Alternatyvi energetika tavo kieme

---

Energetinių resursų kainoms kylant šuoliais, visi suskato taupyti. Sakydamas visi, turiu omenyje visą platujį pasaulį. Kai kuriose Vakarų šalyse energijos taupymo vajus jau pasiekė epideminį mastą (geraja  prasme). Į atsinaujinančių energetinių šalitinių technologijas investuojami milijardai, nes išsivystęs ir protaujantis pasaulis tame mato ateitį.

Kaip rodo praktika, tikėtis panašių žingsnių iš mūsų valdžios neverta. Turbūt, kaip visada, atsibusime tik tada, kai net ir artimiausi kaimynai atsinaujinančių energijos šaltinių dalį savo energetiniame balanse skaičiuos dviženkliais procentais. O juk pereiti nuo žodžių prie darbų labai nesunku. Galėtų juk, pavyzdžiui, mūsų valdžia paremti tuos, kurie įsirengia labai ekologišką ir efektyvų geoterminį šildymą ( ir gana brangų, deja). Kaip tai daroma nepalyginamai už mus turtingesnėje Švedijoje. Deja.

Tad, kaip visada, tenka kliautis savimi. Tai ką gi gali padaryti rimtai energijos taupymu susidomėjęs žmogus, pasiryžęs į tai investuoti savo sunkiu prakaitu uždirbtus pinigus? Tarkime, privataus 150 kv. m. ploto namo savininkas?

Žinoma, galima susipirkti energiją taupančias lemputes ir tarti, kad ties tuom tavo taupymo programa ir baigėsi. Bet norint sutaupyti ne šimtus, o tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių litų per metus yra trys keliai – vėjo turbinos, jau minėtas geoterminis šildymas ir saulės elementai. Visos trijose srityse pastaruoju metu vyksta rimti technologiniai proveržiai, įgalinantys net ir vidutines pajamas gaunantį žmogų šiuos aparatus įsirengti savo kieme.

Vėjo turbinos

Pradėkime nuo vėjo turbinų. Vokiečių kompanija „WIPO Wind Power“ pradėjo masinę gana tylių, kompaktiškų ir efektyvių buitinių vėjo jėgainių gamybą. Gamintojų teigimu, turbina „WindCore“ pradeda veikti pučiant vos 3 metrų per sekundę vėjui. Turbina, kurios rotoriaus skersmuo 1,5 m, per metus gali pagaminti apie 2 megavatvalandes elektros energijos, jei per metus vėjo greitis siekė vidutiniškai 5 metrus per sekundę. Kaina – 5000 JAV dolerių, gamintojas suteikia garantiją 25 metams.

Dar vienas puikus pasirinkimas, ieškantiems nebrangios, tačiau našios vėjo turbinos – amerikiečių kompanijos “Earth Tronics” kūrinys “Honeywell Wind Turbine”. Amerikiečių žurnalas  “Popular Mechanics” šį įrenginį paskelbė vienu iš 10-ies geriausių naujų 2009 metų produktų. 1,7 m skersmens jėgainė pradeda veikti nuo menkiausio vėjelio. Galingumas prie stipraus vėjo siekia du kilovatus. Numatytas turbinos tarnybos laikas – 20 metų. Gamintojų teigimu, vyraujant 5,5-6 metrų per sekundę vėjams per metus turbina gali pagaminti iki 2 megavatvalandžių energijos. 43 kg sverianti turbina JAV parduodama po 4500 dolerių.

Prancūzų dizaineris Philippe Starck kartu su italų kompanija “Pramac” šių metų pradžioje pristatė ant vertikalios ašies besisukantį vėjo generatorių “Revolutionair”. Juo jau prekiaujama internete. Rotoriaus aukštis – 140 cm, galia – 1 kilovatas. Kaina – 3500 eurų.

Iš solidesnių gaminių galima dar paminėti amerikiečių “Swift Turbine”, japonų  “LoopWing” bei britų “Ouietrevolution”. Jie kiek didesni ir brangesni už aukščiau išvardintus vėjo generatorius. Beje, internete galima rasti vėjo generatorių, pagamintų Kinijoje, ir už kelis šimtus dolerių. Tačiau 20 ar 25 metų garantijos čia, žinoma, nesuteikiamos.

Taigi, investavus kelis tūkstančius dolerių ar eurų, gaunate įreginį, kuris per metus jums pagamins apie 2000 kilovatvalandžių elektros energijos. Nesunku paskaičiuoti, kad prie dabartinių elektros kainų ekonominė nauda sudaro apie 900 litų per metus. Vėjo turbina jums atsipirktų maždaug per 10 metų.

Šiluma iš žemės gelmių

Kur kas rimtesnė investicija reikalinga norint įsirengti geoterminį šildymą. Tai fantastiškai patogus daiktas, kuris yra dar ir vienas pigiausių būdų šildyti namą ir vandenį. Šildytis   dar pigiau galima tik  durpėmis ar malkomis . Tačiau geoterminės sistemos savininkas – be tos malonios minties, kad jis šildo savo namą aplinkos neteršiančiu būdu – turi dar dar ir tą pranašumą, kad jam nereikia kūrenti katilo. Įrengus geoterminį šildymą jį galima pamiršti – sistema reguliuojasi pati, reaguodama į temperetūrą už lango. Tad per žiemos atostogas galima drąsiai važiuoti į kalnus paslidinėti nors ir visam mėnesiui – nereikės kaimynų ar artimųjų prašyti retsykiais įmesti kuro į jūsų katilą. Geoterminio šildymo privalumus jau suvokė daugelis šalių. Kai kurios valstybės – pvz., Norvegija ar Šveicarija – šildo savo namus tik tokiu būdu.

Deja, šitas malonumas nėra pigus. Pasak “Pinigų kartą” konsultavusio UAB “Engineering Group” direktoriaus Roberto Morkūno, “norint pasirinkti geoterminio šildymo sistemą, būtina apgalvoti geoterminio šildymo būdus, ir ar tai leidžia techninės galimybės, žemės sklypo dydis, vietovė ir dirvožemio savybės. Galimi geoterminio šildymo būdai: imant šilumą iš vandens telkinio, naudojant geoterminius gręžinius arba horizontalų kolektorių. Pasitaiko atvejų, kai nėra vietos horizontaliam kolektoriui įrengti šalia namo ir vertikalaus  kolektoriaus įrengimas yra neįmanomas, tuomet galima panaudoti oro šilumą, tačiau tokios sistemos eksploatacija yra 1,5 brangesnė už šilumą gautą iš dirvožemio.

Norint įrengti apie 150 kv. m. gyvenamojo namo šildymo sistemą, naudojant geoterminę energiją, pagrindinis geoterminio šildymo aspektas yra šilumos siurblio gamintojo pasirinkimas. Siūlome rinktis žinomus produktus, kurie yra gaminami Europos Sąjungos šalyse, turi sertifikatus, atitinka higienos normas bei turi aukštą naudingumo koeficientą. Šiais laikais gyvenamam namui apytikslė minimali investicija į geoterminio šildymą su vertikaliu kolektoriumi yra nuo 28000 Lt su PVM, su horizontaliu kolektoriumi – 22 000 Lt su PVM, oras – vanduo sistema nuo – 25 000 Lt su PVM. Paskaičiuota, kad geoterminė šildymo sistema atsiperka apytiksliai per 10 -12 metų.”

Elektra iš saulės

Na ir galiausiai – absoliutus kainos čempionas: saulės energetika. Kol kas galingi saulės elementai kainuoja tiek, kad juos ryžtasi įsigyti tik tie, kurie neturi kitos išeities. T.y. tie, kurie arba neturi galimybės įsivesti elektros kabelio iš skirstomųjų tinklų (sodybos viduryje Labanoro girios variantas) arba tie, kuriems energetikai už elektros įvadą “užlaužia” nežmoniškas kainas. Su monopolistais, kaip žinia, nepasiginčysi, tad žmonės kartais būna priversti investuoti dešimtis tūkstančių į saulės energetiką.

Apie 100 kilovatvalandžių per mėnesį pagaminanti saulės jėgainė jums kainuos apie 30 000 litų. Bet 100 kWh per mėnesį – tai tikrai nedaug. Mūsų atveju – skaičiuojant energijos sąnaudas 150 kv m namui ir tarus, kad savinininkas nenori varžyti savo poreikių – minimali investicija viršija 100 000 litų. Sunkmečiu tokias išlaidas sau gali leisti tik nedaugelis.

Šviesa tunelio gale?

Tačiau padėtis po truputį, bet gerėja. Verslininkai ir atsinaujinančios energetikos entuziastai nekantraudami laukia Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo –  įstatymo projektą rengianti darbo grupė jį turėtų pristatyti artimiausią mėnesį.

Įstatyme turėtų būti numatytos atsinaujinančios energetikos ekonominio skatinimo priemonės. Tikimasi, kad tuomet iš savo mikrojėgainės gaunamą energijos perteklių (jeigu toks bus) bus galima pelningai parduoti skirtomiesiems tinklams.

Kol kas finansine parama įrengiant nedideles nuosavas jėgaines gali naudotis tik ūkininkai. Parama atsinaujinančios energijos gamybai numatyta net šešiose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėse. Pvz., saulės jėgainė, gavus 60 proc. kompensaciją, gali atsipirkti per 3,5–4,5 m. O investuoti verta. Specialistų teigimu, 100 kW saulės elektrinė ūkininkui per metus gali atnešti 150 tūkst. litų pajamų – nepalyginamai daugiau nei maža vėjo elektrinė.

Šaltinis: Pinigų karta