Ką galima statyti sodo sklype, kokiu atstumu nuo jo ribos, – gana dažnai šių ir kitų su statybomis sodo sklype susijusių klausimų sulaukia Aplinkos ministerijos specialistai.
Pirmiausia žinotina, kad sodo sklype, jeigu nerengiami teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai ir nekeičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Visa sodo teritorija turi būti tvarkoma pagal sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisykles ir taip, kad į ją galėtų patekti priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Sodo namas – tai nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, ne didesnis kaip 80 kv. m bendrojo ploto, neįskaičiuojant rūsio ploto, ir ne aukštesnis kaip 8,5 m. Jam statyti nereikia statybą leidžiančio dokumento (SLD), išskyrus atvejus, kai jis statomas ar rekonstruojamas kultūros paveldo teritorijoje. Jeigu viršijamas bent vienas iš nurodytųjų parametrų, toks pastatas nelaikytinas sodo namu. Tai galėtų būti vienbutis gyvenamasis namas, kurio statybai ar rekonstravimui taikomi neypatingiems statiniams keliami reikalavimai. Šiuo atveju būtina parengti statinio projektą ir gauti leidimą statyti. Jo statybai turi vadovauti kvalifikuotas statybos vadovas ir nustatyta tvarka vykdoma statybos techninė priežiūra.
Sodo sklype ne aukštesni kaip 8,5 m pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo jo ribos (aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui), o inžineriniai statiniai, išskyrus tvoras, – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo ribos. Ne aukštesnėms kaip 2 m tvoroms tarp sklypų statyti nereikia SLD, tačiau jos turi atitikti statybos techninių reglamentų (STR) reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Statyti tvorą nesilaikant šių reikalavimų ar ant sklypo ribos, kai tvoros konstrukcijos ją peržengia, galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai tvora statoma ant sklypo ribos su bendrojo naudojimo teritorija, – sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora. Nedraudžiama savo sklypą atsitverti ir aukštesnėmis nei 2 m užtvaromis, bet joms keliami griežtesni insoliacijos reikalavimai ir reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui, jeigu sodo sklypas yra miesto ar saugomoje teritorijoje.
Gretimo sklypo savininkas gali duoti sutikimą ir kitus statinius statyti neišlaikant nurodytų minimalių atstumų. Sklypą pardavus ar kitaip perleidus kitam asmeniui, galioja buvusio savininko duotas sutikimas. Tačiau rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.
Užbaigęs statyti ar rekonstruoti tiek sodo namą, tiek ir gyvenamąjį namą, statytojas Registrų centrui kartu su pastato kadastro duomenų byla turi pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Skirtumas tik tas, kad gyvenamojo namo statybos atveju deklaraciją prieš tai turi patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis skyrius. Sodo namo ar gyvenamojo namo priklausinio statybos užbaigimas įforminamas netvirtinama deklaracija (nesudėtingo statinio atveju) arba statybos užbaigimo aktu (neypatingo ar ypatingo statinio atveju).
Išsamesnės informacijos šia tema ir STR aktualias redakcijas galima rasti tinklalapyje www.vtpsi.lt.
Visuomenės informavimo skyrius
