Tęsiame straipsnių serija apie šildymo sprendimų pasirinkimą. Praėjusiame straipsnyje kalbėjome apie dyzelinį šildymą bei joninius katilus , šįkart – apie šilumos siurblius bei geoterminį šildymą.
Šilumos siurbliai.
Tai mechaninis įrenginys, naudojantis elektros variklį. Kompresoriumi šiluma yra pernešama iš vienos vietos į kitą. Rinktis, iš kur imti šilumą ir,kur ją realizuoti, yra didelis pasirinkimas.
Šilumą galima imti iš giliųjų žemės sluoksnių (tai geoterminis šildymas), iš žemės paviršiaus, taip pat požeminių vandeningųjų sluoksnių, vandens telkinių ar oro. Modernėjant technologijoms energiją naudojame net ir iš saulės ar vandens fazinių virsmų (desublimacija). Iš pateiktų variantų, mažiausiai investicijų reikalauja naudojant šilumą iš oro. Buityje šilumos siurbliai naudojami šildyti orui arba vandeniui.
Renkantis šilumos siurblį reikia gerai žinoti ko iš jo tikimasi ir kokias sąlygas turime. Reikia atkreipti dėmesį, kokiomis sąlygomis (dažniausiai temperatūros) gamintojas rekomenduoja eksploatuoti savo pagamintą šilumos siurblį. Šiai dienai yra šilumos siurblių, beveik galinčių dirbti Lietuvos klimato sąlygomis (nuo – 25 C) ir galintys kaitinti vandenį iki +65 C. Skirtingų konstrukcijų šilumos siurblių skirtumai duoda skirtingus rezultatus. Būtent todėl šilumos siurblių pasirinkimas yra toks didelis.
Šilumos siurbliai, kaip šilumos šaltinis, nėra mažas (pagal šiluminį galingumą) įrenginys. Kadangi jis mechaninis, tai tikėtis, kad jis bus ypatingai tylus – neverta. Kadangi tai sudėtingas inžinierinis įrenginys, mažai atsiras šeimininkų, kurie galėtu jį eksploatuoti patys, be specialisto pagalbos.
Iš 1 kW elektros energijos, šilumos siurblys pagamina 2-4 kW šilumos. Tad ar atsipirks šilumos siurblio investicijos, reikia įdėmiai paskaičiuoti planuojantiems investuoti.
Geoterminis šildymas.
Lietuva turi išskirtines geologines sąlygas, kurios ir skatina geoterminės energijos naudojimą šalyje. Tokį išskirtinumą lemia Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija. Toje vietoje Žemės šilumos srautas yra dvigubai didesnis, nei įprastinis.
Vakarų Lietuvoje šilumos srauto intensyvumas siekia 70-90 mW/m2, vidutinė Rytų Europos platformos reikšmė yra 43 mW/m2. Tai reiškia, kad perspektyvios temperatūros elektros gamybai gali būti pasiekta dvigubi mažesniame gylyje.
Įsirengus geoterminį šilumos siurblį, energetikos kaštai susiję su giliuoju gręžimu. Prabangus, sudėtingas įrenginys, „atsiperkantis“ tik tuose rajonuose, kur arti paviršiaus yra aukštos temperatūros telkiniai. Lietuvoje tokia teritorija yra vakaruose, Klaipėdos krašte. Kituose Lietuvos kraštuose šia energija galėtų pasinaudoti nebent labai daug šilumos reikalaujančios įmonės. Kitu atveju, namų valdoms daryti gilesnius nei 1 km gręžinius, tiesiog neapsimoka.
