Kokie yra naujausi langai ir į ką reikia atkreipti dėmesį ruošiantis juos pirkti

Vienas iš mano pažįstamų, tikrai gerbtinas žmogus tarp statybininkų,  atskleidė  man  keletą  įdomių  faktų  apie langus. Savo klientams jis statydavo langus, kainuojančius 10% pigiau nei šilumą taupantys langai, – taip jis sumažindavo bendras statybos arba remonto išlaidas. Tokius pačius susidėjo ir savo name. Bet jau pirmą žiemą pastebėjo, kad jo langai šalti. Tik tada jis apskaičiavo išlaidas, kurios susidarytų naudojant langus su specialiomis šilumą taupančiomis technologijomis, ir palygino su turimomis išlaidomis. Jo skaičiavimu, šiltas langas jam būtų atsipirkęs per ketverius metus, ir toliau visą gyvenimą jis gyventų šiltai ir dar sutaupytų.

Nors mano bičiulis skaičiavo remdamasis pasaulyje priimtais duomenimis, kurie gali skirtis įvairiose geografinėse platumose, bet tie skirtumai ne tokie esminiai, kad duomenimis negalima būtų pasitikėti.

Svarbiausia suprasti, kaip "veikia" šilumą taupantis langas. Rinkdamiesi naują langą, visų pirma kreipiame dėmesį į jo išvaizdą, tada pasižiūrime į kainą.  Bet jei matytume, kiek kuris langas praranda šilumos, – šis parametras tikrai nustelbtų tuodu minėtuosius.

Langai yra šilumą praleidžiančios angos, ir gyvenamoji patalpa gali prarasti iki 38% energijos (šilumos arba atvirkščiai kondicionuojamo šalčio) pro jas. Šilumą taupantis langas, toliau vadinamas šiltu langu, energiją taupo kiekvieną mėnesį. Kartais langas gali net pritraukti energiją. Šiltas langas atsiperka per 2–10 metų. Statant naują namą šiltas langas sutaupo pinigų papildomai, nes mažiau investuojama į namo apšildymą ir kondicionavimą.

O kaip sulaikyti šilumą?

Šiltas langas šilumos sutaupo arba praranda keliais būdais – kondukcijos (kai šiluma atiduodama tiesiogiai besiliečiančiam šaltesniam paviršiui), konvekcijos (kai šilumos netenkama dėl aplinkos oro žemesnės temperatūros arba judėjimo), difuzijos ar tiesiogiai pro tarpus.

Kondukcija yra tiesioginis energijos praradimas pro lango sudedamąsias dalis. Jei paliesite keptuvę, pajusite karštį, kondukcijos būdu perduodamą elektrinės viryklės paviršiaus. Panašiai šiluma išeina pro langą. Jei naudojate mažiau šilumai laidžias medžiagas, šilumos nuostoliai mažesni. Stiklo paketai su jų tarpuose esančiomis argono dujomis lango pralaidumą sumažina iki keleto kartų. Termiškai atsparus plastiko rėmelis leidžia sutaupyti dar 10% energijos palyginus su įprastais plastikiniais langais, t. y. net 1000 kartų palyginus su aliumininiais rėmeliais.

Konvekcija – kitas šilumos prasiveržimo pro langą būdas. Šiltu metu patalpos viduje esantis šildomas oras susiliečia su šaltu lango stiklu. Oras atšąla ir leidžiasi žemyn grindų link. Į jo vietą veržiasi šiltas oras. Taip susidaro nesibaigiantis šilumos judėjimo ratas. Oro judėjimą suprantame kaip atšalimą ir jį pastebėję pasukame šildymo sistemos rankenėlę. Kiekvienas termostato rankenėlės pasukimas 1°C padidina energijos sąnaudas 2%. Argono pripildyti stiklo paketai, šilti rėmeliai bei tarpinės kartu su šilumai atspariu lango rėmu didina vidinę lango stiklo temperatūrą, mažiną konvekciją ir didina komfortą.

Šilumos difuzija yra toks šilumos judėjimas ilgosiomis bangomis, kai šiltas kūnas perduoda energiją šaltam kūnui. Kai stovite prie laužo, savo veidu juntate šilumą. Ir atvirkščiai, kai stovite prie šalto lango, jūsų veidas atiduoda šilumą langui, o jūs juntate lango skleidžiamą šaltį. Bet šilumos difuzija nėra tik pojūtis. Lango stiklas siurbia į save šilumą ir atiduoda ją į šaltą išorę. Toks šilumos praradimas gali būti sumažintas lango stiklą padengus specialia šilumą saugančia medžiaga. Ta pati medžiaga vasarą mus saugo nuo karščio iš išorės. Šiltas langas su tokiu stiklo paviršiumi sulaiko net iki 35% daugiau šilumos nei langas su įprastu stiklo paketu.

"Selektyvinio stiklo paviršius yra padengtas plika akimi nematomu metalų ir jų oksidų sluoksniu, kurio pagrindinė savybė – atspindėti šiluminius spindulius", – sako "Hrono" gamybos direktorius Antanas Pakšys. Vaizdžiai tariant, šiluma tarsi atsispindi nuo lango ir lieka kambaryje.

Naujasis "Ultra" stiklas išsiskiria sidabro danga, kuri visiškai atspindi šilumą. Apsauginis sluoksnis saugo jautrų sidabrą nuo mechaninio ir cheminio poveikio, o du metalo oksido sluoksniai mažina atspindėjimą, suteikia neutralią išvaizdą ir maksimaliai praleidžia dienos šviesą. "Ultra" stiklo kokybę patvirtina jo gamintojas – pasaulinis stiklo gamybos lyderis "SAINT - GOBAIN GLASS" Vokietijoje. Kol kas "Hronas" yra vienintelis langų gamintojas Lietuvoje, kuriam suteikta teisė pristatyti šią revoliucinę naujovę Lietuvos rinkai.

Pusę šilumos nuostolių sudaro nuostoliai dėl orą praleidžiančių tarpų languose. Gerai suprojektuotų ir kokybiškų langų tarpai minimalūs. Taigi būtina rinktis aukščiausios kokybės langus iš patikimų langų gamintojų.

O kaip apriboti saulės spindulius?

Šaltose klimato juostose norime, kad kuo daugiau saulės šilumos patektų į vidų, ir stengiamės ją kuo ilgiau išsaugoti viduje. Vasarą mes nenorime įsileisti karščio, bet norime, kad šviesai niekas netrukdytų. Naujieji langai gali patenkinti visus mūsų poreikius.

Tik dalis saulės spindulių yra matomi. Yra langų, galinčių blokuoti arba ultravioletinius spindulius, arba infraraudonuosius, arba šiltuose kraštuose ir tuos, ir tuos. Bet jie praleidžia tiesioginius spindulius (šviesą). Šaltuose kraštuose langai blokuoja UV, bet praleidžia matomus (šviesą) ir infraraudonuosius (šilumą)

Mes matome mažiau nei pusę saulės spindulių. Ilgesnių bangų spinduliai (raudoni) yra vadinami infraraudonaisiais spinduliais, jie atneša? (skleidžia) šilumą. Trumpesnių bangų spinduliai yra ultravioletiniai spinduliai. Saulei šviečiant ultravioletinius, matomus, ir infraraudonuosius spindulius langas atspindi, sugeria arba praleidžia į pastatą.

Stiklas, padengtas metalo oksido sluoksniu, atspindi 90% šiltųjų spindulių, praleisdamas trumpuosius ir matomus spindulius. Praleisdamas šviesą toks langas vasarą sulaiko saulės karštį, todėl mūsų namuose būna vėsiau, o žiemą – atspindi šilumos spindulius atgal į patalpą, tad namai išlieka šiltesni. Trumpesnes matomas bangas (spindulius), patekusias į vidų nekliudomai, sugeria grindys, lubos, baldai. Kadangi energija niekur nedingsta, viduje esantys daiktai vėl atiduoda energiją patalpai šilumos pavidalu.

Tokia "Ultra" stiklo danga kartu su stiklo paketais, pripildytais argono dujų, palyginus su paprastu stiklu, leidžia sutaupyti beveik 100% energijos. Argonas arba kriptonas yra saugios inertinės dujos, kurios laikui bėgant gali išsivėdinti iš lango. Tyrimai rodo, kad per 20 metų langas praranda apie 10% vidinių dujų, bet toks praradimas bendrą lango pralaidumą padidina tik keliais procentais. O atsižvelgiant į lango kainą, "Ultra" stiklo danga kartu su argono dujomis tesudaro kelis procentus kainos. Nėra dėl ko svarstyti, ar reikia...

Kur pabėga šiluma

Žiemą galima pastebėti, kaip kartais aprasoja langai ar net atsiranda ledas. Taip atsitinka, kai šiltas patalpų oras pakankamai atšąla ir susikondensuoja ant vidinio lango stiklo, dažniausiai lango pakraščiuose, kur stiklo paketus laiko aliuminio rėmeliai.

Daugiausia pirkėjų skambučių langų gamintojai susilaukia kaip tik dėl drėgmės kondensacijos ant lango. Sudėtingoje lango konstrukcijoje šalčiausia vieta ir yra sujungimai tarp stiklo paketo ir lango pakraščiuose esančio rėmelio. O jei tokių rėmelių yra ne vienas, temperatūra lango pakraščiuose dar labiau skiriasi nuo temperatūros lango centre. Todėl specialūs rėmeliai gali labai pagelbėti taupant šilumą.

Medžiaga, iš kurios padaryti rėmeliai, yra labai svarbi. Dabar jau stengiamasi nenaudoti aliumininių rėmelių. Pavyzdžiui, į lango iš Schüco profilių standartinį komplektą taip pat įeina plastikinis Swisspacer rėmelis. Net keturių pozicijų mikroventiliacija garantuoja, kad kambarys, kuriame įrengtas toks langas, bus visuomet išvėdintas, o stiklas nerasos. Keturios mikroventiliacijos pozicijos leidžia vėdinti patalpą ir smarkiai atvėrus langą, ir palikus mažytį plyšelį, įleidžiantį gryną orą, o šalčio – beveik ne. Tokie rėmeliai sutaupo papildomai apie 10% šilumos.

Rėmai yra svarbu

Lango rėmas sudaro 25% viso lango ploto. Todėl labai svarbu, kad medžiaga, iš kurios pagamintas rėmas, perduotų kuo mažiau šilumos iš vidaus išorei, t. y. kuo mažiau kondukuotų. Daugeliu atvejų geriausia naudoti medinius arba plastikinius rėmus. Šiuo atveju aliuminio rėmai – prasčiausias pasirinkimas.

Rėmų sujungimų vietos turi būti itin apsaugotos nuo oro ir drėgmės poveikio. Atidarius ir uždarius langus tūkstančius kartų, jie turi taip pat patikimai sulaikyti drėgmę, kaip ir nauji. Nekokybiški plastikiniai ar metaliniai rėmai tarnaus neilgai. Nemažiau svarbūs ir tokie elementai kaip sandarinimo gumos. Geriausios yra tokios kaip automobilių duryse. Pasikonsultuokite su architektais ar kitais profesionalais. Rinkitės patikrintus gamintojus. Eksperimentuoti geriau leiskite kitiems.

Langai juda

Plastikiniai langai pasaulyje gaminami jau 35 metus. Plastikas nepralaidus šilumai, ilgaamžiškas, atsparus korozijai ir atmosferos poveikiui. Plastikas dažniausiai būna baltas, o jei pageidaujama – laminuojamas spalvotomis arba medžio tekstūros plėvelėmis. Temperatūros svyravimai verčia plastiką išsiplėsti ar susitraukti labiau nei medį, aliuminį ar net stiklą, kurį laiko. Dėl šio judėjimo plastikiniai langai gali būti šilumos praradimo priežastis. Ir metams bėgant ši problema tik didėja. Bet "Hrono" gamybos direktorius Antanas Pakšys turi atsakymą: "Plastikiniai langai yra gaminami atsižvelgiant į šį judėjimą ir viskas apskaičiuota taip, kad plastiko judėjimas nepadarytų jokios žalos."