Fazė, UAB

UAB „FAZĖ“ įkurta 2013 m, atestuota Valstybinės energetikos inspekcijos bei SPSC

Esame jauni, novatoriški, nebijantys iššūkių. Komanda sudaryta iš kvalifikuotų specialistų bei ilgametę patirtį turinčių atestuotų darbuotojų.

Dirbame tiek su privačiais užsakovais, tiek su įmonėmis. Mūsų darbai siekia nuo individualių namų, butų, biurų iki didžiulių gamyklų, ,daugiabučių kvartalų.

Siekiame, kad mūsų atlikti darbai patys kalbėtų už save, todėl dirbame greitai, kokybiškai bei atsakingai.

PASLAUGOS:

• Elektra;
• Silpnos srovės;
• Ryšiai;
• Vandentiekis;
• Nuotekos;
• Šildymas;
• Vėdinimas.

VIDAUS ELEKTROS INSTALIACIJA

Prieš pradedant vidaus instaliacijos darbus, sudaromas projektas, kuriame pažymimi visi elektros taškai – stacionarūs šviesos šaltiniai, elektros jungiklių ir lizdų vietos, elektros skydas su automatiniais jungikliais. Tai padeda apgalvoti visas apšvietimo bei prietaisų išdėstymo vietas skirtingų funkcijų zonose – neretai čia pasitelkiami ir interjero dizaineriai.

Net gerai suprojektuotame, bet blogai apšviestame interjere jausite diskomfortą. Pakeitus apšvietimą, vidutiniškai atrodantį kambarį galima paversti tikrai įspūdingu, jaukiu ir neužmirštamu, kokį savo namuose norėtų pakartoti kiti.

Elektros instaliacija gali būti paslėpta arba matoma. Paprastai gyvenamiesiems namams, sodams naudojama paslėpta elektros instaliacija dėl estetinių sumetimų. Atviros instaliacijos būdas dažniau naudojamas pramoninio tipo pastatuose arba kai paslėpti instaliacijos neįmanoma.

Elektros instaliacijos darbai naujos statybos objektuose atliekami dar prieš tinkavimo, betonavimo darbus. Jei atliekamas patalpų remontas, paprastai darbų pradžioje patikriname esamą instaliacijos būklę – jei ji dar tinkama, galime tiesiog koreguoti elektros taškų vietas ar pajungti papildomus taškus.

ELEKTRINIS GRINDŲ ŠILDYMAS

Grindų šildymas tinka visose patalpose, po įvairia grindų danga.

Dauguma grindų dangų gali būti naudojamos grindų šildymui. Didelio terminio laidumo grindys, kaip kad keramikinės plytelės jaučiamos gan vėsios, jei šildymas nepakankamas. Optimali grindų temperatūra priklauso nuo konkrečių dangos charakteristikų, bei individualių žmogaus pojūčių. Iš patirties, maksimaliam komfortui pasiekti rekomenduojama grindų temperatūra turėtų būti:

Medinės, kamštinės, laminuotos grindys +23°C…+27°C;

Keramikinių plytelių, betoninės +26°C…+28°C;

Grindų šildymo kabeliai ar kilimėliai neturėtų būti klojami po stacionariais baldais, pertvaromis, voniomis, dušo kabinomis, klozetais – visko, kas trukdo šilumai efektyviai sklisti į patalpą. Taip pat rekomenduojama atskirose patalpose instaliuoti atskiras šildymo ir valdymo grandines.

Grindų šildymo darbams atlikti naudojame Dviejų laidininkų grindų šildymo kilimėlį CTAE-160, 160W/m2 su alavuoto vario ir papildomu aliuminio folijos ekranu. Puikiai tinka naujoms ar renovuojamoms šildomoms grindims įrengti, instaliuojant į išlyginamąjį sluoksnį arba ploną plytelių klijų sluoksnį.

Montuojamas klojant tiesiai ant betono ar senų plytelių, vonioje, virtuvėje, koridoriuje,
kambaryje ir kitose patalpose po plytelių, marmuro, granito, kilimine danga.

LAUKO ELEKTROS INSTALIACIJA

Įrengiant lauko elektros instaliaciją labai svarbu visus lauko elektros įrenginius apsaugoti nuo trumpųjų jungimų bei perkrovų automatiniais jungikliais ir įžeminti.

Lauke elektra instaliuojama dviem būdais:

• Atviruoju. Šis būdas dažniausiai naudojamas tiesiant įvadus į pastatus, nes yra pigesnis ir ekonomiškesnis. Jeigu atvirąją instaliaciją naudosite ir kiemo elementams bei kitiems lauko įrenginiams apšviesti, žinokite, kad aplinkai tai nesuteiks estetinio vaizdo. Tiesiant įvadą atvirąja instaliacija oro linija, naudojami izoliuoti laidai ar kabeliai su apvalkalu, kuris apsaugo nuo įvairių atmosferos poveikių (ultravioletinių spindulių, drėgmės ir kt.).
• Paslėptuoju būdu elektros energija tiekiama kabelius tiesiant po žeme, kai lauko elektros įrenginiai yra stacionarūs ir nežadate keisti jų montavimo vietos.

APSAUGA NUO ŽAIBO

Tai kompleksas priemonių, užtikrinančių žmonių, įvairių pastatų, įrenginių, medžiagų saugumą nuo sprogimo, gaisro, sugriovimo po žaibo smūgio (trenkus žaibui). Pagal tarptautinę praktiką apsaugos nuo žaibo sistemos skirstomos į:

1. VIDINĘ APSAUGĄ NUO ŽAIBO, t. y. apsaugą nuo aukšto potencialo indukavimo arba perdavimo bei žaibo elektromagnetinio impulso poveikio, vykdomą potencialų suvienodinimo sistemos, naudojant impulsinių viršįtampių iškroviklius ir ribotuvus.
2. IŠORINĘ APSAUGĄ NUO ŽAIBO, t. y. apsaugą nuo tiesioginio žaibo smūgio, įskaitant žaibo priėmiklius, žaibo srovės nuvediklius, ekranus ir įžeminimą.

Išorinė apsauga nuo žaibo būna:

• Tradicinė (pasyvioji) apsauga nuo žaibo skirta pastato, ant kurio ji montuojama, apsaugai, naudojami tik aliuminio ar plieniniai cinkuoti (variuoti) laidininkai. Išorinei apsaugai nuo žaibo smūgių statomi atskirai stovintys arba pastatyti ant saugomo objekto strypų arba trosų žaibolaidžiai. Įrengiami žaibo priėmikliai, priimantys žaibo smūgį ir nutekinantys žaibo energiją į žemę.

Aktyvinė apsauga nuo žaibo (pastatui, pastatų kompleksui, teritorijai apsaugoti). Naudojami aktyviniai žaibo priėmikliai ir aliuminio ar plieniniai cinkuoti (variuoti) laidininkai. Aktyviajame žaibolaidyje sumontuota elektrinė įranga, kuri perkūnijos metu per sekundės dalis prieš žaibo išlydį ima skleisti aukšto dažnio impulsus. Dėl to žaibolaidis sukuria vainikinį išlydį, kuris sukuria jonizuotą kanalą (atvirkštinį išlydį) žaibui nukreipti į žaibolaidį. Šis jonizuotas kanalas sąlygiškai padidina žaibolaidžio aukštį ir daug kartų praplečia apsaugos zoną. Žaibolaidis turi būti pastatytas ant paties aukščiausio pastato taško.

ĮŽEMINIMAS

Norintiems išvengti gyvybiškai pavojingų įtampos potencialų, rekomenduojama elektros prietaisus įžeminti. Įžeminimas tai yra krūvio nuleidimas į žemę. Tai daroma, pajungiant elektros prietaiso korpusą į trečią įvado laidą, kuris vadinamas žeme. Šitas laidas įvadinėse spintose sujungtas su elektros spintos korpusu ir su nuliniu laidu bei su įžeminimo kontūru. Įžeminimo kontūras tai metalinės juostos, vamzdžių konstrukcijos  įkastos į žemę.

Įžeminimas taip pat svarbus įrenginėjant aktyvinius ir tradicinius (pasyvinius) žaibolaidžius. Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, svarbu, kad kiekvienas įžeminimo laidininkas būtų tinkamai sujungtas su įžemintuvu ir atitiktų šiuos reikalavimus:

• Įžemintuvo varža būtų ne didesnė kaip 10;
• Dėl žaibo išlydžio geresnio sklidimo įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai ir visų įžeminimo laidininkų įžemintuvai turi būti tarpusavyje sujungti.

Įžeminimui yra itin svarbu parinkti tinkamą vietą, kuri neturėtų būti per ne lyg sausa, kas didintų grunto atsparumą laidumui ar užtvindyta, ko pasėkoje konstrukcijos imtų rūdyti. Akcentuotina, jog vertėtų laikytis atstumo nuo pėsčiųjų takų kadangi aplink įžeminimo kontūrą gali susiformuoti pavojinga žingsnio įtampa. Taip pat rekomenduotina vietą įžeminimui rinktis toli nuo pagrindinio elektros skaitiklio.

VARŽŲ MATAVIMAI

GAISRO APTIKIMAS IR SIGNALIZAVIMAS

Pagrindinis priešgaisrinės signalizacijos tikslas – perspėti apie kilusį gaisrą bei informuoti kitus automatikos elementus esančius objekte apie gaisro židinį. Priešgaisrinės apsaugos sistemos padeda greitai aptikti dūmus  ar ugnies židinį. Šios sistemos įrengimas sumažina gaisro išplitimo galimybę.

• konvencinė priešgaisrinės signalizacijos sistema – esant pranešimui apie gaisrą, galima matyti kurioje zonoje suveikė daviklis. Tokios sistemos dažniausiai naudojamos nedideliuose pastatuose.
  Pagrindinis tokios sistemos privalumas – žema kaina.
• adresinė priešgaisrinės signalizacijos sistema – galima tiksliai nustatyti, kur yra signalą pasiuntęs daviklis. Kilus pavojingai situacijai ši sistema suteikia galimybę valdyti įvairias pastato technines
  sistemas (ventiliacijos sistemą, liftus, liukus). Adresinės sistemos įdiegiamos biurų pastatuose, viešbučiuose, daugiaaukščiuose pastatuose, mokyklose. Adresinės sistemos yra brangesnės negu
  konvencinės, bet ši sistema yra efektyvesnė, ypač dideliuose pastatuose.

Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintose priešgaisrinės signalizacijos taisyklėse nurodoma kad vienos ar kitos sistemos įrengimas yra privalomas. Tiek konvencinėse tiek adresinėse sistemose naudojami pagal tuos pačius principus veikiantys davikliai.

APSAUGINĖ SIGNALIZACIJA

Elektroninės būsto apsaugos sistemos yra kone pigiausios ir efektyviausios priemonės kovoti su įsibrovėliais. Ši sistema reikalauja tik vienkartinės investicijos, veikia ypač tiksliai ir greitai.
Apsauginės signalizacijos paskirtis – pranešti  apie neteisėtą asmenų patekimą ar bandymą patekti į saugomą objektą. Apsauginė signalizacija fiksuoja durų ar langų atsidarymą, langų dūžius, judesį patalpų viduje. Užfiksavus bet kurį iš išvardintų veiksmų, iš karto suveikia signalizacijos aliarmas, apie tai yra pranešama savininkui arba apsaugos tarnyboms. Patalpų apsaugai, kuriuose laikomi gyvūnai, įrengiami specialūs apsaugos jutikliai, kurie nereaguoja į gyvūnus.

Apsauginės signalizacijos skirstomos pagrindines grupes:

• laidinė apsauginė signalizacija – laidinės signalizacijos visi davikliai su centrale yra sujungti laidais. Ši sistema yra pigesnė, jos priežiūra yra paprastesnė
• bevielė (kombinuota) apsauginė signalizacija. Signalizacijai įrengti naudojami davikliai su elementais. Bevielė signalizacija naudojama kai nėra galimybės nutiesti laidus.
• slapta vaizdo stebėjimo sistema internetu su įrašymo galimybe.

Apsaugos signalizacijos aliarmo signalai gali būti perduodami radijo ryšiu, telefono linijomis, GSM ryšio kanalais, internetu.

VAIZDO STEBĖJIMAS

Vaizdo stebėjimo sistemos įrengiamos objektuose, kuriuose būtina vizuali informacija apie įvykius, vykstančius saugomuose objektuose. Procesų stebėjimas dėl informacijos pasiekiamumo užtikrina efektyvią kontrolę, ko pasekoje užkertamas kelias nepageidaujamiems įvykiams. Sistema suteikia galimybę transliuoti vizualinė informaciją realiu laiku. Vaizdo įrašymo įrenginio pagalba galimas informacijos archyvavimas.

ĮEIGOS KONTROLĖ

Pagrindinė įeigos kontrolės sistemos užduotis yra atverti blokavimo įrenginius, nuskaitant kodus iš tam tikru informacijos laikmenų. Šios sistemos naudojamos siekiant užtikrinti saugų patekimą ir registruoti vartotojų buvimą kontroliuojamose patalpose. Dažnai įeigos kontrolės įranga integruojama į bendrą apsaugos ir vidinio ryšio sistemą.
Pasaulinėje praktikoje įeigos kontrolės sistemų privalumai įvertinti jau seniai. Lietuvoje situacija sparčiai keičiasi. Kontroliuoti klientų ir darbuotojų judėjimą pageidauja vis daugiau Lietuvos įmonių, bankų, organizacijų, parduotuvių, biurų ir kt.
Įeigos kontrolės sistema, gali būti:

• autonominė – prie durų įrengiama kodinė spyna ar kortelių skaitytuvas, integruotas su valdikliu;

• tinklinė – visi valdikliai sujungiami į tinklą ir turi bendrą duomenų bazę. Paprastai valdoma iš kompiuterio su įeigos kontrolės programine įranga;

• integruota įeigos kontrolės – apsaugos signalizacijos sistema pasirenkama vis dažniau, kadangi supaprastina naudojimąsi sistema ir jos valdymą. Integruotoje sistemoje įeigos
kontrolė neleis iškart patekti į teritoriją ar patalpą, kur įjungta signalizacija, taip išvengiant
klaidingų aliarmų.

Pagal identifikavimo būdą:
• kodinė – kai įeigos kontrolės klaviatūroje įvedamas vartotojo kodas;
• kortelinė – kad asmuo patektų į patalpas būtina pateikti galiojančią kortelę;
• biometrinė – kad asmuo patektų į patalpas būtina nuskaityti tam tikrus fizinius vartotojo duomenis (piršto, plaštakos antspaudą, akies tinklainės raštą, veido bruožus ar kt.).

Biometrinė įeigos kontrolės sistema paprastai naudojama tik tuomet, kai būtina užtikrinti aukštus saugumo reikalavimus;

ELEKTRONINIAI RYŠIAI (TELEKOMUNIKACIJOS)

Elektroniniai ryšiai – tai skaitmeninių duomenų perdavimo tinklai bei įrenginiai, sujungti į bendrą sistemą.

KOMPIUTERINIAI TINKLAI

Kompiuteriniai tinklai – tai lokalinė, objekte esanti, duomenų tarp kompiuterių perdavimo sistema, turinti funkcinį ryšį į bendrą pasaulinę duomenų keitimosi sistemą www.

TELEFONINIAI TINKLAI

Telefoniniai tinklai – tai lokalinė, objekte esanti pasikalbėjimo balsu sistema, kuri dažnai konfiguruojama priimti bei transliuoti į išorę išeinančius bei priimti įeinančius pokalbius – telefoninius signalus.

VANDENTIEKIS

Vidaus vandentiekis

Vandentiekio sistema užtikrina pakankamą vandens slėgį bet kuriuo metu. Be to, ji turi būti gerai apsaugota nuo kenksmingo aplinkos poveikio, veikti nepraleidžiant vandens per vamzdyno sujungimus. Vandentiekio sistema būna vietinė ir centrinė. Vietinio vandentiekio sistema vandenį pumpuoja iš šulinio, centrinis vandentiekis vandenį paduoda mechaniškai susidarant slėgiui.

Vandens apskaitos mazgai

Vartotojų naudojamo vandens kiekiui iš viešojo vandentiekio matuoti kiekviename vandentiekio įvade turi būti įrengiamas vandens apskaitos mazgas. Mazgas gali būti įrengtas pastate, kuriam yra tiekiamas vanduo, taip pat už pastato ribų. Pastato įvadinis vandens apskaitos mazgas turi būti įrengiamas specialiai tam skirtoje, esančioje prie artimiausios lauko vandentiekiui išorinės sienos ir lengvai prieinamoje patalpoje, kurioje oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip +5°C. Vandentiekio šuliniuose įrengiamų mazgų skaitiklių rodmenys turi būti perduodami į antžeminį skaitymo punktą. Šuliniai su apskaitos mazgais ir rodmenų skaitymo punktais turi būti įrengiami viešoje (ne privačioje) teritorijoje, ties užstatymo linija. Kai pastato patalpos priklauso skirtingiems savininkams ar yra naudojamos skirtingų nuomininkų, kiekvienam savininkui ar naudotojui gali būti įrengti papildomieji vandens apskaitos mazgai. Papildomieji vandens apskaitos mazgai arba jų skaitiklių rodmenų skaitymo punktai turi būti įrengiami bendrojo naudojimo patalpose arba vandens apskaitai turi būti naudojami skaitikliai su nuotolinio duomenų perdavimo įtaisais. Ketinant įrengti vandens apskaitos mazgus, vertėtų atsižvelgti į užšalimo riziką. Skaitikliai arba jų rodmenų skaitymo punktai turi būti įrengiami tokioje vietoje ir tokiame aukštyje, kad būtų patogu skaityti rodmenis.

Gaisrinis vandentiekis

Vandentiekį projektuojame taip, kad įranga būtų prieinama ir galima būtų atlikti eksploatacinius veiksmus. Tokiu būdu išvengiame vandens eikvojimo ir neracionalaus vartojimo, pernelyg didelio vandens greičio, oro kaupimosi pripildant ar oro kamščių eksploatuojant, gedimo (pvz., kalkėjimo, korodavimo, irimo). Gaisrinio vandentiekio arba bet kurios kitos paskirties vandentiekio, kuris be pagrindinės paskirties taip pat skirtas gaisrui gesinti, statybos produktai turi būti stabilūs gaisro metu ir gebantys atlikti savo funkcijas. Bet kurios paskirties vandentiekio, tiesiamo patalpose, kurio kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų yra Asg, Bsg ar Cg [7.3.11], vamzdžiai ir armatūra turi būti nedegūs arba kitaip apsaugoti nuo užsidegimo.

Gaisrinės automatizuotos siurblinės

Vienas rimčiausių galimų pavojų, su kuriuo susiduria pastatų apsaugos tarnybos yra gaisro kilimo pavojus. Pagrindiniai gelbėjimo operacijų veiksniai šiuo atveju yra organizuotumas, greitis bei dinamika.

Daugiamodulinė stotis, sukomplektuota iš kelių vandens siurblių, aprišimo armatūros, valdymo-kontrolės automatikos ir užtikrinanti garantuotą bei stabilų vendens tiekimą reikiamu kiekiu ir slėgiu į gaisro židinį, vadinama priešgaisrine siurbline arba stacionare gesinimo stotimi.

Siurblinės sujungtos su vandens rezervuarais ir priešgaisriniais paskirstomaisiais vamzdynais, sudaro patikimą vandens tiekimo sistemą gaisro atveju.

Didžiulio funkcionalumo dėka, gesinimo stotys yra naudojamos šlapio ar sauso tipo priešgaisrinio vandentiekio sistemose ar sistemose su putų gesinimu. Itin plataus pritaikymo dėka, siurblinės yra plačiai naudojamos įvairiuose objektuose:

• Prekybos centruose;
• Požeminiuose ir daugiaaukščiuose garažuose;
• Sandėliuose;
• Ofisuose;
• Visuomeninės paskirties pastatuose.

Įrenginiai būna įvairių komplektacijų: su elektriniais arba dyzeliniais siurbliais, atviro arba konteinerinio tipo, vieno arba kelių modulių.

NUOTEKOS

Buitinės nuotekos

Prie buitinių nuotekų priskiriami:

• vandenys, atkeliaujantys iš kriauklių, praustuvų, vonių, dušų, trapų, pirčių ir pan., užteršti įvairiomis ūkinėmis atliekomis, plovimo priemonėmis.
• vandenys, atkeliaujantys iš sanitarinių mazgų, t.y. tualetų, užteršti fiziologinėmis atliekomis (fekalinės nuotekos).

Technologinės nuotekos

Technologinės nuotekos susidaro gamybos procese ir būna užterštos įvairiomis priemaišomis. Pagal užterštumo pobūdį ir koncentraciją jos būna labai įvairios. Tai priklauso nuo gamybos technologinių procesų ar vartojamos žaliavos rūšies. Pramoninės nuotekos skirstomos į užterštas ir neužterštas. Užterštos pramoninės nuotekos savo sudėtyje gali turėti mineralinės arba organinės kilmės užterštumus. Neužterštos nuotekos turi mažai priemaišų, dažniausiai tai naudoti vandenys įvairiems agregatams bei įrenginimas aušinti. Tokios nuotekos gali būti išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus nuotakyną arba vartojamos pakartotinai, jeigu tai leidžia gamybos technologijos sąlygos.

Lietaus nuotekos

Susidaro lietui lyjant ar sniegui tirpstant ant nelaidžių ar mažai laidžių dangų: stogų, šaligatvių, gatvių, aikščių. Paviršinių nuotekų šalinimo sistema turi greitai ir saugiai pašalinti lietaus ir sniego tirpumo nuotekas iš gyvenvietės teritorijos, kad nebūtų užtvindytos gatvės, namų rūsiai, gamybinės bei komercinės patalpos. Mažiausiai užterštos yra paviršinės nuotekos nuo pastatų stogų. Jas galima išleisti į aplinką be valymo. Nuotekos nuo gatvių, šaligatvių, aikščių būna užterštos mineralinėmis medžiagomis bei naftos produktais. Šie teršalai nuo teritorijų nuplaunami liūčių pradžioje, o vėliau nėra būtina valyti visas nuotekas.

Nuotekų siurblinės

Nuotekų siurblinės – šalinamų nuotekų pakėlimo įrenginiai iki kolektoriaus lygio, nuotekoms esant žemiau atbulinio tekėjimo lygio (patvankos lygio).

Norint pakelti lietaus ar buitines nuotekas iki esamų tinklų lygio ar išpumpuoti į vandens telkinį yra montuojamos siurblinės. Pilnai sukomplektuoti produktai būna plastikinėse taplose, sumontuoti vienas, arba du siurbliai su reikalingais priedais.

ŠILDYMAS

Šilumos siurbliai

Šilumos siurbliai – vienas iš efektyviausių sprendimų lyginant su kitomis šilumos siurblių rūšimis. Šiuos siurblius tikslinga įrengti šildomų grindų sistemoms dėl pastarojoje vyraujančios neaukštos temperatūros.

Šilumos siurblių oras – vanduo veikimo principas pasižymi tuo, jog aušinamas iš lauko tiekiamas oras, o šiluma, kuri gaunama aušinimo proceso metu, perduodama per šilumokaitį skysčiui, kuris naudojamas pastato ir (arba) vandens šildymui. Šilumos perdavimo skystis gali būti freonas arba specialus termoplikatas.

Šilumos siurblio oras – vanduo privalumai:

• nedidelė investicija lyginant su kitų rūšių šilumos šaltiniais;
• kompaktiška sistema;
• greitas bei nesudėtingas įrengimas;
• galimybė šilumos siurblį vasaros metu naudoti vėsinimui.

Radiatorinis šildymas

Radiatorinis šildymas dėl savo paprastumo labiausiai paplitęs šildymo būdas: vanduo arba antifrizas pašildomi katilu, po to vamzdynu juda prie radiatoriaus, kuris spinduliuoja šilumnešio akumuliuotą šilumą.
Radiatorinis šildymas būna dvejų rūšių: su priverstine cirkuliacija ir natūralia.
Šildymo sistemos su priverstine cirkuliacija vamzdžiai klojami nepaisant nuolydžių (kurie būtini, jei cirkuliacija yra natūrali) ir gali būti mažo diametro (iki 10mm). Šilumnešio judėjimą užtikrina cirkuliacinis siurblys.
Šildymo sistemoje su natūralia cirkuliacija, katile sušilęs šilumnešis išsiplečia, o radiatoriuose – atvėsta ir susitraukia. Taip susidaro hidrostatinis slėgis, t.y. šilumnešis pats (be cirkuliacinio siurblio pagalbos) cirkuliuoja šildymo sistemoje. Šiuo metu yra daugybė technologinių bei inžinierinių sprendimų, leidžiančių tokiai šildymo sistemai veikti ekonomiškai, saugiai, kurią labai paprasta eksploatuoti ilgą laiką.

Stogų ir lietvamzdžių apsauga nuo užšalimo

Montavimui lauke naudojame SGTe2 – savireguliuojantį 18/36 W/m galios šildymo kabelį su pajungimo laidu, skirtą lietaus vandens latakų ir lietvamzdžių apsaugai nuo užšalimo ir varveklių susidarymo. Kabelis keičia savo galią priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Atsparus UV spinduliams, užtikrinantis ilgalaikę stogų apsaugos nuo apledėjimo sistemos eksploataciją.

Šio šildymo kabelio pritaikymas yra labai nesudėtingas kadangi jis gali būti bet kokio ilgio.

SVARBU: Kai savireguliuojantis kabelis įjungiamas šaltu metu, jis pradeda dirbti maksimaliu pajėgumu ir galimas energijos sunaudojimo šuolis, kol prasidės šildymo procesas. Tai turi būti numatyta parenkant automatinį išjungiklį.

Lauko aikštelių, įvažiavimų šildymas

Lauko aikštelių bei įvažiavimų apsaugai nuo apledėjimo patogiausia naudoti šildymo kabelių kilimėlį.

Jei tai labai maža aikštelė – gali būti panaudotas savireguliuojantis kabelis.

Infraraudonųjų spindulių šildymas

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai – tai naujos kartos šildymo prietaisai, kurie veikia skirtingai nei tradiciniai. Pritvirtinti prie lubų arba aukštai ant sienos jie infraraudonųjų spindulių pagalba šildo patalpos grindis, sienas, kas užtikrina vienodą temperatūrą visame patalpos aukštyje. Oro cirkuliacija, o tuo pačiu ir dulkių, bakterijų kilimas yra visiškai eliminuojami. Taip pat nedžiovinamas oras, kadangi oras necirkuliuoja per kaitinimo elementus.

Kadangi tokie šildytuvai šildo ne orą, o patalpose esančius objektus, lyginant su kitais kuro ar elektrinio šildymo būdais, jie leidžia sutaupyti nuo 30 iki 50 proc. šilumos energijos. Taip apšildomos patalpos ne tik greičiau įšyla, o šiluma pasiskirsto tolygiau, bet ir nebijo skersvėjų.

IR spindulių šildytuvus galima sėkmingai naudoti visur – individualiuose namuose, pramonės objektuose, bažnyčiose, gamybos patalpose.

Orinis šildymas

Patalpų mikroklimato sistema – (šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas, drėkinimas,sausinimas, valymas) yra labai populiari bei daugiau kaip 60 metų sėkmingai eksploatuojama vidutinio ir šalto klimato šalyse, garantuojanti optimalų patalpų komfortą ištisus metus.

Šildytuvas tiekia karštą orą naudodamas šiluminę energiją, gaunamą deginant dujas ar naudojant šilumos siurblį. Degdamas kuras generuoja karštas dujas, kurios keliauja per šilumokaitį. Pro jį ventiliatoriumi pučiamas oras absorbuoja karštį nuo įkaitusio metalo paviršiaus. Pašildytas oras ortakiais cirkuliuoja po Jūsų namus ar kitas patalpas. Degimo produktai yra išmetami į lauką.
Patalpų šildymas, vėdinimas, drėkinimas, filtravimas ir vėsinimas vyksta vieningoje sistemoje.
Sistema uždara, tai sumažina dulkių kiekį bei alergenų atsiradimą patalpose. Pastovus papildomas oro kiekis iš lauko patenka į sistemą per filtrą. Patalpose cirkuliuojantis oras į sistemą taip pat grįžta per filtrą. Blogas oras iš WC , virtuvės išmetamas į lauką.
Oro judėjimas,kai nėra poreikio šildyti ar vėsinti, užtikrina gerą patalpų ventiliavimą, o sistemos sukuriamas mažas oro viršslėgis pastatuose, apsaugo patalpas nuo skersvėjų ir dulkių patekimo iš išorės.

Orinių šildymo sistemos gali būti derinamos su kondicionavimo, ventiliavimo, oro drėgnumo reguliavimo bei filtravimo sistemomis. To pasekoje gali būti naudojamos ištisus metus.

Katilinės

Šiuolaikinės katilinės darbas kontroliuojamas kompiuterio pagalba. Pastarasis valdo šilumos paskirstymo tolygumą ir pagal temperatūros poreikį sukuria komfortišką klimatą namuose bei apskaičiuoja efektyviausią energijos taupymo režimą.
Beveik visuose šiuolaikiniuose šildymo katiluose įmontuota standartinė automatika, reguliuojanti degiklio darbą, oro srauto tiekimą ir degimo procesą, priimanti signalus iš apsaugos sistemos ir palaikanti reikiamą katilo temperatūrą. Dažnos šildymo sistemos jau turi ir lauko bei kambarių oro temperatūros daviklius, kurių duomenys padeda efektyviau valdyti šildymo intensyvumą ir gerokai apkarpyti kuro sąnaudas.
Katilinės širdis, be abejo, – katilas. Kietojo kuro (malkinis, mišrus ar granulių), dujinis, elektrinis ar skystojo kuro.
Jo galingumas parenkamas pagal patalpų, kurias reikės šildyti, tūrį.
Katilo degimo produktai į išorę šalinami horizontaliaisiais ir vertikaliaisiais (natūralios traukos) dūmtraukiais. Horizontalieji dūmtraukiai dažniausiai būna bendraašiai, priverstinai vėdinami.

Šilumos punktai

Šilumos punktas yra skirtas gaunamos šilumos energijai iš miesto šilumos tinklų paruošimui, reikiamos temperatūros ir kiekio perdavimui į pastato vidaus centrinio šildymo, karšto vandens tiekimo sistemą. Šilumos punktas veikia pagal nustatytus darbo rėžimus.
Šilumos punkto įvade yra sumontuojamas šilumos apskaitos prietaisas, kuris fiksuoja šilumos punkto paskirstytą bei pastato suvartotą šilumą nepriklausomai nuo to, kaip ir kam ji buvo naudojama.

Automatika

Automatika – įvairūs elektroniniai prietaisai bei įrenginiai, skirti procesų automatizacijai.
Automatikos technologijos ir sprendimai sparčiai vystosi ir daro didžiulę įtaką pastatams bei pramonei. Automatika yra labai svarbi energijos taupymui kadangi leidžia kontroliuoti objektus ir pramonės įmonėse dominuojančias sąlygas. Automatika yra tarsi smegenys, valdančios bei reguliuojančios visas aplinkybes.

VĖDINIMAS

Vėdinimo sistemos užtikrina oro iš lauko patekimą į patalpas bei atgal, taip pat oro cirkuliaciją patalpų viduje.

Natūraliai patenkantis į patalpas ir iš jų iškeliaujantis oras nėra varomas jokiomis papildomomis priemonėmis, o juda paklūsdamas fizikos dėsniams. Iš patalpų jis išeina per vėdinimo kanalus, veikiamas oro slėgio skirtumų ir vėjo traukos. Šiltas oras į viršų kyla tuo geriau, kuo didesnis lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas. Iš vėdinimo kanalo stoge jį pagriebia ir nusineša vėjo oro srovė.
Vėdinimo angos paprastai įrengiamos ten, kur yra linkęs kauptis nešvarus oras: toliau nuo gryno oro patekimo vietų arba ten, kur papildomai susidaro drėgmės ir nešvarumų. Dažniausiai jos įrengiamos prie sanitarinių mazgų ir virtuvėse.
Rekuperacija – technologiniam procesui vartojamos medžiagos ar energijos dalies grąžinimas pakartotiniam vartojimui. Šio proceso metu, energijos ar medžiagos atskyrimas ir sugrąžinimas iš vieno nešiotojo kitam vyksta iš karto. Vėdinimui skirtuose prietaisuose vadinamuose rekuperatoriais, energijos atskyrimą ir grąžinimą pakartotiniam vartojimui atlieka jų viduje esantis įrenginys, vadinamas šilumokaičiu.

KONDICIONAVIMAS

Oro kondicionavimas paprastai reiškia oro drėgmės ir temperatūros keitimo sprendimus, kurie sukuria geresnį vidaus patalpų mikroklimatą. Prie to prisideda kondicionieriai, šilumos siurbliai, šilumokaičiai ir šilumos rekuperavimo sistemos.

Oro kondicionavimo sistemą sudaro inžinerinių įrenginių kompleksas, kurio paskirtis – dirbtiniu būdu nepriklausomai nuo lauko oro pokyčių sudaryti ir palaikyti aptarnaujamose patalpose pageidaujamus oro parametrus, kad žmogui būtų sukurtos komfortinės sąlygos, jog jis gerai jaustųsi, galėtų našiau dirbti, gaminti puikios kokybės produkciją.

Šaltuoju laikotarpiu (žiemą) OKS orą paprastai šildo ir drėkina, o šiltuoju (vasarą) – vėsina arba tuo pat metu mažina drėgnį (sausina) ir vėsina. Be to, OKS turi užtikrinti, kad į patalpas būtų tiekiama pakankamai lauko oro, kaip reikalauja sanitarinės normos.

Dažniausiai oro kondicionavimo sistemas sudaro šie elementai:

• kondicionierius – įrenginys š patalpas tiemiamam orui apdoroti t. y. vėsinti arba šildyti, drėkinti arba drėkinti ir sausinti, taip pat valyti;
• kontrolės ir valdymo sistemos oro apdorojimo precesui reguliuoti bei reikiamiems jo parametrams aptarnaujamose patalpose palaikyti;
• oro transportavimo ir paskirstymo patalpose įrenginiai;
• įrenginiai užterštam orui šalinti iš aptarnaujamų patalpų;
• triukšmą slopinantys įrenginiai;
• šilumą taupantys įrenginiai;
• kiti įrenginiai, užtikrinantys patikimą OKS veikimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog ne visi išvardyti elementai būtini kiekvienai atskirai oro kondicionavimo sistemai. Jų kiekis sistemoje priklauso nuo daugelio veiksnių: oro parametrų palaikymo patalpoje griežtumo, apdorojamo oro švarumo, turimų energijos šaltinių, energijos kainos ir t.t.