Pirmosios pagalbos suteikimas nukentėjusiems

---

Nelaimės atveju labai svarbu greitai įvertinti nukentėjusiojo būklę, nustatyti kas sužeista, sužalota ir kokią pagalbą, jam būtina suteikti.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių gamybinių, buitinių ir kitokių traumų – sumušimas.

Sumušimo atveju suplyšta ląstelių apvalkalėliai ir jos žūva. Dažnai suplyšta ir smulkios kraujagyslės, venulės, todėl sumušimo vieta patinsta, atsiranda kraujosruva.

Sumuštą vietą reikia standžiai subintuoti ir atšaldyti. Atšaldant pridėti ledo pūslę, arba nors šaltu vandeniu sumirkytą tvarstį. Laikyti sumuštą vietą truputi pakeltą.

Pirmoji pagalba susižeidus. Žaizdos būna paviršinės (kai pažeidžiama oda, gleivinė) ir gilios (pažeidžiama oda, poodis, kraujagyslės, nervai, kaulai, vidaus organai). Žaizdos būna pjautinės, durtinės, plėštinės, šautinės, traiškytinės, kąstinės, kirstinės, muštinės. Pirmoji pagalba suteikiama, atsižvelgiant į žaizdos rūšį ir pobūdį. Jei žaizdos kraujuoja negausiai, jos kraštus reikia patepti jodu, spiritu ar kitu dezinfekuojančiu tirpalu. Tepama taip, kad dezinfekuojančios medžiagos nepatektų į žaizdą. Žaizdos negalima tepti jokiais tepalais, barstyti miltelių, plauti vandeniu, dėti vatą. Žaizda subintuojama steriliu bintu ir nukentėjęs siunčiamas pas gydytoją. Jeigu žaizda gausiai kraujuoja, pirmiausiai reikia sustabdyti kraujavimą, spaudžiant steriliu tvarsčiu, arba guminiu tvarsčiu.

Pirmoji pagalba esant nudegimui. Nudegimas – tai kūno audinių sužalojimas aukšta temperatūra, cheminėmis medžiagomis, elektros srove. Pagal audinių nudegimo gylį skiriami keturi nudegimų laipsniai. Teikiant pirmąją pagalbą, nudegusį kūno paviršių reikia atšaldyti.

Po to uždėti sausą sterilų tvarstį ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Negalima pradurti pūslių, tepti jokių tepalų, barstyti miltelių. Pro nudegusią odą organizmas išskiria daug vandens, todėl nukentėjusiam reikia duoti gerti daug vandens, arbatos, kavos ir t.t.

Pagalba apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, nekokybišku maistu. Kuo skubiau reikia plauti skrandį. Reikia išgerti apie du litrus šilto virinto vandens (galima įdėti truputi druskos) ir sukelti vėmimą. Procedūrą pakartoti. Kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba lūžus kaulams. Kaulo vientisumo pažeidimas vadinamas lūžiu. Lūžiai būna uždari (odos vientisumas lieka nepažeistas) ir atviri (virš lūžio pažeidus odą susidaro atvira žaizda, iš kurios kyšo kaulai). Atviras lūžis pavojingesnis, nes į žaizdą patenka mikroorganizmų, žemių, drabužių skiautelių, kitokių nešvarumų.

Lūžus kaulams svarbu tinkamai įtverti galūnę. Visuomet reikia įtverti du sąnarius, vieną virš lūžimo vietos, kitą – žemiau jos. Nereikia stengtis tiesinti galūnės, nes taip galima labiau pakenkti. Visais atvejais lūžus kaulams kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba nukentėjus nuo elektros srovės. Labai svarbu kuo greičiau suteikti
pirmąją pagalbą. Suteikus pirmąją pagalbą per 5-6 minutes žmogų galima išgelbėti.

Pirmiausiai žmogų reikia išlaisvinti nuo elektros srovės poveikio. Tai padaryti galima išjungus elektros srovę. Išlaisvinus žmogų nuo elektros srovės įsitikinti, ar nėra sunkių sužalojimų, lūžių, kraujavimo. Patikrinti kvėpavimą, pulsą. Jei pulso nėra, ko gero jį ištiko klinikinė mirtis. Būtina tučtuojau pradėti gaivinti: daryti dirbtiną kvėpavimą ir netiesioginį širdies masažą. Gaivinti tol, kol atvyks greitoji pagalba. Dirbtinas kvėpavimas atliekamas burna į burną, arba burna į nosį. Širdies masažas atliekamas spaudant širdies plotą 40 – 50 kg jėga taip, kad širdis susispaustų tarp stuburo ir krūtinkaulio, po to atleisti, kad krūtinės ląsta grįžtų į pradinę padėtį.