Gegužės 16 d. Energetikos ministerija viešajam derinimui pateikė Gamtinių dujų įstatymo pakeitimų projektą, kuriame nustatomos pagrindinės sąlygos regioninės dujų rinkos suformavimui ir jos veiklos principams. Įstatymo projektas taip pat perkelia ir tam tikras Europos Sąjungos teisės nuostatas, kuriomis stiprinama pažeidžiamų gamtinių dujų vartotojų grupių apsauga, o ne buitiniams dujų vartotojams suteikiama daugiau lankstumo dėl atsargų kaupimo.
Baltijos šalys bei Suomija siekia iki 2020 m. integruoti atskiras nacionalines gamtinių dujų rinkas į vieną bendrą regioninę dujų rinkos zoną. Tai leistų visame regione taikyti bendrus dujų transportavimo paslaugų kainodaros principus bei užtikrintų skaidrią, konkurencingą ir aiškią tvarką dujų sistemų naudotojams, siekiantiems pasinaudoti Baltijos šalių perdavimo sistemomis, o vartotojams konkurencingą dujų kainą.
Energetikos ministerijos parengtuose teisės aktų pakeitimuose siūloma apibrėžti bendros rinkos zonos, balansavimo zonos, bendros rinkos zonos operatoriaus sąvokas, taip pat kitas sąvokas, reikalingas bendros rinkos zonos kainodarai nustatyti. Šie pakeitimai nustato vienodas dujų rinkos veikimo taisykles Baltijos šalyse ir Suomijoje bei sudaro teisinį pagrindą tolesniam bendros rinkos zonos formavimui.
Bendroje gamtinių dujų rinkoje būtų taikomos vienodos naudojimosi dujų perdavimo sistema bei balansavimo taisyklės. Balansavimo paslaugas regioninėje rinkoje teiktų šioje zonoje veikiantys perdavimo sistemos operatoriai arba bendrai įsteigtas vienas regioninės sistemos operatorius, kurį valdytų perdavimo sistemos operatoriai.
Atskirų nacionalinių dujų rinkų sujungimas ne tik leistų sukurti palankesnes sąlygas dujų prekybai ir konkurencijai regione, bet ir sudarytų prielaidas didesniems tarpvalstybiniams dujų srautams bei efektyvesniam dujų infrastruktūros panaudojimui. Tai savo ruožtu didintų regioninės dujų rinkos likvidumą, ji taptų patrauklesnė tarptautiniams dujų tiekėjams.
2016 m. Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikime Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė deklaraciją dėl regioninės dujų rinkos plėtros, kuria patvirtintas Regioninės dujų rinkos sukūrimo veiksmų planas. Jame numatyti žingsniai, kuriuos šalys įsipareigoja atlikti iki 2020 m., siekdamos integruoti atskiras nacionalines Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į vieną bendrą rinkos zoną.
Šiandien viešajam derinimui pateikti gamtinių dujų įstatymo pakeitimai ir yra vienas iš esminių šiame plane numatytų žingsnių, kuriuos turi atlikti Lietuva. Siūlomi įstatymo pakeitimai sudarys teisinį pagrindą tolesniam bendros rinkos zonos formavimui. Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti bendros rinkos zonos veikimo ir kainodaros nustatymo principus, kontrolės ir priežiūros mechanizmus. Įstatymo projektas ir lydintieji dokumentai paskelbti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje.
Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupėje patvirtintos nepriklausomos Rytų Baltijos regioninės rinkos vystymo studijos rekomendacijas. Šią studiją 2016 m. atliko konsultacinė kompanija „Frontier Economics“, laimėjusi bendrai Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemų operatorių inicijuotą viešąjį tarptautinį konkursą.
Studijoje rekomenduota, kad ekonomiškai naudingiausias rinkų integravimo modelis yra sujungti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą rinkos zoną, sukuriant vieną keturių šalių dujų įleidimo–išleidimo taškų sistemą, su vienu virtualiu prekybos tašku ir viena balansavimo zona.
Siūlomi teisės akto pakeitimai prisidės ne tik prie regioninės dujų rinkus sukūrimo ir energetinio saugumo stiprinimo, bet ir prie pažeidžiamų gamtinių dujų vartotojų apsaugos.
Įstatymo projektu siūloma susiaurinti vartotojų, kuriems privalomai turi būti kaupiamos dujų atsargos, ratą ir numatyti, kad dujų atsargos kaupiamos pažeidžiamiausiai vartotojų grupei – buitiniams vartotojams. Nebuitiniai vartotojai, kurie per metus suvartoja iki 20 tūkst. kubinių metrų dujų ir kuriems atsargos iki šios buvo kaupiamos privalomai, dėl atsargų kaupimo poreikio galės apsispręsti patys, atsižvelgdami į konkrečią vykdomą ūkinę veiklą ir iš jos kylantį apsirūpinimo dujomis krizės atveju poreikį.
Šis pakeitimas suteiks nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 tūkst. kubinių metrų dujų, papildomo lankstumo ir galimybę sumažinti apsirūpinimo dujomis kaštus. 2018 m. balandžio 1 d. duomenimis, atsargos saugomos 5982 tokiems nebuitiniams vartotojams ir atsargų palaikymo sąnaudos per metus jiems sudaro apie 250 tūkst. eurų.
