Šildymo būdų palyginimas leidžia suprasti, kad Lietuvoje būstą galima šildyti ir labai brangiai, ir labai pigiai.
Bet kokiu atveju artėjantį šildymo sezoną teks pakratyti piniginę.
Gelbsti senas katilas
Nuolat brangstant vienam komfortiškiausių ir patogiausių šildymo būdų – dujomis – į gyventojų namus sugrįžta malkos. Nedidelį namelį sostinės Pavilnio rajone turintis Julius B. dujinio katilo nejungia jau dvejus metus. Ši žiema bus trečia, kai pusamžis vyras namus šildys malkomis.
„Džiaugiuosi, kad rekonstruodamas tėvų namus visko neišgrioviau ir palikau malkomis kūrenamą katilą. Tada maniau, jog galbūt prireiks kada nors vandeniui pasišildyti, o dabar jis gelbsti mano piniginę”, – pasakojo jis. Julius suskaičiavo, kad šildymo sezonas naudojant dujas jam atsieidavo apie 2,5 tūkst. litų, o malkas siekia vos 1 tūkst. litų. Prižiūrėti katilą jam vienas malonumas.
„Rytą pradedu vizitu į kūryklą, išvalau pelenus, įmetu į katilą malkų. Man patinka taip pradėti dieną. Jeigu malkų kaina drastiškai nekils, artimiausiu metu nebent reiks paišlaidauti keičiant jau gal kokius 15-a metų tarnaujantį katiliuką”, – svarstė pašnekovas. Jis žino, kad modernesnio katilo kaina siekia nuo 2 iki 10 tūkst. litų. Už tokią sumą galima nusipirkti mažiau priežiūros reikalaujančią medžio granulėmis ar briketais kūrenamą šildymo sistemą.
„Kai prieš kokius penkerius metus rekonstravau namą, net nesusimąstydamas pirkau dujinio katilo įrangą, tada dar apie lupikiškas dujų kainas niekas nekalbėjo, o įsiūlyti dujų katilus vadybininkai sugebėjo. Dabar jie, pardavinėdami mediena kūrenamus katilus, kalba kitaip. Sako, kad biokuras ateityje dominuos. O jis – jau mano sename katile”, – nusijuokė Julius.
Granulės pakeis dujas?
Dienraščio skaičiavimais, šiuo metu šildyti namus pigiausia malkomis. Nors komfortas minimalus: reikia dažnai kūrenti, temperatūra svyruoja, priklausomai nuo kūrenimo intensyvumo, o ir medienos paklausa, taip pat kaina, auga.
Pernai kubinis metras populiariausių beržinių malkų kainavo 120 litų, o šiemet prašoma iki 140 litų. Nesunku suskaičiuoti, kad priekaba malkų, kurioje telpa apie 6 kub. m malkų, per metus pabrango apie 15 proc. Dienraščio pašnekovo Juliaus namui (65 kv. m) šildyti per visą šildymo sezoną reikia iki 10 kub. m, tad šią žiemą šildyti namus jam kainuos keliomis šimtinėmis daugiau.
Šildymas medžio granulėmis, apie kurį svarsto Julius, taip pat populiarėja. Jis atsieina brangiau nei kūrenant malkas, tačiau vis tiek išlieka vienas pigiausių šildymo būdų. Nepagailėjus pinigų automatizuotam katilui, garantuojamas aukštas komforto lygis. Savo namus medžio granulėmis šildantys žmonės kuro bunkerį papildo kas 3-7 dienas, o jeigu bunkeris didelis, tai tik kartą per sezoną. Negesinant katilo, pelenus, kurie subyra į specialią talpyklą, reikia pašalinti vos kartą per savaitę.
Granulėmis namus šildantys žmonės pastebi, kad ir šios rūšies kuras brangsta – tonos kaina pakilo apie 5-10 proc. Juliaus nameliui per žiemą prireiktų apie 2,5 t granulių, už jas tektų pakloti apie 1,5 tūkst. litų. Tačiau kainuojančios bemaž dukart pigiau, bet taip pat komfortiškos granulės yra rimtos konkurentės brangstančioms dujoms.
Trijų pigiausių kuro rūšių trejetuke sidabru žiba akmens anglis. Jeigu Julius sugalvotų savo namus šildyti anglimi, jam tai per sezoną atsieitų apie 1,2 tūkst. litų. Tačiau miestuose šis kuras nepopuliarus pirmiausia dėl taršos. Pastaruosius kelerius metus anglimi pakrautų sunkvežimių kryptis – kaimai ir priemiesčiai. Tona anglies per metus pabrango maždaug dešimtadaliu.
Daugiabučiai neturi pasirinkimo
Dauguma miesto gyventojų, deja, negali įsirengti malkomis ar granulėmis kūrenamo katilo, nes gyvena daugiabučiuose, kuriuose tiekiamas centrinis šildymas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, brangiausiai už šildymą moka senos statybos nerenovuotuose namuose gyvenantys žmonės. Skaičiuojama, kad tokių namų šalyje beveik 56 proc., o juose gyvena 1,17 mln. gyventojų. Beveik visiems daugiabučiams šiluma pagaminama iš brangių dujų.
Jeigu dienraščio skaitytojas Julius (jo namo plotas beveik atitinka vidutinio trijų kambarių buto) sugalvotų prisijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, jo mėnesio sąskaita už šildymą siektų apie 500 litų. Pusė tiek, kiek jam iki šiol kainavo namo šildyti malkomis per visą sezoną.
Taigi daugiabučių gyventojai priversti mokėti kelis kartus daugiau. Pvz., pernai sausį didžiausia išrašyta sąskaita Vilniuje siekė 830 litų, Kaune – 880 litų. Tokius 60 kv. m ploto butų šildymo kainų duomenis pateikia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.
Tačiau kai kurie daugiabučiai šalyje ryžtasi ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, Panevėžyje ant daugiabučio namo stogo atsirado saulės kolektorių sistema, Alytuje sename daugiabutyje kiekviename bute atsirado autonominė šildymo sistema, o šilumą gamina šilumos siurblys. Bet tokių atvejų Lietuvoje kol kas vienetai.
