Lietuvoje įsibėgėja elektros tiekimo rinkos liberalizavimas – seniai lauktas pokytis, įgyvendintas daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Kartu su juo byra elektros energijos tiekimo monopolis, o rinkoje atsirandanti nepriklausomų tiekėjų konkurencija vartotojams garantuos daugiau kokybiškų paslaugų ir galimybių.
Siekdama supaprastinti šiuos procesus, Energetikos ministerija inicijavo Elektros energijos įstatymo pakeitimus, kuriuose įtvirtintos ne tik geresnės ir greitesnės sutarčių sudarymo, tiekėjų keitimo sąlygos, nustatyti detalesni reikalavimai sąskaitų turiniui bei reglamentuota nepriklausomų tiekėjų kainų bei pasiūlymų palyginimo priemonė. Ji jau rugsėjį startuos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) interneto svetainėje ir padės vartotojams išsirinkti geriausius pasiūlymus.
Kas svarbu renkantis nepriklausomą tiekėją, į ką reikia atkreipti dėmesį, kodėl neverta delsti, kas atsitiks nepasirinkus bei kur kreiptis pastebėjus nesąžiningus atvejus, – apie tai pasakoja energetikos viceministrė Inga ŽILIENĖ.
– Kodėl vyksta elektros tiekimo rinkos liberalizavimas ir gyventojai turi rinktis tiekėją? Kokia iš to nauda?
– Dar prieš metus mažmeninė elektros rinka konkurencijos atžvilgiu buvo panaši į telekomunikacijų sektorių prieš 20 metų – vienas tiekėjas ir siūlomi keli vartojimo planai. Šiuo metu turime jau 7 nepriklausomus tiekėjus, pasirinkimo galimybes.
Prireiks laiko, konkurencinė aplinka nesusiformuoja per mėnesį, tačiau einame teisingu keliu link konkurencijos, kurią kaip pavyzdį turime telekomunikacijų sektoriuje. Jau dabar galime matyti kaip elektros tiekėjai konkuruoja dėl naujų klientų, o anksčiau to nebuvo.
Taigi su šia reforma kuriamos konkurencinės sąlygos rinkoje – reali tiekėjų konkurencija, bandymas įtikti klientams su jų poreikius labiausiai atitinkančiais sutarties planais, investicijos į geresnį klientų aptarnavimą ir naujų paslaugų vystymą. Sukurta galimybė per dvi savaites pakeisti elektros tiekėją, netrukus bus sukurtas svetainė palyginti visų nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus.
Galiausiai reikėtų pažymėti, kad didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių yra visiškai liberalizavusios elektros energijos tiekimo rinkas, tai yra bendras reikalavimas visoms Europos Sąjungos narėms tam, kad bendroje elektros rinkoje nebūtų konkurencijos ribojimų ar iškraipymų. Pavyzdžiui Estijoje elektros energijos tiekimo rinka visiškai liberalizuota 2013 m., Latvijoje – 2015 m., o Švedijoje – 1996 m., Suomijoje – 1997 metais.
– Lietuvoje elektros tiekimo rinkos liberalizavimas įgyvendinamas etapais: pokyčiai jau pasiekė tuos, kurie suvartoja daugiausia elektros energijos, o vėliausiame etape dalyvaus mažiausiai vartojantys. Šiuo metu įgyvendinamas antrasis etapas: kuriems vartotojams jis svarbus?
– Pirmasis etapas buvo skirtas vartotojams, kurie suvartoja daugiausia elektros energijos per metus – virš 5000 kWh. Šiuo metu įgyvendinamas etapas svarbus vartotojams, kurie suvartoja mažiau – nuo 1000 iki 5000 kWh per metus. Kitaip tariant, jei elektros suvartojimas per mėnesį siekia apie 100–400 kWh, tuomet šiame etape iki gruodžio 18 d. reikės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Likę vartotojai, t. y. tie, kurių suvartojimas yra mažas (mažiau nei 1000 kWh, daugiabučių namų bendrijos, būsto administratoriai ir visi kiti likę vartotojai), turės pasirinkti ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 18 d.
– Ar daug vartotojų patenka į šį etapą?
– Iš viso šalyje yra apie 1,65 mln. elektros vartotojų. Pirmajame etape tiekėją turėjo pasirinkti 97,8 tūkst., į antrąjį etapą patenka 778,6 tūkst., o į trečiąjį – 769,3 tūkst. vartotojų.
Skaičiai rodo, kad šiame etape sprendimą turi priimti didžiausias vartotojų skaičius, todėl raginame nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo neatidėti jo paskutinei dienai dėl paprastos priežasties – tiekėjai neturi tokių resursų, kad galėtų vienu kartu greitai ir kokybiškai aptarnauti didelį srautą. Tie, kurie kreipsis anksčiau, turi galimybę gauti daugiau ir išsamesnės informacijos apie pasiūlymus, jų naudas ir skirtumus bei, žinoma, sutarčių sąlygas.
– Ar šie pokyčiai, t. y. apskritai elektros tiekimo rinkos liberalizavimas svarbus ir gaminantiems elektrą vartotojams?
– Elektros energijos tiekėjo pasirinkimo principai ir tvarkos, kurios taikomos, įprastiems vartotojams analogiškai galioja ir gaminančių vartotojų atveju. Jie neturėtų patirti jokių papildomų trikdžių.
Gaminančiam vartotojui keičiant elektros energijos tiekėjus, kai nėra pasibaigęs kaupimo laikotarpis, sukauptas tinkluose elektros energijos kiekis gali būti perkeliamas naujam elektros energijos tiekėjui, įskaitant ir garantinį tiekėją. Gaminantis vartotojas taip pat gali prašyti kompensacijos iš senojo elektros tiekėjo. Jei gaminantis vartotojas naudojasi garantinio tiekėjo paslaugomis, pasibaigus kaupimo laikotarpio periodui – iki kovo 31 d., skirstomo tinklo operatorius kompensuoja 5 proc. sukaupto tinkluose elektros energijos kiekio, už kurį sumokama VERT nustatyta kaina.
Keičiant elektros energijos tiekėjus, kai pasibaigia kaupimo laikotarpis, už sukauptą elektros energijos kiekį atsiskaito senasis elektros tiekėjas sutartyje nustatyta tvarka iš sąlygomis.
– Kaip vartotojams žinoti, į kurį etapą jie pateko – kada ir kokia informacija turėjo juos pasiekti?
– Iki šių metų liepos pabaigos vartotojai turėjo gauti pranešimus, kuriuose turėjo būti aiškiai nurodyta, į kurį – antrąjį ar trečiąjį – liberalizavimo etapą jie patenka. Pasitikslinti šią informaciją galima ir suvedus duomenis interneto svetainėje „Pasirinkitetiekeja.lt“, taip pat prisijungus prie energijos skirstymo operatoriaus (ESO) interneto tinklapio savitarnos sistemos. Nuo rugsėjo 1 d. vartotojams ESO turimais kontaktiniais adresais teikti pasiūlymus galės ir patys nepriklausomi tekėjai.
Tik noriu atkreipti dėmesį, kad jei vartotojai nenori dalintis savo duomenimis, jie gali išreikšti tokį pageidavimą: tuomet nepriklausomi tiekėjai pranešimų nesiųs, o informacijos vartotojams reikės ieškotis savarankiškai.
– Ar daug vartotojų jau pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją?
– Pirmajame etape nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko praktiškai visi vartotojai – šis rodiklis siekia 99 proc. Pasirinkimus daro ir kiti: turimais duomenimis, sutartis jau sudarė 24 proc. į antrąjį etapą patenkančių vartotojų ir 14 proc. tų, kurie patenka į trečiąjį etapą.
– Šiuo metu vartotojai gali rinktis iš 7 nepriklausomų elektros tiekėjų, tačiau kaip juos palyginti, į ką svarbu atkreipti dėmesį?
– Šiuo metu bendra informacija apie tiekėjus, atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus pateikiama minėtoje interneto svetainėje „Pasirinkitetiekeja.lt“, tačiau jau rugsėjį turėtų būti galima nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus palyginti naudojant VERT sukurtą elektroninį įrankį.
Nepriklausomi elektros tiekėjai – kaip ir ryšio paslaugų operatoriai – vartotojams siūlo įvairius planus, kuriuose svarbūs šie pagrindiniai aspektai: kaina, sutarties galiojimo laikotarpis bei sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, taip pat elektros suvartojimo deklaravimo ir atsiskaitymo tvarka.
Kitaip tariant, gavę pasiūlymą vartotojai turėtų atidžiai išanalizuoti galutinę kainą ir jos sudedamąsias dalis, taip pat – įsitikinti, ar nutraukiant terminuotą sutartį anksčiau laiko nereikės grąžinti suteiktų nuolaidų, mokėti netesybas ar kokius kitus mokesčius. Tiems, kurie nesinaudoja elektronine bankininkyste, neturi elektroninio parašo svarbu žinoti ir tai, ar galės deklaruoti ir atsiskaityti už elektros energiją kitais būdais.
– Nepriklausomi tiekėjai teikia fiksuotus ir nuo elektros kainos biržoje svyravimų priklausomus planus. Kurį geriau pasirinkti?
– Daugelyje planų yra fiksuota kaina tam tikram laikotarpiui – metams, ketvirčiui ir pan., kuri užtikrina stabilumą. Kiek reikės mokėti už elektrą pasirinkus pasiūlymą, susietą su svyravimais elektros biržoje ir tiekėjo marža, vis dėlto sunku prognozuoti. Tačiau tokie planai gali būti naudingi tiems, kurie vartoja daugiau elektros energijos tada, kai ji biržoje yra mažesnė, pavyzdžiui, nakties metu. Atkreiptinas dėmesys, kad planai, kurie bus susieti su valandine elektros energijos kaina elektros biržoje (Lietuvoje didmeninė prekyba vyksta Nord Pool Spot biržoje), galimi tik tokiu atveju, jei vartotojas turi išmanųjį skaitiklį.
– Kokie papildomi aspektai dar yra svarbūs renkantis nepriklausomą tiekėją?
– Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar planas fiksuoja vieno ar dviejų laiko zonų tarifą, kokiais principais taikomos nuolaidos ir kokia būtų prognozuojama sąskaitose nurodoma kainų suma per metus, kokios galimybės pirkti atsinaujinančiuose energijos šaltiniuose pagamintą „žalią“ energiją ir pan. Svarbu atkreiptį dėmesį į tai, ar tiekėjo siūloma galutinė kaina yra pateikiama kartu su persiuntimo paslaugos dedamąja dalimi, t.y. mokesčiu už pasinaudojimą ESO tinklais.
Siūlyčiau taip pat atsižvelgti ir į aptarnavimo kokybę – požiūrį į klientą, operatyvumą, informacijos pateikimą, nes būtent šie dalykai parodys, kaip nepriklausomas tiekėjas reaguos ir spręs problemas, jei tokių iškils ateityje.
– Antrasis etapas baigiasi šių metų gruodžio 18 d. Kas atsitiks, jei vartotojas nepasirinks nepriklausomo tiekėjo? Ar tai reiškia, kad jis nebeturės elektros energijos?
– Nepasirinkusieji nepriklausomo tiekėjo tikrai neliks be elektros, tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. jų turėta sutartis su visuomeniniu tiekėju neteks galios ir tokiems vartotojams bus užtikrintas tik garantinis elektros tiekimas, kurį užtikrina elektros skirstomųjų tinklų operatorius ESO. Laikinai teikiamos garantinio tiekimo paslaugos elektros energijos kaina priklauso nuo vidutinės ankstesnio mėnesio elektros biržos kainos pridedant 25 proc. maržą, vadinamąjį 1,25 koeficientą, ir bus perskaičiuojama kas mėnesį. Gyventojai turėtų įsivertinti tai, kad garantinio tiekimo paslaugos maža yra didesnė nei bet kurio nepriklausomo elektros tiekėjo taikomų paslaugų pelno marža.
– Ar pasirinkdami nepriklausomą tiekėją, vartotojai turi pasiruošti ir kitiems pokyčiams, pavyzdžiui, elektros skaitliukų keitimui ar naujų kabelių nutiesimui?
– Iš tiesų užtenka tik pasirašyti sutartį su nepriklausomu tiekėju, o skaitliukus, kabelius bei visą infrastruktūrą ir toliau valdys energijos skirstymo operatorius ir perdavimo sistemos operatorius. Kitaip tariant, jokių techninių patobulinimų ar keitimų atlikti tikrai nereikia – užteks pasirašyti sutartį. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad įvykus techniniams elektros energijos sutrikimams, kaip ir iki šiol, taip ir liberalizavus rinką, reikės kreiptis į elektros skirstymo operatorių.
– Kokiais būdais rekomenduotumėte pasirašyti sutartis su tiekėjais tiems vartotojams, kurie nesinaudoja sukurtais elektroniniais įrankiais?
– Sutarties pasirašymą galima inicijuoti ir telefonu, nors vien tik pokalbio tam nepakanka – siekiant apsaugoti vartotojus, sutartį vis tiek reikės pasirašyti elektroniniu arba fiziniu parašu.
Atkreipiu vartotojų dėmesį į tai, kad vartotojai telefonu neatskleistų jautrių asmens duomenų ir būtinai išsamiai susipažintų su sutarties sąlygomis. Susipažinus ir priėmus sprendimą, pasirašyti tokią sutartį, tam galima įgalioti šeimos narį, draugą ar kaimyną. Tokiu atveju užteks paprasto laisvos formos įgaliojimo, kuriam nereikia notaro patvirtinimo.
– Kas kontroliuos nepriklausomų tiekėjų veiklą ir į ką turėtų kreiptis vartotojai, susidūrę su nesąžininga veikla?
– Nepriklausomų tiekėjų veiklą jau dabar prižiūri VERT (informacija vartotojams apie jų teises, elektros tiekimo ir mokėjimo už elektrą klausimai) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (tiekėjų nesąžininga komercinė veikla ir nesąžiningos sutarties sąlygos).
Tačiau atkreipsiu dėmesį į tai, kad prieš kreipiantis į šias institucijas, pirmiausia reikia atlikti pirmą žingsnį – kreiptis į nepriklausomą tiekėją ar energijos skirstymo operatorių. Jei jis nereaguoja ar atsiuntė netenkinantį atsakymą, nagrinėti skundą ar ginčą jau galėtų ir minėtos institucijos.
– Ačiū už pokalbį.
