Namo statyba iš šiaudų

---

Iš ko statyti namą - visai ne retorinis klausimas. Medžiagų sąrašas nesibaigia plytomis, medžiu ir betonu. Namai būna šiaudiniai, faneriniai, stikliniai, iš kartoninių dėžučių nuo kiaušinių…

Šienas ir šiaudai - namo pagrindas.

Pasirodo, šiaudai gali šildyti ne tik degdami. Šiaudai - statybinė medžiaga, kuri laikoma viena iš labiausiai tausojančių energiją. Ir XXI amžiuje, kai jau išrasti visų natūralių produktų sintetiniai analogai, šiaudai naudojami energiją tausojančių namų statybai, ir ne ten, kur brangioms statybinėms medžiagoms trūksta lėšų, o labai išsivysčiusiose šalyse.

Šiaudiniai namai yra dviejų tipų. Statant pirmo tipo namus, laikantysis karkasas iš medžio ar metalo užpildomas šiaudų blokais, o antro tipo namuose laikančios yra sienos iš šiaudų. Norint pastatyti namą, kurio plotas 70 m2, reikia šiaudų iš 4 ha rugių. 8 neprofesionalų brigadai užteks trijų mėnesių tokio namo statybai. Vienas kvadratinis metras kainuos apie 40 dolerių.

Šiaudinės konstrukcijos labai lengvos, jų spaudimas į gruntą daug mažesnis, negu plytinių ir net medinių, o tai reiškia, kad "namų iš šieno" statybai daug lengviau paruošti pamatus. Tokių namų sienos tinkuojamos - tinkas apsaugo nuo vėjo ir drėgmės, o taip pat nuo pavojaus, kad pastatą suės naminiai gyvuliai (paprastai šiaudinius būstus stato kaimo vietovėse), nuo gaisro (tam tikslui į blokus įdedama specialių medžiagų - antipirenų, kurie paverčia šiaudus nedegia medžiaga) ir nuo vabzdžių kenkėjų, kurie gali paversti netinkuotas sienas pakritom.

Tam, kad šiaudinės sienos efektyviau taupytų šilumą, statybos metu naudojama papildoma pamatų šilumos izoliacija, pavyzdžiui, išilgai išorinės jų pusės grunto įšalimo gylyje klojami standūs putų polistirolo lakštai. Pagal tokią technologiją statomi namai Europoje, JAV ir Kanadoje, o pastaruoju metu pradėti statyti ir Baltarusijoje - prieš penkerius metus Gomelio srityje buvo pastatyta nedidelė eksperimentinė gyvenvietė iš šiaudų.

Beje…

Šiaudų šilumos laidumas 4 kartus mažesnis nei medžio ir 7 kartus mažesnis nei plytų. Šiaudinio namo apšildymui malkų prireiks 4 kartus mažiau, negu norint apšildyti paprastą kaimo namą. Šiaudinė siena kaip pagalvė sugeria garsus, lengvai kvėpuoja ir iš jos neišsiskiria kenksmingos medžiagos. Kalbant apie tvirtumą, toks namas tarnauja šimtą metų, ir po to lengvai išardomas.

Savaiminis šiaudinio namo idėjos židinys Lietuvoje

Pirmą kartą mūsuose iš pažiūros beprotiška mintis pastatyti namą iš šiaudų gimė architektui P.Devižiui. Mintis virto kūnu Jaros ir Ilgės santakoje Taraldžių kaime 1996m.

Kylant sienoms nei namas, nei architektas dar nežinojo, kad keistuoliais jie atrodo tik Lietuvoje. Tuo tarpu pasaulyje jau seniai nieko nestebino šiaudai kaip statybinė medžiaga.

Visiškai panaši istorija atsitiko ir Suomijoje, kur pirmasis šiaudinis namas buvo pastatytas irgi nieko nežinant apie pasaulinius analogus.

Todėl galima įtarti, kad ekologiško šiaudų namo idėja sulaukė savo meto. Tad, jeigu ir naivu tikėtis, kad ateities miestai bus šiaudiniai, tai beveik aišku, jog šiaudai tampa viena iš alternatyvų agresyvioms tiek aplinkai tiek žmogui statybos technologijoms. Šiaudinis namas Taraldžiuose ir tapo bandymu atkurti organiško būsto modelį. Neįprastos namo formos padiktuotos keleto sumetimų:

• forma atsižvelgia į medžiagą
• forma siekia įkūnyti giluminius archetipus
• forma siekia prasmės simboliniame lygmenyje

Tačiau, kaip prisimename iš istorijos apie Prometėją, nešusį žmonėms ugnį, dievai taip pat turi savo sumetimų, kurie šį kart virto galingu viesulu, 1999 metais praūžusiu apylinkėse. Viesulas, keletą kilometrų tiesiog akrobatiškai laviravęs tarp jam neįdomių sodybų, nušlavė nuo žemės paviršiaus šiaudų namą. Namas virto istorija, palikdamas pamoką. Statyba negali užtrukti pernelyg ilgai tiek dėl techninių priežasčių (lietus, vėjas), tiek dėl neigiamos aplinkinių reakcijos, kuri savo jėgą semiasi iš to, kad neturi pagrindo.

Jeigu jūs sumanysite pasistatyti namą iš šiaudų, tą reikia padaryti greitai ir be išankstinės reklamos, juolab, kad Amerikoje yra atvejų, kai šeima savo šiaudinio namo sienas sukrauna per savaitgalį.
Whitefield projektas

Vienas Marselio Prusto aprašytas sodininkas yra sakęs, kad jam revoliucija kur kas labiau patinka už karą. Mat į revoliuciją eina kas nori, o karan ima visus.
Mūsų laikų žmogus taip pat mėgsta revoliucijas, o labiausiai mokslo ir technikos. Ir gal būt todėl nepastebi, kad jau seniai prasidėjo karas tarp sveiko proto ir utilitarinio-tiesinio mąstymo.

Žmogus kabo virš prarajos prisirišęs plonu elektros perdavimo laidu prie beišsenkančių energijos šaltinių.

Pasaulis metodiškai užpilinėjamas šiukšlėmis, atmosfera nuodijama degimo produktais, kurių niekada anksčiau nėra mačiusi ir todėl nemoka su jais tvarkytis, beatodairiškai kertami miškai, kartas nuo karto užmarštin išeina ištisos gyvūnų arba augalų rūšys, vienos jūros senka, kitos ruošiasi patvinti ir užlieti gerą gabalą sausumos. Kai prasideda tvanas- tenka gelbėtis. O skęstantis ir šiaudo griebiasi.
Būtent iš šitų šiaudų ir statomas šiaudų namas Baltalaukyje.