Ekoklima

Kaip apsaugoti save ir savo turtą

Kaip apsaugoti save ir savo turtą

Jeigu Jums nepavyksta suburti saugios kaimynystės grupės, nenusiminkite – galbūt padės paprasčiausi patarimai:

1) jei automobilis su nežinomais numeriais (dažniausiai jame sėdi nepažįstamų žmonių) lėtai važinėja po Jūsų kvartalą – gali būti, kad nusikaltėliai ieško pelningo objekto;

2) jei svetimi žmonės skambina į daugelį Jūsų namo butų ar slampinėja aplink kaimyninį sklypą – gali būti, kad nusikaltėliai nori sužinoti, ar kas nors yra namie;

3) jei žvanga langų stiklai, laiptinėje daužomos, gręžiamos, kapojamos durys – gali būti, kad tai ne darbininkų, o įsilaužėlių keliamas triukšmas;

4) jei tamsoje iš kaimyninio namo matyti blykčiojanti, prislopinta šviesa arba gretimos parduotuvės langai neįprastai uždengti – gali būti, kad viduje jau darbuojasi vagys;

5) jei nepažįstami žmonės ilgai stoviniuoja gatvėje, laiptinėje ar lūkuriuoja automobilyje – gali būti, kad jie stovi sargyboje vykstant nusikaltimui;

6) laukujes daugiabučio ar nuosavo namo duris rakinkite net dieną, ir būdami namie, o rūsio ir sandėlio duris – visuomet;

7) stebėkite svetimus žmones savo name ar kaimyno sklype, užkalbinkite juos;

8) domėkitės namų saugumu. Kilus realiam pavojui, pirmąją akimirką dažniausiai nežinome, ko griebtis ir į ką kreiptis. Lieka geras kaimynas – toks kartais artimesnis nei giminė. Tačiau sutrikę dažnai nerandame jo namų ar darbo telefono numerių. Todėl siūlome į „namelius“ kitame puslapyje įrašyti savo ir artimiausių kaimynų, draugų, giminių vardus, pavardes, telefonų numerius. Tą patį pasiūlykite padaryti ir jiems. Tuomet galėsite būti ramūs – atsitikus bėdai, pasirūpinsite vieni kitais.

PATALPŲ APSAUGA

Dažniausiai nusikaltėliai kėsinasi ne į žmones, o į jų nuosavybę. Policijos duomenimis, apie 30 proc. vagysčių iš butų padaroma tik dėl to, kad šeimininkai būna neatidūs ir, patys to nežinodami, sudaro joms sąlygas – neuždaro langų, durų, prastai saugo daiktus ir t. t. Jei namiškiai būtų atidesni, vagysčių būtų gerokai mažiau.

Ar saugūs Jūsų namai? Kiekvieno nusikaltimo savi dėsniai, laikas ir vieta. Lietuvoje dažniausi nusikaltimai – valstybinio ir privataus turto vagystės. Jos žmonėms padaro tiek moralinės, tiek materialinės žalos. Vagysčių išvengti galima tik rūpestingai saugant turtą. Tikimės, kad mūsų patarimai padės Jums būti apdairesniems ir atsargesniems.

Sukurta daugybė apsaugos priemonių ir būdų, tačiau saugoti savo būstą pradėkite nuo paprasčiausių dalykų. Pavyzdžiui, mechaninės apsaugos priemonės (užraktai, žaliuzės, grotos, papildomos daiktų tvirtinimo priemonės ir kt.) pakankamai efektyvios ir padeda turtinių nusikaltimų prevencijai.

Durys. Nuo jų prasideda kiekvieni namai. Nepaprastai svarbu ne tik durų grožis, bet ir tvirtumas. Deja, beveik visų mūsų namų durys turi vieną trūkumą – padarytos iš pjuvenų pluošto, kelių staktos lentų, o vidus – iš faneros. Beveik visos jos atidaromos į vidų, todėl užtenka stipraus smūgio – ir nesunkiai galima patekti į bet kuriuos namus.

Šeimininkai duris galėtų perdaryti taip, kad jos būtų atidaromos į išorę. Tai saugiau ne tik plėšimo, bet ir gaisro atveju. Vietoj silpnų durų patartume įsidėti kitas, tvirtas. Renkantis duris pravartu pasitarti su specialistais: reikia atsižvelgti ir į durų, ir į buto ar namo, kur jos bus dedamos, ypatybes, paskirtį; reikėtų paprašyti ir gaminio sertifikato bei atitikties deklaracijos. Durims neužtenka vieno užrakto. Pageidautina, kad vienas užraktas būtų seifinio tipo (plokštelinis). Vienas turėtų būti rakinamas raktu iš abiejų pusių, kad vagys, patekę pro langą (ar pasilikę namo ar buto viduje), su daiktais neišeitų pro duris.

Idealu duris iš lauko ar vidaus apkalti oda arba jos pakaitalu. Beje, durų staktos ir pačios durys bus tvirtesnės, jei po odos sluoksniu per visą durų plotį pritvirtinsime geležinį milimetro storio lakštą, o aplink spyną ir ertmes – papildomas apsaugines metalines juostas su išpjovomis, įrengsime trečią užraktą, įtaisysime dar vienas durų sąvarėles. Tokios durys atlaikys ir stiprius smūgius. Pačiose duryse patartina įdėti stebėjimo akutę. Dabar jų pasirinkimas gana didelis: pro vienas matyti tik siaura koridoriaus juosta, bet yra ir tokių, kurios formuoja sferinį vaizdą, pro jas matyti didelis plotas. Dvigubos durys nusikaltėliams visad sudaro papildomų kliūčių: atidarius pirmąsias, apsauginės signalizacijos priemonėmis apsaugotas duris, į centralizuoto stebėjimo pultą iš karto bus perduotas įsilaužimo signalas. Kol vagys bandys įveikti kitas duris, mobiliai apsaugos reagavimo grupei us laiko atvykti prie saugomo objekto.

Dvigubas laukines duris įsirengę gyventojai turėtų prisiminti, kaip jos atidaromos. Jei tokios durys atidaromos priešingomis kryptimis, vienintelis patarimas – išorinių laukujų vidinėje pusėje pritvirtinti grandinėlę su kabliuku. Jos praverdami duris neatkabinkite, paklauskite, ko žmogus ieško. Eidami miegoti, butą iš vidaus būtinai užrakinkite, užkabinkite grandinėlę ar bent užstumkite paprasčiausią sklendę.

Įėjimo duris reikėtų rakinti bent dviem skirtingų konstrukcijų spynomis. Patartina netvirtinti prie laukujų durų užrašo, nurodančio pavardę ir vardą, nes taip galite padėti nusikaltėliui gauti reikiamą informaciją. Kad Jūsų būstas būtų saugesnis, patartina įsidėti duris, atsparias ne tik smūgiams, bet ir ugniai, kitokiam poveikiui. Jos, profesionaliai pagamintos, ilgai ir patikimai tarnauja savininkui. Yra įvairių rūšių durų: paprastų tvirto medžio, vidinių šarvuotų, laukujų apsauginių, technologinių – priešgaisrinių, atsparių sprogimams, su „antikibirkštine“ įranga, sugeriančių triukšmą, slaptų su elektroniniu arba mechaniniu valdymu, metalinių su švino užpildu, hermetinių (saugyklų) durų, metalinių, laiptinėms skirtų, su praėjimo kontrolės sistema. Pastarosios su atsparia atmosferos sąlygoms ir išoriniam poveikiui danga. Seifinės lauko durys dažniausiai dedamos į namus arba kotedžus.

Nepamirškite, kad svarbu ir saugūs langai, kiti įėjimai, stogas. Jei neįrengta apsauginė signalizacija, vagys dažniausiai į namus braunasi ne pro duris. Ypač jei mato, kad jas sunku išlaužti.

Spynos. Jeigu jau įsigijote tvirtas ir patikimas duris arba panorote padaryti saugesnes turimas, būtinai į jas įdėkite gerą spyną. Gera – patikima spyna. Jų yra labai įvairių. Kiekvienas gali rinktis pagal savo norus ir prieinamą kainą. Tik nereikėtų pamiršti, kad paprasta spyna vagišiui nėra labai didelė kliūtis. Jei tikite spynos galia, pasistenkite, kad jos konstrukcija būtų kuo sudėtingesnė. Įsikėlus į naują butą patartina iš karto pakeisti visus durų užraktus, spynas. Vietoj vienos įtaisykite dvi. Dvi spynos – tai du skląsčiai, nedidelės užtvarėlės. Prie jų ilgapirštis ilgiau „prakaituos“, kol pateks į vidų, ypač jei spynos skirtingų konstrukcijų.

Spynų yra daugybė: ir paprastų, nesudėtingos konstrukcijos, ir sustiprintų, siauro profilio, įvairių pakabinamų, su varikliu, solenoidinių ir kodinių. Sustiprintos spynos gaminamos su pagerintu korpusu ir 22 mm storio grūdinto plieno skląsčiu, sustiprinto nikelio sluoksniu padengtu spynos spragtuku. Jei duris rakinate dažnai, rekomenduojame solenoidines spynas. O spynos su elektromagnetinėmis plokštelėmis montuojamos labai dažnai varstomose, taip pat priešgaisrinėse duryse. Tokių spynų elektromagnetinės plokštelės būna trijų saugumo lygių ir jas lengvai galima valdyti kortelių arba kodiniais įrenginiais.

Patartina įsigyti spynų su apsauginiais cilindrais. Jie labai tikslūs ir sudėtingi, visiškai „nepraleis“ padirbtų ar parinktų raktų. Apsaugo nuo gręžimo, nesankcionuoto rakinimo, iš dalies ir nuo cheminių medžiagų poveikio. Tokios spynos turi ir apsauginius apsodus, neleidžiančius jų išlaužti. Tai Jūsų džiaugsmas ir vagių ašaros… Spynų raktai turi turėti gana daug kombinacijų. Žinoma, saugoti raktus taip pat nereikėtų pamiršti. Galima įsidėti ir kodines spynas. Jos tinka tiek vidinėms, tiek lauko durims, yra kompaktiškos. Daugelio netikėtumų galima išvengti, jeigu prie buto arba įstaigos įėjimo durų bus įrengtas pasikalbėjimo įrenginys, vadinamoji telefonspynė. Jų būna paprastų ir su komandų perjungikliais.

Daugelyje namų įrengiami tokie telefonizuoti durų užraktai, atliekantys nemažai funkcijų:

– durų skambučio;
– dvipusio telefoninio ryšio;
– įėjimo durų elektromagnetinės spynos valdymo.

Taigi telefonspynė padeda išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu nori patekti į patalpą. Sujungus telefonspynę su elektromagnetine įėjimo durų spyna, galima valdyti durų atidarymą ir įleisti lankytoją tiesiog iš darbo vietos. Kai kurios telefonspynės sukomplektuotos kartu su vaizdo stebėjimo sistema ir sudaro galimybę matyti žmogų ir erdvę priešais duris, taip pat kalbėtis su lankytoju. Be to, prie telefonspynės galima prijungti papildomą kamerą ir stebėti kiemą arba kitą įėjimą į pastatą. Deja, kartais telefonspynės netenka prasmės, kai paskambinęs asmuo sakosi atvykęs pas kaimyną, bet negalintis patekti į laiptinę, nes neva niekaip neprisiskambinąs, ir kaimynai, lengvabūdiškai patikėję, atidaro tokiam „svečiui“ duris. Rečiausiai naudojami užraktai su varikliu. Jie geriausiai užtikrins namų ir butų saugumą, jeigu prie jų dar įrengsite įeigos kontrolės sistemas. Šios gali būti skirtos pavienėms durims ar jų kompleksui.

Grotos. Tvirtos buto durys bei užraktai – ne viskas. Juk vagis gali įsibrauti ir pro langą, balkono duris ar terasą. Todėl langus geriausia apsaugoti grotomis. Kad jos nesuteiktų niūrumo, galite paieškoti įvairesnių formų, spalvų ir, patikėkite, kai kurios net papuoš Jūsų langus. Pavyzdžiui, sukamosios specialaus aliuminio lydinio S tipo grotos gali būti visų spalvų ir ypač tiks parduotuvių arba vaistinių vitrinoms ar patalpoms suskirstyti, t. y. kai saugomi daiktai turi būti matomi ir eksponuojami. Jos panašios į apsaugines žaliuzes, tačiau vitrinos aklinai neužgožia, nes jose yra tarpų (dėl jų grotų konstrukcija nesusilpnėja). Labai patogu naudoti ir vidines sudedamąsias grotas. Būtina atkreipti dėmesį, kad naudingiausia grotas įrengti iš patalpos vidaus. Išdaužus langą, apsauginės signalizacijos priemonės, reaguojančios į stiklo dužimo garsą, nusiųs signalą į centralizuoto stebėjimo pultą, ir, kol nusikaltėliai bandys „įveikti“ grotas, bus laiko juos sulaikyti ir užkirsti kelią vagystei.

Apsauginė plėvelė. Dažnai ant langų arba vitrinų klijuojama plėvelė, sauganti stiklą nuo mechaninio poveikio, arba vietoj įprasto stiklo naudojamas apsauginis (sluoksniuotas). Storos (200 mikronų ir daugiau) klijuojamos apsauginės plėvelės didina stiklo atsparumą. Nuo smūgio jis tik suskyla, bet nesubyra. Norint pramušti tokį stiklą, reikia daug smūgių į vieną tašką. Tokia plėvelė labai padidina patalpų saugumą.

Apsauginiai skydai. Jeigu manote, kad apsauginė plėvelė neefektyvi, patariame įsigyti ir apsauginį langų skydą, skirtą pastatams apsaugoti nuo įsilaužimo per langus arba įstiklintas duris. Jis neturi nemalonių akiai geležinių strypų, plieninio tinklo ar ištisinio metalo plokštumų, neužgožia langų, nei tradicinių, nei modernių, grožio. Tai tvirtas metalinis ekranas, kurį sudaro 1,5 mm storio plieninis perforuotas skydas, įtvertas į metalinį rėmą. Šis skydas gali būti montuojamas prieš langą, už lango arba pačiame lange, atsižvelgiant į lango konstrukciją ir šeimininko pageidavimus. Žiūrint į tokį langą iš lauko, susidaro įspūdis, kad stiklai tamsinti.

Apsauginės žaliuzės. Jos rekomenduojamos stiklų ar vitrinų apsaugai nuo įsilaužimo į patalpą. Apsauginės žaliuzės didina patalpų saugumą, saugo langus ir patalpas nuo pašalinių daiktų įmetimo, pašalinių žvilgsnių. Tai daiktas žmonėms, mėgstantiems pranašumus ir elegantišką saugumą. Jei aliuminio žaliuzės su įprastiniu putokšliniu užpildu Jums neatrodo pakankamai tvirtos, galite rinktis plienines. Šie gaminiai sunkiai „įkandami“ ne tik grąžtui, bet ir šūviui. Dažniausiai žaliuzės montuojamos iš išorės, o valdomos iš pastato vidaus. Išorėje sumontuotas žaliuzes patartina papildomai blokuoti signalizacijos priemonėmis. Galima žaliuzes montuoti ir iš vidaus. Papildomas blokavimo mechanizmas neleidžia žaliuzių pakelti iš išorės. Dar didesnio saugumo dėlei prie apsauginių žaliuzių montuojami magnetokontaktiniai jutikliai, informuojantys apie nesankcionuotą žaliuzių pakėlimą.

Langų fiksatoriai. Ir jie gerai apsaugo nuo įsibrovimo pro langą. Langų fiksatoriai užtvirtina lango varčią praviroje padėtyje ir neleidžia jos uždaryti ar atidaryti. Fiksatoriai gaminami iš baltos, rudos arba juodos plastmasės, įvairių konfigūracijų, todėl galima nesunkiai priderinti prie lango ir jo rėmo spalvos bei formos.

Langų apkaustai. Lietuvoje gan dažnos vagystės atidarius įprastinį plastikinį langą vien yla ar atsuktuvu. Tad labai svarbūs langų apkaustai. Kadangi vagys gana lengvai įveikia paprastus apkaustus, reikia įsirengti specialius tvirtesnius. Norint išlupti langą su tokiais apkaustais, reikės daugiau laiko ir bus sukeliamas didesnis triukšmas. Labai svarbi fiksuojamosios apkaustų detalės forma ir kokybė. Taip pat reikėtų apsaugoti ir plastikines duris.

Seifai. Visi puikiai suprantame, kad kiekvienas turėtų pats pagalvoti, kaip apsaugoti save ir savo turtą. Deja, žmonės dažnai pamiršta atsargumą: pinigus, juvelyrinius dirbinius laiko sekcijose, slepia po patalyne, sofa, rūbais, spintose, knygų lentynose, net garažuose. Bet tokios slaptavietės vagišiams puikiai žinomos! Todėl labai patogu vertingus daiktus laikyti seifuose. Jų būna įvairaus dydžio ir spalvų, o įsigyti gali ne tik įmonės, bet ir privatūs asmenys. Tokiuose seifuose smulkus turtas bus patikimai apsaugotas nuo vagysčių, gaisrų, vandalizmo aktų ir t. t. Kiekvienas seifas atitinka griežtus reikalavimus, yra atsparus ugniai ir išlaužimui. Pagal paskirtį arba įrangą seifai gali būti sieniniai, montuojami į baldus, mobilūs (su keičiama vieta) ar tiesiog saugios spintos su įvairaus sudėtingumo užraktais, kuriuose derinamos mechaninės ir elektroninės rakinimo sistemos. Išskirtinę seriją sudaro šarvuoti pinigų ir dokumentų saugojimo seifai. Dėmesio verti ir seifai-spintos, skirtos ginklams, šaudmenims, dokumentams laikyti. Dailios mažesnės spintos skirtos šautuvams ir pistoletams laikyti. Yra spintų su pinigų įmetimo įtaisu. Visi seifai ir spintos tvirtinami prie grindų.

Organizacinės technikos apsauginiai užraktai. Iš patalpų labai dažnai vagiami kompiuteriai, spausdintuvai, skaitytuvai, kopijavimo aparatai, televizoriai ir kiti vertingi daiktai. Įsigyjant naują daiktą, kyla klausimas, kaip jį apsaugoti. Kompiuterinei įrangai apsaugoti naudojami įvairūs įtvirtinimai, apsauginiai užraktai. Kartais – lankstūs lynai ar, jei įmanoma, vertybės nejudinamai pritvirtinamos prie stacionarių konstrukcijų, ir jas „išlaisvinti“ be išankstinio pasiruošimo sunkiau, reikia daug laiko. Tai visiškai saugu, nekrenta į akis, be to, nebrangu. Tokia apsauga ideali judriame biure, mokykloje, ligoninėje.

Turto apsauginio žymėjimo priemonės. Įvairiems daiktams apsaugoti dažniausiai siūlome naudoti turto apsauginio žymėjimo priemones: spaudus, lipdukus, trafaretus, nematomus ir nepanaikinamus dažus, taškinius žymeklius, elektroninę identifikavimo įrangą. Tiek privatūs asmenys, tiek įstaigos gali nuosavybę žymėti ilgalaikiais ir matomais ženklais. Tai padeda operatyviau ištirti vagystes, pažymėtus daiktus daug lengviau identifikuoti ir grąžinti savininkams. Ilgalaikis apsauginis ženklinimas nesudėtingas, nebrangus, tačiau labai efektyvus būdas sustabdyti vagis: paženklinta nuosavybė mažai domins vagišius, nes jos neįmanoma parduoti. Taip ženklinti galima biuro organizacinę, buitinę techniką, automobilius, furgonus, motociklus, dviračius, vandens transporto priemones. Įsigiję brangios kompiuterinės technikos, garso ir vaizdo aparatūros ir pan., negailėkite dar šiek tiek lėšų žymėjimo ženklams įsigyti – turėsite nebrangią,
bet efektyvią apsaugą. Kai kurios draudimo kompanijos net rekomenduoja naudoti specialius apsaugos ženklus organizacinei technikai.

Apsauginės signalizacijos priemonės. Svarbiausia patalpų apsaugos dalis vis dėlto yra apsauginė signalizacija, prijungta prie centralizuoto stebėjimo sistemų. Apsauginė signalizacija – tai techninių priemonių kompleksas, kurį sudaro jutikliai, reaguojantys į saugomų patalpų įvairios rūšies pažeidimus, ir objekto apsaugos pultas, kontroliuojantis jutiklių būseną, šviesiniais ir garsiniais signalizatoriais informuojantis apie įsilaužimą į objektą ir šią informaciją telefonu bei radijo ryšiu perduodantis į centralizuoto stebėjimo pultą. Apsauginei signalizacijai įrengti visai nesvarbu, ar patalpose įvesta telefono linija. Jūsų namai bus saugūs 24 valandas per parą. Daugiausia naudojamos apsauginės įsilaužimo signalizacijos priemonės yra magnetokontaktiniai ir elektroniniai jutikliai. Jie tvirtinami tiesiai ant labiausiai pažeidžiamų vietų (langų, durų) ir jungiami į elektros grandinę, – ją pažeidus apsaugos sistema fiksuoja bandymą įsilaužti.

Verta žinoti, kad magnetokontaktiniais jutikliais paprastai saugomos įvairios varstomosios konstrukcijos: durys, langai ir t. t. Pavyzdžiui, atidarius duris ar langą ir atsiradus didesniam nei leidžiama atstumui tarp magneto ir herkono, pažeidžiama elektros grandinė ir apsaugos sistema fiksuoja bandymą įsilaužti. O elektroniniai jutikliai – šiuolaikiškos technologijos mikroprocesoriniai prietaisai, galintys reaguoti į įvairius pažeidimus, galimybės juos panaudoti pakankamai didelės.
Galbūt plačiausiai naudojami judesio jutikliai, reaguojantys į pažeidėjo judėjimą saugomoje zonoje. Jie gali užfiksuoti pažeidėją, patekusį į saugomą patalpą per vietas, neapsaugotas signalizacijos priemonėmis, pvz.: sienas, lubas arba grindis. Judesio jutikliams priskiriami pasyvūs infraraudonųjų spindulių, ultragarsiniai ir mikrobangų jutikliai. Tačiau naudojant judesio jutiklius butų ir gyvenamųjų namų apsaugai galimas keblumas: jie kartais sunkiai atskiria naminių
gyvūnų ir tikrų pažeidėjų judėjimą saugomoje zonoje. Bet jau yra jutiklių su mikroprocesoriniu priimamos informacijos apdorojimu, – jie nereaguoja į gyvūnus, kurių svoris iki 36 kg.

Labiausiai paplitę pasyvūs infraraudonųjų spindulių (PIR) jutikliai, veikiantys šių spindulių diapazone. Dažnai apsaugai naudojami dvigubos technologijos jutikliai (pavyzdžiui, PIR ir mikrobangų). Jie analizuoja dviem būdais gaunamą informaciją ir „priima patikimus sprendimus“. Šiuolaikiniuose PIR jutikliuose įdiegtos pažangiausios priimamos informacijos fokusavimo technologijos, jie gali fiksuoti judesį net iki 100 m atstumu, galima reguliuoti ir jų jautrumą. Ypač svarbiems objektams naudojami modernūs PIR jutikliai, papildyti specialia apsaugos nuo užsidegimo (Anti-Masking) funkcija. Siekiant nuolat gauti informaciją apie jutiklių būklę, naudojami įvairūs jutiklių testai, t. y. jutiklis pats save tikrina nustatytais laiko intervalais ir informaciją apie sutrikimus perduoda į objekto apsaugos pultą. Atrodo, geriau nesumanysi…

Viena iš efektyviausių apsaugos sistemų yra vaizdo stebėjimo sistema. Ji skirta papildomam saugumui užtikrinti ir pažeidimams registruoti. Vaizdo stebėjimo sistema sudaro galimybę vienam arba keletui asmenų stebėti vieną ar kelis objektus, nutolusius įvairiais atstumais vienas nuo kito ir nuo stebėjimo vietos. Vaizdo stebėjimo sistemos plačiai naudojamos bankų, parduotuvių, automobilių stovėjimo aikštelių ir kitų objektų apsaugai. Nereikia pamiršti, kad kokybiškam vaizdo stebėjimui užtikrinti reikia pakankamo stebimo objekto ar teritorijos apšvietimo. Bet įrengus ant vaizdo kamerų specialias infraraudono apšvietimo lempas, galima patikimai stebėti objektą net nesant reikiamo apšvietimo.
Padaugėjus prekybos įmonių ir įstaigų, susijusių su grynųjų apyvarta, apiplėšimų, siūlome įsirengti apsauginę užpuo limo signalizaciją, t. y. įrengti slaptą pavojaus mygtuką. Patirtis rodo, kad jį įrengus sumažėja rizika nukentėti nuo apiplėšimų. Ten, kur vyksta prekyba ar atliekamos kitos piniginės operacijos, galima įrengti užpuolimo signalizaciją – pedalus, stacionarius ar nešiojamuosius mygtukus. Prijungus signalizaciją prie Apsaugos tarnybos centralizuoto stebėjimo
pulto, apiplėšimų ar kitokių nusikalstamų veiksmų atvejais nebereikės kviesti pagalbos telefonu. Policijos pareigūnai į pagalbą išskubės nuspaudus minėtą mygtuką arba pedalą.

Siekiant apriboti nepageidaujamų asmenų patekimą į patalpas, kuriose būtini papildomi saugumo reikalavimai, naudojamos įeigos kontrolės sistemos. Jos elektromagnetinėmis spynomis valdo duris, pakeliamas užtvaras, įvažiavimo arba garažų vartus. Įeigos kontrolės sistemos veikia nuskaitydamos vartotojo magnetinę kortelę arba įvedus kodą.

Šiuolaikinės signalizacijos priemonės leidžia organizuoti ir vykdyti uždarų teritorijų bei aikštelių apsaugą. Tam tikslui įrengiamos perimetrinės apsaugos sistemos. Naudojami lauko sąlygomis veikiantys judesio jutikliai. Jie kliento patogumui
gali būti užprogramuojami įjungti nustatytos vietos apšvietimą nustatytu laiku. Taip pat naudojami aktyvūs infraraudonųjų spindulių jutikliai. Jie sukuria infraraudonųjų spindulių barjerą, nematomą žmogaus akiai net tamsoje. Kertant infraraudonųjų spindulių pluoštą, fiksuojamas pažeidimas. Perimetrinei teritorijų apsaugai taip pat naudojami specialūs seisminiai kabeliai. Jie, užkasti žemėje aplink saugomą teritoriją, fiksuoja žeme sklindančius virpesius, sukeliamus judančių objektų. Šios sistemos labai patikimos ir gana brangios, todėl naudojamos tik labai svarbių objektų – oro uostų, elektrinių ir pan., apsaugai.

Taigi, kaip rodo praktika, patikimiausia apsaugoti objektą įrengiant jame apsauginę signalizaciją ir prijungiant ją prie Viešosios policijos apsaugos tarnybos centralizuoto stebėjimo sistemų. Tai sudaro galimybę greitai ir tiksliai nustatyti įsibrovimo laiką ir sučiupti įsibrovėlius tiesiog įvykio vietoje. Vos suveikus apsauginei signalizacijai, Apsaugos tarnybos budėtojai iš karto praneša apie tai reagavimo grupėms, jos į įvykio vietą atvyksta maždaug per tris minutes.

Ką vertėtų įsidėmėti:

1. Nepasakokite per daug. Jokiu būdu negalima teikti informacijos apie save ir kaimynus mažai pažįstamiems ar nepažįstamiems asmenims. Jeigu kas nors teiraujasi, praneškite tai kaimynams. Įsidėmėkite vietą, laiką, kaip atrodė pašnekovas – ūgį, bruožus, aprangą, kalbą. Dabar tikrieji vagys aklai į butus nesilaužia (nebent pačios žemiausios kategorijos). Vagims svarbiausia surinkti informaciją apie buto gyventojus ir jų turtą. Antras etapas – stebėti, kada ir kokiais automobiliais šeimininkai atvažiuoja ir išvažiuoja, kiek žmonių bute gyvena, kuriame aukšte, kas kai mynai ir pan. Todėl labai svarbu be reikalo neatidaryti bet kam durų. Nusikaltėlis, vos žvilgterėjęs į butą, pasidarys išvadas. Išeinant iš namų ilgesniam laikui, būtina užrakinti ne tik pagrindines, bet ir visų kambarių duris. Tai bus papildoma kliūtis, kuriai įveikti reikės papildomo laiko. Labai rizikuoja linkusieji pasakoti apie planuojamus pirkinius ar nusipirktus bei parduotus daiktus, atsiimtus indėlius ar gautas paskolas. Nusikaltėliams ypač praverčia vaikų plepumas ir noras pasigirti. Be to, ne visi kaimynai linkę pakišti koją vagims. Jie gali „negirdėti“ net tuomet, kai išnešami kaimyno baldai, buities technika ir kt. Nors skambindamas iš savo buto, kaimynas niekuo nerizikuoja.

2. Atkreipkite dėmesį į būsimos vagystės „ženklus“. Prieš vagystę būna daugybė jos planavimo ženklų, į kuriuos daugelis nekreipia dėmesio. Pravartu suklusti, jei skirtingu paros metu pasitaiko atsitiktinių telefono skambučių, nepažįstamų asmenų vizitų įvairiais pretekstais ir kt. Dar kartą primename, kad vagys, prieš apvogdami butą ar namą, jį atidžiai stebi. Vagystės objektas gali būti stebimas net apie mėnesį. Vagys renka informaciją, kada ir kas išeina į darbą, kas lieka namuose ir pan. Atsargesniems reikėtų būti ir įsigijusiems telefonus su atsakikliais, nes daugelis pateikia tradicinę informaciją: „Manęs šiuo metu nėra namie…“ Galbūt reikėtų įrašyti šiek tiek kitaip: „Šiuo metu esu užimtas, paskambinkite vėliau“. Tokie žodžiai leistų suprasti, kad Jūs esate namie, tačiau labai užsiėmęs.

3. Būkite rūpestingesni. Visiškai neleistinas lengvabūdiškumas – palikti prieškambaryje, matomoje vietoje, raktus, rankines, pinigines, papuošalus, vertingus laikrodžius, todėl prašome – būkite atsargūs. O jei gyvenate pirmame aukšte, patariame niekada nepalikti praviro lango ar balkono, geriau praverti tik orlaidę. Balkone nepalikite kilimų, brangių daiktų, net jei gyvenate trečiame ar penktame aukšte. Juos gali nukabinti, pavyzdžiui, spiningu.

4. Saugokite gyvybę, o ne gėrybes. Dabar ypač populiarios vagystės naktimis, kai gyventojai ramiai miega. Tokios vagystės labai pavojingos ne tik dėl žmonių turto, bet ir dėl jų sveikatos, gyvybės. Išgąstis tarsi paralyžiuoja žmogaus veiksmus,
be to, ne visi vagys linkę bėgti šeimininkams atsibudus. Jeigu šeimininkas pasitiki savo jėgomis, žinoma, reikia gintis. Bet tai didelė rizika, nes labai dažnai vagys būna nenuspėjami, bet koks pasipriešinimas gali sukelti agresyvumą, ypač pavojinga, kai vagis ginkluotas. Todėl kartais geriau prarasti daiktą negu gyvybę.

5. Bendradarbiaukite su kaimynais. Būtų idealu, jeigu būstą saugotumėte kartu. Namų bendrijų, kurios būstus saugo bendrai, deja, nedaug. Tokiais atvejais kuriam nors bendrijos nariui mokama sutarta pinigų suma, ir šis žmogus įsipareigoja prižiūrėti laiptines nuo pašalinių asmenų, stebi įtartinus interesantus, o pagalba
policijai, esant reikalui, būna nepaprastai vertinga: sužinomas laikas, nusikaltėlio ypatybės ir kt.

6. O jeigu… Ką daryti, kai į butą įsiveržia policijos uniformomis vilkintys vagys? Kaip atskirti, kurie apsimetėliai? Tikras policijos pareigūnas visada prisistatys: iš kur, kokiu tikslu, pasakys savo pareigas, policijos laipsnį, vardą ir pavardę. Kilus įtarimui, reikia paprašyti parodyti tarnybinį pažymėjimą ar paskambinti į policijos komisariatą, budėtojui pranešti apie atvykėlį.

Kiti temos straipsniai

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu