Vasarą vagysčių iš būstų skaičius išauga 20 procentų

---

Tikimybė, kad vasaros sezono metu ilgapirščiai apšvarins butą padidėja net 20 procentų.

Daugiau nei 70 proc. vagysčių įvykdoma butuose, tuo tarpu privačiuose namuose - 17 procentų. Vidutinė vagišių padaroma žala siekia beveik 3 tūkst. litų, skelbia didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.

„Statistiškai mūsų namų turtui labiausiai gresia vagystė. Toliau pagal riziką išsidėsto gamtos stichijos, gaisrai ir apliejimai. Palyginimui, 20 proc. draudiminių įvykių įvyksta dėl gamtos stichijų, 18 proc. dėl gaisrų, 10 proc. - dėl apliejimų“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė „Lietuvos draudimo“ Privačios rizikos skyriaus vadovas Vaidotas Krencius.

Pastebima, kad vidutinė vagystės metu padaroma žala kasmet didėja. Palyginti su pernai, šiemet ji išaugo daugiau nei 20 proc. ir siekia apie 3000 litų.

Vagysčių metu gyventojams padaroma žala gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų.

Draudimo bendrovės duomenimis, vagysčių skaičius per pirmus penkis šių metų mėnesius jau viršijo pernykštį 40-čia procentų. Tuo tarpu apdraustų objektų šiemet padaugėjo 14 procentų.

„Gyventojai vis dažniau pasirūpina paties pastato draudimu, tačiau pamiršta, kad didžiausia rizika namams - vagys, o jų taikinys - lengvai išnešamas turtas, kuris neretai dėl neapdairumo lieka neapdraustas. Todėl į namų apsaugą reiktų žiūrėti kompleksiškai. Vertinant, kiek investicijų skirti būsto apsaugai, patariame patiems įsivertinti būste esantį turtą. Rekomenduojama, kad turto apsaugai skiriama pinigų suma sudarytų bent 2 proc. viso turto vertės per metus“, - sakė V.Krencius.

Pasak pranešimo, „Lietuvos draudimo“ ekspertas patarė pradėti nuo bazinių dalykų, kurie sumažina vagių galimybes įsilaužti: kokybiški langai, durys, spynos, puoselėti draugiškus santykius su kaimynais.

Sukaupus daugiau vertingo turto, reikėtų imtis ir geresnės jo apsaugos: įsivesti signalizaciją, priešgaisrinius daviklius, jei yra galimybė - pajungti ją prie apsaugos tarnybos stebėjimo sistemos, apdrausti būstą ir turtą jame - jeigu nuostolių nepavyks išvengti, jie bent bus atlyginti.

V.Krenciaus teigimu, standartinio dviejų kambarių būsto ir kilnojamojo namų turto draudimo įmoka per mėnesį yra apie 30 litų, tuo tarpu vienos vagystės atveju nuostoliai būna šimteriopai didesni.

Policijos teigimu, net 80 proc. visų ilgapirščių į butus įsibrauna per prastos kokybės plastikinius langus ir senas duris. Todėl kokybiški rakinami langai ir šarvo durys su gera spyna turėtų būti pirmasis apsaugos barjeras.

„Kita vertus, neįveikiamų užraktų vagims nėra - net ir šarvo duris patyręs ilgapirštis gali įveikti itin greitai, todėl visada verta imtis papildomų saugumo priemonių“, - sakė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis.

Pasak jo, populiariausias vagišių grobis - juvelyriniai dirbiniai ir grynieji pinigai. Taip pat dažnai išnešami brangesni smulkūs daiktai: nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai, fotoaparatai, kt. įrenginiai.

Pasitaiko atvejų, kai vagys tarsi iššluoja visą būstą: iš namų dingsta viskas - nuo brangios aparatūros iki patalynės, indų ir drabužių.

Pastebima, kad palyginti su pavasariu, namų turto vagysčių skaičius vasaros sezonu, kai žmonės išvyksta atostogauti ir namus dažniau palieka be priežiūros, išauga 20 procentų.

Vagysčių pikas - birželis, kai jų įvykdoma 40 proc. daugiau nei kitais metų mėnesiais.