Braškės. Braškių auginimas

Dirvos ruošimas. Dideliuose braškynuose įvedama speciali braškių sėjomaina. Braškėssėjomainoje laikomos trejus, ilgiausiai ketverius metus. 3—4 metus auginamos kitos kultūros ir 1 —1,5 metų skiriama dirvos ruošimui. Sėjomainoje auginamos tos kultūros, kurios neturi su braškėmis bendrų ligų bei kenkėjų. Labiausiai tinka javai, kaupiamosios, kukurūzai, o priešsėliui parenkamas vikiųavižų mišinys, rapsas, garstyčios — šie augalai turi dirvą dezinfekuojančių savybių. Sėjomainoje netinka auginti bulves, pomidorus, agurkus, daugiametes ankštines žoles ir kitus augalus, kuriuos pažeidžia nematodos bei verticiliozė. Ypatingas dėmesys skiriamas ruošiamam laukui. Svarbu gerai išnaikinti piktžoles, kad neįsigalėtų auginamose braškėse, nes ravėjimas yra labai brangus darbas.
Javai pjaunami liepos pabaigoje — rugpjūčio pirmoje pusėje. Nuėmus tuojau skutamos ražienos, po to kelis kartus kultivuojama, lėkščiuojama bei akėjama, kad būtų kuo daugiau sunaikinama piktžolių. Šiuo metu dirva lyginama, kad niekur nesitelktų vanduo. Po lyginimo tręšiama: 60—80 t/ha mėšlo ar kitų organinių trąšų, apie 600 kg/ha superfosfato ir 300 kg/ha kalio chlorido (geriau kalio sulfato). Įtręštas plotas negiliai suariamas, sulėkščiuojamas ir rugsėjo—spalio pirmoje pusėje suariamas 25—30 cm gyliu. Su mėšlu į dirvą patenka/ naujų piktžolių sėklų, todėl juo tręšti reikia kuo anksčiau ir visai negalima atidėti kitiems metams.
Kitų metų pavasarį (anksti) pasėjamas vikių1 avižų mišinys, perkas, žieminis rapsas (šios kultūros iki liepos mėnesio gerai sulapoja, tik nežydi ir neužaugina sėklų). Toliau dirva ruošiama taip, kaip buvo aprašyta.
Kai dirva labai piktžolėta, sodinimo metais geriau laikyti juodąjį pūdymą ir nuo ankstyvo pavasario intensyviai dirbti. Papildomai tręšti galima tik nepiktžolėtu, gerai perpuvusiu mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Tai daroma, jeigu buvo nepakankamai patręšta rudenį.
Braškių sėjomaina dažnai įrengiama lietinamuose plotuose, kur javus auginti neapsimoka. Tokioje sėjomainoje daromos dvi braškių rotacijos su vienų metų pertrauka dirvai paruošti. Po dviejų rotacijų parenkamas kitas plotas.
Sodinimas. Braškės sodinamos rugpjūčio mėnesį arba anksti pavasarį. Vasarą sodinti yra geriau, nes kitais metais jau galima gauti derlių. Tačiau tuo laiku būna dar mažai daigų. Sodinti rugsėjo arba spalio mėnesį galima ir mažuose plotuose, kur žiemai daigus galėsime mulčiuoti durpėmis. Nėmulčiuoti daigai beveik visada žiemą nukenčia nuo šalčio bei drėgmės. Dauginimo sklype iki rudens užauga daug gerų daigų, kurie rudenį iškasami ir šaldytuvuose ar įkasti į dirvą ir mulčiuoti durpėmis išlaikomi iki pavasario.
Įsigyjant daigus reikia žinoti, kad braškės labai serga pavojingomis ligomis, kaip verticiliozė, fitoftorozė ir kitos, jos puolamos nematodžių, erkučių, kurias labai sunku išnaikinti. Senuose braškynuose šių ligų ir kenkėjų dažniausiai yra prisiveisę ir iš jųimtais daigais šias ligas bei kenkėjus galime pernešti į naujus sklypus. Kad taip neatsitiktų, braškių daigus patariama imti tik iš specialiai braškių daigus auginančių ūkių. Šiuose ūkiuose veisliniai sklypai aprobuojami ir išaiškinama, ar braškės bei platinami daigai sveiki.
Svarbu ir daigų kokybė. Vasarą sodinami daigai turi turėti ne mažiau kaip 3 sveikus lapus ir apie 5—7 cm ilgio šaknis. Pavasarį sodinami per žiemą išlaikyti daigai turi turėti sveiką stiebą (šerdelę). Lapai paprastai būna maži, tik atželiantys. Stiebelio storis apie 5—7 mm, nesunykusios šaknys. Nedideliuose savo braškynuose daigus galima išsiauginti vazonėliuose. Baigiantis uogoms, kai pradeda augti ūsai, braškyne sukasami į žemę paruošti daigams augti vazonai. Kai ūso skrotelė jau turi lapelius, ji pasodinama į paruoštą vazoną (ūso neatskiriant nuo kero). Iki rudens išauga gražus kerelis, kuris persodinamas į naują vietą ir kitą vasarą jau duoda derlių.
Braškės sodinamos eilėmis per 60—70 cm eilė nuo eilės arba dviejų eilių juostomis. Eilutė nuo eilutės daroma per 40 cm, o tarpas tarp juostų 60— 70 cm. Eilutėje augalas nuo augalo sodinama per 20 cm. Gali būti ir kitokių sodinimo schemų.
Daigai sodinami rankomis arba daigų sodinimo mašinomis tokiu gyliu, kaip augo dauginimo sklype, tai yra iki šaknies kaklelio, neužpilant žemėmis stiebelio su pumpurais. Pasodinus laistoma. Naudinga mulčiuoti.
Daug laimime, kai braškės sodinamos į juoda
plėvele dengtas lysves. Lysvės daromos 60—70 cm pločio ir uždengiamos plėvele. Plėvelės kraštai įkasami į žemę. Lysvėje sodinama dviem eilėmis per 40 cm ir eilutėse 20 cm atstumu. Jeigu plėvelė nebuvo perforuota, sodinimo vietose kryžmai įpjaunamos ir ten į žemę sodinami daigai. Šitaip pasodintų braškių nereikia papildomai mulčiuoti, ravėti ar purenti dirvos, be to, nuo dirvos nesusiteršia uogos.
Priežiūra. Svarbiausi darbai — ravėjimas ir dirvos purenimas. Purenama 3—5 cm gyliu, nes giliau purenant pažeidžiamos šaknys. Tręšiama atsargiai, ypač azotinėmis trąšomis, nes nuo jų išauga vešli lapija, užpavėsina kerą ir tokio kero uogos daugiau pūva. Kai dirva gerai paruošta, pirmuosius dvejus metus braškių galima ir netręšti. Toliau tręšiama priklausomai nuo augalų būklės. Jeigu augalai nelabai vešlūs, nuėmus antrų metų derlių tręšiama 200—300 kg/ha superfosfato, apie 150 kg kalio chlorido, geriau kalio magnezijos ar kalio sulfato, ir apie 100 kg azotinių trasų. Kitą 100 kg azotinių trąšų reikia išberti pavasarį.
Kai sausi metai ar sausa dirva, braškės laistomos: 1—2 kartus prieš žydėjimą, 2—3 kartus augant uogoms ir 1—2 kartus nuėmus derlių.
Svarbu apsaugoti uogas nuo užteršimo žemėmis bei kekerinio puvinio. Kekeriniu puviniu braškės užsikrečia žydėjimo rnetu, kai lyjant žemėmis aptaškomi kereliai. Naudojama paprasta priemonė: kapoti ruginiai ar žieminių kviečių šiaudai. Braškių žydėjimo metu šiaudai sukiojami po kerelių lapais. Taip jie išsilaiko iki uogų skynimo, po to įpurenami j dirvą.
Nuskynus uogas pradeda augti ūsai. Uogoms skirtuose sklypuose ūsai šalinami. Jų nepašalinus, kitais metais labai sumažėja derlius. Geriausia juos nupjauti prie plūgo ar purentuvo pritaisytais diskiniais peiliais ir sekliai užarti ar įpurenti j dirvą.
Dauginimo sklype, kurį dideliuose braškynuose visada reikia turėti, ūsai nukreipiami į tarpueilius. Daugiausia ūsų ir geriausi daigai išauga pirmųjų metų braškyne.
Antrųjų ir ypač trečiųjų metų braškyne, kai įsiveisia ligos ar kenkėjai, nuėmus derlių galima nupjauti lapus, juos sugrėbti ir iš braškyno pašalinti. Vėliau pjaunant lapus, mažėja derlius.
Uogos skinamos j 2—2,5 kg talpos kartonines dėžutes ar medžio skiedrų pintinėles per kelis kartus.
Auginimas po plėvelės priedangom i s. Po priedangomis tinka auginti ankstyvųjų veislių braškes. Čia jų uogos sunoksta 10—12 dienų anksčiau negu lauke. Tokiam auginimui ruošiamasi iš anksto. Dar rudenį ant braškių lysvių ar eilių susmaigstomi storos vielos, plastiko ar mediniai lankai. Pakankamas nuotolis tarp lankų 1 m. Nuo žemės jie turi būti pakilę apie 50—60 cm. Plėvelė ant lankų užtraukiama, kai tik nutirpsta sniegas. Saulėtomis dienomis priedangos vėdinamos, pakeliant vieną plėvelės kraštą. Kai atidengtas šonas, yra sąlygos atskristi bitėms ir apdulkinti žiedus. Pradėjus uogoms nokti atidengta plėvelė paliekama ir nakčiai — augalai pratinami prie atviro oro. Po kelių dienų plėvelė visai nuimama.
Kai kur braškes bandoma auginti ir žiemą apšildomuose šiltnamiuose ar kambariuose. Dažniausiai sodinama į įvairius plastikinius siaurus ir ilgus (apie 2 m ilgio ir 15—20 cm pločio) maišelius ar dėžutes. Maišeliai ar dėžutės pripilami durpingos žemės ir vertikaliai pakabinami. Jų šonuose daromos kryžmiškos įpjovos ir sodinami braškių kereliai. Gaunama vertikalios augalų kolonos. Kereliai imami vienamečiai, iš lauko, su jau susiformavusiais žiedais. Vėlai rudenį jie iškasami ir laikomi rūsyje ar kitoje patalpoje apie 0—5 °C temperatūroje ne mažiau kaip 30 dienų. Tai reikalinga, kad augalaipraeitų ramybės būklės periodą, nes kitaip jie blogai augs ir nežydės.
Pasodinti į maišelius ar dėžutes, augalai laikomi šviesioje ir apie 7—10 °C temperatūros patalpoje. Temperatūra laipsniškai didinama iki 18—22 °C.
Augalai pastoviai laistomi ir tręšiami trąšų tirpalu. Geriausia pirktos mišrios trąšos su mikroelementais. Uogos pradeda nokti po 50—60 dienų.
Straipsniai

Medinės tvoros
Medinė tvora dvelkia ypatinga senovės tradicijų dvasia. Nuo seno medinė tvora patikimai saugodavo žmonių apgyvendintas teritorijas. Mediena yra išskirtinai natūrali medžiaga, daugelį žmonių viliojanti savo ekologinėmis savybėmis. Medinės tvoros...

Mažas medelis dideliuose namuose
Kalbėdami apie medžius turbūt visuomet įsivaizduojame mišką ar parką, vėjyje siūruojančius galingus kamienus ir šlamančius lapus. Tačiau yra medžių, kurie jus gali džiuginti ne stovėdami už lango, o tiesiog ant stalo. Skamba keistai? Anaiptol....

Prieskoninės žolelės ant Jūsų lango
Įvairių prieskoninių žolelių kompozicijos gali papuošti virtuvės palangę ar lauko terasą. Vakarais Jūsų terasa pakvimpa šviežiais prieskonių aromatais. Vasaros vazonuose galima auginti praktiškai visus prieskoninius ir vaistinius augalus. UAB...

REGULIUOJAMOS ATRAMOS ARBA INOVACIJOS IR TECHNOLOGIJOS STATYBŲ SEKTORIUJE
Terasa – tai ne tik lentomis išklotas plotas, terasa - tai erdvė, kurioje ilsimės, leidžiame laiką su šeima ar pramogaujame. Natūraliai peršasi išvada, kad terasa privalo būti idealiai lygi. Tiesa, norint tokio idealiai lygaus paviršiaus...

Europiniai kukmedžiai ( Taxus baccata )
Paplitę beveik visoje Vakarų Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Vidurio Europoje užauga iki 17, Kaukaze - iki 27 m arba daugiau. Spygliai 2-3,5 cm ilgio, tamsiai žali, plokšti ir blizgantys, labai gražūs. Kukmedžiai gerai pakenčia pavėsį ir...

Statybinių šiukšlių išvežimas: kodėl verta kreiptis į atliekas tvarkančias bendroves?
Statybinių atliekų tvarkymas – tai vienas tų darbų, kuriais tenka pasirūpinti pasibaigus statyboms. Gana dažnais atvejais tai tampa tikrai nelengva užduotimi: tenka ne tik surinkti visas statybines atliekas, bet taip pasirūpinti jų išvežimu...

Tarakonų naikinimas
Jiems labai nepatinka kvapas, kurį skleidžia laurų lapai, agurkų žievė ir actas. Gera priemonė tarakonams naikinti yra žema temperatūra: atšaldžius patalpas iki 5 °C, jie žūsta per pusvalandį, o iki minus 5 °C – per minutę. Taigi...

Reguliuojamos atramos terasoms – pjedestalai SOLIDOR – šiuolaikiški montavimo sprendimai
Reguliuojamo aukščio atramos – pjedestalai – puikus sprendimas, kai reikia pakelti terasos ar grindų lygį iki reikiamo aukščio. „Moderni izoliacija“ savo asortimentą papildė belgų gamintojo „SOLIDOR“...
Įmonės
![]() |
Mes esam jauna ir produktyvi įmonė kuri orentuojasi į klientus.
![]() |
Siūlome kompleksines kapavietės tvarkymo paslaugas.
![]() |
Pastatų ūkio valdymas, dujų ūkio priežiūra, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų priežiūra, automatikos sistemų priežiūra, elektros ūkio priežiūra, šilumos ūkio priežiūra, priešgaisrinių ir gaisro gesinimo sistemų priežiūra, vandentiekio ir nuotekų sistemų priežiūra, patalpų valymas ir teritorijų priežiūra
![]() |
Euroflora.lt - E.Parduotuvė Jūsų sodui, daržui ir namams.
![]() |
Rąstinių namų ir pirčių gamyba, statyba. Statyba iš apvalių ir apipjautų mašininio apdirbimo rąstų.
![]() |
Daržovių, gėlių ir prieskoninių augalų, žolių vejoms ir ganykloms, pašarinių kultūrų sėklos - mažmeninė prekyba.
![]() |
Agminta - aplinkos tvarkymas, apleistų sklypų tvarkymas.
![]() |
Gerbūvio darbai patraukliomis kainomis
![]() |
Geriausi INTEX baseinai Lietuvoje!
![]() |
Baldai virtuvei, miegamojo baldai, indaujos, komodos, spintos, stalai restoranams, kavinėms, barams, medžio masyvo baldai namams, verslui
![]() |
Oficialus HUNTER Industries Inc. distributorius Lietuvoje - pristato aukščiausios kokybės pasaulinio lygio produktą laistymo sistemų sferoje.
![]() |
Mulčias. Akmenukai. Kompostas.