Patyrę bonsų augintojai šios veiklos negali įsivaizduoti be specialių įrankių: žnyplių šakoms karpyti, didesnių ir mažesnių žirklių lapams dailinti, kelių rūšių lazdelių šaknims valyti, specialių vaistų.
Egzotiškų medelių bonsų auginimas – savotiškas menas. Norint pajusti, kaip bonsas auga, reikia valios, kantrybės ir atsidavimo. Tuo įsitikinęs bonsų meistras, verslininkas iš Alytaus Kęstutis Ptakauskas, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs domėtis šiais medeliais ir japoniškais sodais.
Formuoja klaidingą nuomonę
Pasiklausius K.Ptakausko pasakojimų apie bonsų auginimą, priežiūrą, formavimą ir pastangas, kurių reikia norint gyvenamąją aplinką papuošti išskirtiniu augalu, nesunku patikėti, kad darbas nėra iš lengvųjų.
„Bonsas lyg kūdikis, jis reikalauja daug priežiūros. Tik medelis nerėkia prašydamas valgyti, o pradeda džiūti, jei negauna vandens ir netinkamai prižiūrimas”, – tvirtino K.Ptakauskas.
Todėl, anot jo, dauguma žmonių susidarę išankstinę klaidingą nuomonę, kad bonsus sunku auginti. Specialisto teigimu, dažniausiai juos klaidina mažai ką išmanantys kai kurie pardavėjai – jie netinkamai pataria, kaip prižiūrėti augalą. Antai pasako kasdien laistyti, žmogus tai ir daro. Tai medžiui gali pakenkti, gali pradėti pūti šaknys. Todėl geriau jau pardavėjai nepatarinėtų, ir bonsus įsigiję žmonės patys domėtųsi, aiškintųsi, ieškotų informacijos ir egzotiški augalai augtų kitaip.
Svarbiausia dirvožemis
Tinkamai parinktas dirvožemis, vieta, kurioje bus laikomas medis, laistymas ir priežiūra – vienos iš svarbiausių sąlygų norint užauginti gražų, dailų bonsą.
„Įsigijus bonsą pirmiausia reikia suvokti, kokioje natūralioje aplinkoje jis augo, ir pagal tai parinkti tinkamą gruntą. Tai viena iš sąlygų medžiui augti, leidžianti formuotis šaknims, išgyventi. O vėliau, po kelerių metų, galima pradėti formuoti šakas”, – patarė bonsų meistras.
Svarbu nepamiršti, kad bonsų priežiūra priklauso ir nuo to, ar jis yra lauko, ar kambarinis medis.
Patalpose paprastai gali augti tropiniai, šiltų kraštų medžiai. Tarkim, jei kambaryje bus laikomas iš pušies ar kadagio suformuotas bonsas, jis paprasčiausiai gali žūti. Jam tokios gyvenimo sąlygos netinkamos, jis ims džiūti.
Vadinasi, jei medis augo lauke, iš jo suformuotą bonsą reikia ir toliau laikyti lauke, nors jis dabar pasodintas į vazoną. Per didžiuosius šalčius augalą irgi reikia palikti lauke, tačiau šaknis būtina įvynioti į specialią šalčiui atsparią daržo plėvelę. Galima laikyti šiltnamyje, tada šaknis geriausia užpilti durpėmis.
Auginant lauke svarbu egzotišką medį laikyti pavėsyje ir tokioje vietoje, kur nėra skersvėjo. Taip jis gaus mažiau saulės, nedžius. Vienas patarimų, kaip išvengti džiūvimo, – žiemą sniegu apšlakstyti jo šaknis, lapus ir šakas. Tuomet medelis gaus drėgmės.
Labai svarbu ir tinkamai laistyti, tačiau taip, kad šaknys nedžiūtų ar nepradėtų pūti. Vadinasi, vandens turi būti nei per daug, nei per mažai. „Žmonės nežinodami prilieja tiek, kad žemė vazone visada būna šlapia. Taip negalima – medelis ims pūti. Tuomet jį išgelbėti gali būti sunku”, – dalijosi patirtimi bonsų meistras.
Nepigus malonumas
Patyrę bonsų augintojai šios veiklos negali įsivaizduoti ir be specialių įrankių: žnyplių šakoms karpyti, lapams dailinti, kelių rūšių lazdelių šaknims valyti, specialių vaistų. Jie padeda ne tik dailinti ir formuoti medelį, bet ir gydyti.
Antai įvairiausios pastos su antibiotikais naudojamos žaizdoms gydyti. Be to, šios priemonės yra ne tik vaistas. Jomis pateptos žaizdos ar tam tikra numirusi medžio dalis tampa patraukli ir išvaizdi, susiformuoja baltos dėmės, kurios puošia medį, traukia žvilgsnį ir teikia pridėtinės vertės.
Reikalingiausios priemonės bonsams prižiūrėti, kurias naudoja profesionalūs meistrai, gali atsieiti kelis tūkstančius litų.
