Lapkričio 21d. Ketvirtadienis

Pirmosios pagalbos suteikimas nukentėjusiems

2012 Spalio 27d.
Peržiūrų skaičius: 56404
Pirmosios pagalbos suteikimas nukentėjusiems

Nelaimės atveju labai svarbu greitai įvertinti nukentėjusiojo būklę, nustatyti kas sužeista, sužalota ir kokią pagalbą, jam būtina suteikti.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių gamybinių, buitinių ir kitokių traumų – sumušimas.

Sumušimo atveju suplyšta ląstelių apvalkalėliai ir jos žūva. Dažnai suplyšta ir smulkios kraujagyslės, venulės, todėl sumušimo vieta patinsta, atsiranda kraujosruva.

Sumuštą vietą reikia standžiai subintuoti ir atšaldyti. Atšaldant pridėti ledo pūslę, arba nors šaltu vandeniu sumirkytą tvarstį. Laikyti sumuštą vietą truputi pakeltą.

Pirmoji pagalba susižeidus. Žaizdos būna paviršinės (kai pažeidžiama oda, gleivinė) ir gilios (pažeidžiama oda, poodis, kraujagyslės, nervai, kaulai, vidaus organai). Žaizdos būna pjautinės, durtinės, plėštinės, šautinės, traiškytinės, kąstinės, kirstinės, muštinės. Pirmoji pagalba suteikiama, atsižvelgiant į žaizdos rūšį ir pobūdį. Jei žaizdos kraujuoja negausiai, jos kraštus reikia patepti jodu, spiritu ar kitu dezinfekuojančiu tirpalu. Tepama taip, kad dezinfekuojančios medžiagos nepatektų į žaizdą. Žaizdos negalima tepti jokiais tepalais, barstyti miltelių, plauti vandeniu, dėti vatą. Žaizda subintuojama steriliu bintu ir nukentėjęs siunčiamas pas gydytoją. Jeigu žaizda gausiai kraujuoja, pirmiausiai reikia sustabdyti kraujavimą, spaudžiant steriliu tvarsčiu, arba guminiu tvarsčiu.

Pirmoji pagalba esant nudegimui. Nudegimas – tai kūno audinių sužalojimas aukšta temperatūra, cheminėmis medžiagomis, elektros srove. Pagal audinių nudegimo gylį skiriami keturi nudegimų laipsniai. Teikiant pirmąją pagalbą, nudegusį kūno paviršių reikia atšaldyti.

Po to uždėti sausą sterilų tvarstį ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Negalima pradurti pūslių, tepti jokių tepalų, barstyti miltelių. Pro nudegusią odą organizmas išskiria daug vandens, todėl nukentėjusiam reikia duoti gerti daug vandens, arbatos, kavos ir t.t.

Pagalba apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, nekokybišku maistu. Kuo skubiau reikia plauti skrandį. Reikia išgerti apie du litrus šilto virinto vandens (galima įdėti truputi druskos) ir sukelti vėmimą. Procedūrą pakartoti. Kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba lūžus kaulams. Kaulo vientisumo pažeidimas vadinamas lūžiu. Lūžiai būna uždari (odos vientisumas lieka nepažeistas) ir atviri (virš lūžio pažeidus odą susidaro atvira žaizda, iš kurios kyšo kaulai). Atviras lūžis pavojingesnis, nes į žaizdą patenka mikroorganizmų, žemių, drabužių skiautelių, kitokių nešvarumų.

Lūžus kaulams svarbu tinkamai įtverti galūnę. Visuomet reikia įtverti du sąnarius, vieną virš lūžimo vietos, kitą – žemiau jos. Nereikia stengtis tiesinti galūnės, nes taip galima labiau pakenkti. Visais atvejais lūžus kaulams kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba nukentėjus nuo elektros srovės. Labai svarbu kuo greičiau suteikti
pirmąją pagalbą. Suteikus pirmąją pagalbą per 5-6 minutes žmogų galima išgelbėti.

Pirmiausiai žmogų reikia išlaisvinti nuo elektros srovės poveikio. Tai padaryti galima išjungus elektros srovę. Išlaisvinus žmogų nuo elektros srovės įsitikinti, ar nėra sunkių sužalojimų, lūžių, kraujavimo. Patikrinti kvėpavimą, pulsą. Jei pulso nėra, ko gero jį ištiko klinikinė mirtis. Būtina tučtuojau pradėti gaivinti: daryti dirbtiną kvėpavimą ir netiesioginį širdies masažą. Gaivinti tol, kol atvyks greitoji pagalba. Dirbtinas kvėpavimas atliekamas burna į burną, arba burna į nosį. Širdies masažas atliekamas spaudant širdies plotą 40 – 50 kg jėga taip, kad širdis susispaustų tarp stuburo ir krūtinkaulio, po to atleisti, kad krūtinės ląsta grįžtų į pradinę padėtį.

Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės

Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės

Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės (toliau – EST) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu. EST reikalavimai yra privalomi elektros energijos...


Gesintuvų tipai

Gesintuvų tipai

Vandens putų gesintuvas. Pagrindinė gesinimo medžiaga - putos. Putos - tai oro, vandens ir putokšlio (putodario) mišinys. Tinka gesinti A (degant kietoms medžiagoms susidaro įkaitusios anglys) ir B (dega degūs skysčiai ar tokios medžiagos, kurios...


Darbuotojų saugos ir sveikatos darbo organizavimas įmonėje

Darbuotojų saugos ir sveikatos darbo organizavimas įmonėje

Už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje atsakingas darbdavys, kuris imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę įmonėje. Darbdavys privalo turėti darbdavio pažymėjimą...


Darbuotojų instruktavimas

Darbuotojų instruktavimas

Darbdavys priimdamas asmenis į darbą ir periodiškai organizuoja visų darbuotojų
instruktavimą, mokymą, atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Visiems darbuotojams, prieš pradedant dirbti įmonėje, pravedamas privalomas įvadinis...


Kenksmingi veiksniai darbo aplinkoje

Kenksmingi veiksniai darbo aplinkoje

Patalpų oras dažniausiai užsiteršia tuomet, kai nepakankamai izoliuojami taršos šaltiniai, būna nesandari aparatūra, įrenginiai, netinkama ventiliacija. Kuomet darbuotojus darbo aplinkoje veikia kenksmingi , pavojingi veiksniai, ar yra rizikos...


Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės

Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės

Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224) (toliau - Energetikos įstatymas). Taisyklių reikalavimai yra privalomi...


Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės

Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės

Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224) (toliau - Energetikos įstatymas). Jų reikalavimai yra privalomi...


Statybos techninio reglamento str 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“

Statybos techninio reglamento str 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“

Žaibosaugos įrengimo būtinumas ir jos kategorija, o naudojant strypų bei trosų žaibolaidžius - saugos zonos tipas nustatomi pagal l lentelę. Vidutinė metinė perkūnijos trukmė ir galimų žaibo smogių į pastatus ir statinius skaičius per metus...

www.vegas.lt

www.vegas.lt

Aukščiausios kokybės čiužiniai Jūsų ramiam miegui.
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...
MDS terasos

MDS terasos

Terasų įrengimas, produktai terasai.