Prieškambario interjeras ir apšvietimas

---

Prieškambario interjeras ir apšvietimas turi nuteikti taip, kad dalykinio aktyvumo būseną greitai pakeistų namų jaukumas ir ramybė.

Vienas iš prieškambario ypatumų yra tai, kad dienos šviesos dažniausiai čia nėra. Ir dėl to, nepriklausomai nuo paros laiko, tenka naudotis dirbtiniu apšvietimu. Specialistai mano, kad visų geriausia, kai prieškambaris yra gerai apšviestas, nes net ir trumpas apsilankymas tamsiame prieškambaryje gali sudaryti nekokį įspūdį apie visą būstą. O subtilus ir išmoningai suprojektuotas prieškambaris jau prie slenksčio nuteikia draugiškam bendravimui, atpalaiduoja ir kviečia užeiti į jaukius namus.

Jei į prieškambarį nepatenka šviesa iš kitų patalpų, o šviesą užsidegame tik įėję į butą, tam kad pereinant per jį iš vienos patalpos į kitą nepatektume į visišką tamsą, būtina numatyti papildomą šviestuvą, kuris degtų nuolat. Juo gali būti bet kuri dekoratyvi lempa, netgi stalinė, jei tik jai surasite vietos.

Prieškambaryje, kuriame lankotės dažnai, papildomu apšvietimu gali būti šviesa, besiskverbianti per stiklines duris ar stiklines sienas iš gretimų kambarių. Tokioje situacijoje puikiai užsirekomendavo stiklo bloko pertvaros.

Kartais prieškambaryje tikslinga įrengti sensorinius šviestuvus, kurie įsijungia nuo judesio ar šilumos. Jie patogūs dėl to, kad įėjus žmogui į jų veikimo zoną šviesa įsijungia automatiškai. Teisingai įmontuotas jutiminis jungiklio elementas veikia tam tikrame aukštyje, todėl į naminių augintinių judesį nereaguoja.

Apšvietimas ir projektavimas

Deja, prieškambariai ne visada projektuojami erdvūs. Be to, neretai šios patalpos forma būna netikusi - arba ilga, siaura ir aukšta, arba pernelyg ankšta. Ir netgi jeigu prieškambaryje pakankamai vietos, tai sienos dažnai būna suskaidytos į vienodas durų angas arba jos monotoniškos ir tuščios.

Monotonišką prieškambario sienų paviršių kartais bandoma dangstyti paveikslais, įrengiamos dekoratyvios nišos arba išsikišimai, o netinkamos proporcijos taisomos įvairiausiais konstrukciniais elementais, pavyzdžiui, arkomis arba ažūrinėmis pertvaromis. Tai, žinoma, gražu, tačiau kartais galima išsiversti paprastesne ir tuo pačiu originalesne priemonėme - apšvietimu. Šviesa gali daryti stebuklus - mažą patalpą vizualiai padidinti, siaurą - praplatinti, o apšviesti tolimi kampeliai atrodo patraukliau.

Koreguojant siaurą, į ilgį "ištemptą" prieškambarį paprastai naudojamas intensyvus sienų apšvietimo būdas. Instaliuojant tokį apšvietimą naudojami galingi, po patalpą išskirstyti šaltiniai, kurių šviesa nukreipta į sienas. Ryški šviesa, atsispindėjusi nuo viršutinės sienų dalies ir iš dalies nuo lubų, sukuria ištirpusio paviršiaus iliuziją. Šviestuvai gali būti įrengti tiek ant lubų, tiek ant sienų, bet svarbiausia, kad jų spinduliai būtų nukreipti į reikiamas interjero vietas.

Esant per daug aukštai patalpai galima panaudoti sieninius arba prie lubų kabinamus šviestuvus su reguliuojamu pasukimo kampu. Šviesą būtina nukreipti griežtai į sienas, lubas paliekant prieblandoje, nes tik taip jos vizualiai sumažės.

Geometriškai sudėtingose, daugiakampio formos prieškambariuose taikomas zoninis apšvietimas. Posūkiai ir užkampiai apšviesti skirtingais įvairiausių šviesos šaltinių rakursais tampa įdomiomis dekoratyviomis salelėmis pakeliui į gyvenamąją erdvę. Čia galima ir nieko ypatinga neprisigalvoti - vos apšviestas sieninis pano, miniatiūrinis šviestuvas prie nedidelio veidrodžio, kompaktiškas krėslas, pastatytas šalia siauro toršero - ir prieškambaris tampa nepakartojamas.