Dangos pralaidumo mažinimas – katastrofinės įsibrovimo į ekologijos pusiausvyrą pasekmės
- Potvynio rizika
Atmosferos krituliai negali įsigerti į gruntą ir nubėga į upes ir ežerus nenuvalyti, nepatenkant į nuotekų sistemas. - Mažesnis gruntinio vandens atsinaujinimas
(Vokietijoje per metus 3,5 mlrd. m3 mažiau!) - Dramatiškai didėja išlaidos, susijusios su investicijomis į techninius nuotekų sistemų sprendimus
Melioraciniai grioviai, saugojimo rezervuarai ir užtvankos, t. y. hidrotechniniai įrenginiai, skirti upių ir kanalų vandens rioglinimui, kuriems tenka vis didesni vandens kiekiai. - Kritulių vanduo nuotekų kanaluose
Be daugelio naudingų panaudojimo galimybių nenaudojamas vanduo nukreipiamas į nuotekų sistemas, taip susidaro nereikalingos išlaidos. - Klimato pokyčiai
Didelėse aglomeracijose susidarė specifinis miesto klimatas. Atsižvelgiant į tai, kad nepralaidžio dangos mieste sugeba sukaupti daug šilumos, vasaros naktį vanduo labai nedaug atvėsta. - Derogacija – dangos funkcijos pasikeitimas
Grunto aprūpinimas vandeniu ir deguonimi žymiai sumažėjo, dėl to miršta žemėje gyvenantys organizmai. Žemė nebesulaiko iš oro ir vandens sklindančių kenksmingų medžiagų, jos išplaunamos į vandens rezervuaras. - Augalijos ir gyvūnijos gyvenimo erdvės susiaurėjimas
Sugadinta daug biotopų, jautresnės rūšys išmirė ir iš viso nustojo egzistuoti.
Tokia situacija didelėse aglomeracijose ir toliau blogėja (nepralaidžios dangos Bavarijoje sudaro 8,5%, Berlyne daugiau kaip70%).
Taigi būtent ten, kur sunaudojama daugiausia vandens, susidarė žemesnis gruntinio vandens lygis. Taip atsiranda centralizuotos sistemos, turinčios baisių pasekmių kraštovaizdžio ūkiui.
Išvados:
Pralaidžios dangos būtinos!
Tarptautinės šalių bendrijos įžvelgė naturaliųjų resursų tvarkymo problemos svarbą ir pradėjo bendradarbiavimą kūriant tarptautinius projektus, atsižvelgiant į pralaidžių dangų problemą.
Svarbiausios direktyvos, reglamentuojančios šiuos veiksmus, išvardytos dokumente AGENDA 21. (Agenda 21 yra programinis dokumentas, kuriami pristatyta, kaip suprojektuoti harmoningo vystymo programas ir įdiegti jas į praktiką. Šis dokumentas buvo priimtas 1992 metais ONZ iniciatyva Rio de Žaneiro vykusioje II aplinkos ir plėtros konferencijoje. Lenkų versija pasirodė 1993 metais “Baigiamieji Jungtinių tautų aplinkos ir plėtros konferencijos dokumentai”.)
