sąnaudos erdvės šildymui, vandens šildymui ir buitiniams elektriniams prietaisams mažiau 120 kWh/m².

Pasaulinėje miškų ūkio ir medienos pramonės parodoje “LIGNA”, 2007 m. vykusioje Hanoveryje viena vokiečių kompanija savo stende pristatė pasyvius namus. Buvo galima pamatyti įvairias pasyvaus namo apšiltinimo ir apdailos kombinacijas – nuo dailylenčių, iki tinkuoto fasado varianto. Vokietijoje ir Austrijoje pasyvūs namai labai populiarėja (Austrijoje šiuo metu priskaičiuojama apie 14 000 pasyvių namų), Lietuvoje šiandien dar pasyvių namų neturime. Tačiau tai tik netolimos ateities klausimas.

Pasyvaus namo jaukumas

Jaukumas yra nusakomas per daug subjektyvių jutimų. Kiekvienu atveju skiriasi atskiro žmogaus nuomonės dėl pojūčių. Žymi komforto dalis priklauso nuo terminio pojūčio, jaukumo. Ši dalis yra plačiai ištyrinėta ir įteisinta komforto sąlygų normose.

Temperatūrinės aplinkos nustatyti dydžiai normose yra:

· Oro temperatūra

· Oro greitis ir jo turbulencija

· Oro drėgnis

Įgyvendinus pasyvaus namo standartus, iš karto yra išpildomos ir optimalios komforto sąlygos. Žymiai geresnė šilumos izoliacija lygiagrečiai pagerina terminį jaukumą. Ir tai paprasta suprasti:
Dėl geresnės šilumos izoliacijos (nesvarbu kokioje išorinėje statinio dalyje) sumažėjo šilumos srautai iš vidaus į išorę.
Vidaus patalpų ir prie vidaus paviršių esantys šilumos srautai yra nežymūs. Šilumos srautas nugali siurbimą.
Geriau izoliuotos statinio dalies temperatūrinė diferenciacija tarp patalpos ir vidinių paviršių yra mažesnė.

Praktiniai patarimai:

Labai gerai izoliuotos statinio dalies vidinių paviršių temperatūra mažai skirsis nuo bendros aplinkos temperatūros. Tai galioja tiek vasarą tiek žiemą. Šaltuoju metų laiku tai reiškia, kad gerai izoliuotos dalies vidiniai paviršiai skirsis daugiausiai 1 laipsniu nuo patalpos temperatūros, o langų paviršiai max 3 – 3,5 laipsniais.

Žurnalas “Mediniai namai”