Taboro griovimas – integracija ar rinkimų pradžia?

---

Tabore Vilniuje nelegaliai prekiaujama narkotikais, klesti asocialus gyvenimas, dažniausiai taboro gyventojai niekur nedirba.

Mero pradėta iniciatyva nugriauti daugumą nelegalių taboro pastatų, o romus iškeldinti žmogaus teisių gynėjams labiau panaši į rinkiminės kampanijos pradžią, negalvojant, kur žmones iškeldinti, kaip juos integruoti į visuomenę ar darbo rinką

Antrą kartą taboras griautas legaliai

Manoma, kad šiandien pasaulyje yra apie 8–10 milijonų romų. Jų, taip pat dažnai vadinamų čigonais, vienas iš skiriamųjų ženklų yra skurdas. Prie Vilniaus esančiame tabore vyksta nelegali prekyba narkotikais, klesti nešvara, netvarka ir asocialus gyvenimo būdas, dažniausiai taboro gyventojai niekur nedirba. Vilniaus meras Artūras Zuokas ėmėsi spręsti taboro problemą dar anoje kadencijoje prieš trejus metus. Šią savaitę jis pratęsė pradėtus darbus – jo pavedimu įvykdytas dar 2008 metų teismo sprendimas ir nugriauti trys nelegalūs pastatai. Savo eilės laukia dar tuzinas.

Žmogaus teisių specialistai, viena vertus, pritaria Artūro Zuoko veiksmams – taborą reikia iškeldinti kaip galima greičiau. Kita vertus, reikia atskirti du dalykus: nelegalių statinių problemą, kai tautybė neturi nieko bendra su neteisėtais statiniais ir čia negali būti jokių kalbų apie žmogaus teisių pažeidimus, ir taboro problemą, kurią galima išspręsti tik panaikinus taborą.

Ši savaitė čigonų tabore prasidėjo neįprastai. Ankstų pirmadienio rytą čia suvažiavo keliolika policijos ekipažų, keli ekskavatoriai, sunkvežimiai, darbininkai, apsikaišę įvairiausiais įrankiais. Tokios pajėgos sutelktos nugriauti 3 nelegaliai suręstus statinius. Griauti juos buvo gautas teismo leidimas. Tačiau antstoliui įteikus dokumentus, įrodančius, kad griaunama teisėtai, jie netruko atsidurti tiesiog po perpykusio bendrijos pirmininko Stepo Visocko kojomis.

Institucijų turimaIs duomenimis, Vilniaus čigonų tabore iš 100 statinių legaliai pastatytas vos vienas. Vis dėlto sulaukus Temidės kirčio vietos gyventojai griovėjams puolė žerti įvairiausias versijas – kad statiniai esą legalūs, vėliau, kad jie nelegalūs, tačiau juos nusigriausią patys, galiausiai pasigirdo tiesiog prašymai juos palikti ramybėje.

„Tegul parūpina pirmiausia, kur gyventi, o paskui tegul buldozeriai viską rausia. Visą taborą tegul griauna, niekas ne prieš, tačiau pirmiausia tegul žmonėms suteikia normalias gyvenimo sąlygas“, – „Savaitei“ sakė Zora Rinkevič, Vilniaus taboro gyventoja.

„Ką daryti, mes jokių dokumentų tabore neturime? Mes paukščių teisėmis gyvename. Jie ką nori, tą ir daro. Prašiau iki pavasario palaukti, bet jie ne. Žiemą“, – piktinasi Viktoras Adomaitis, Vilniaus taboro gyventojas.

Vilniaus savivaldybė praneša, kad artimiausiu metu panašus likimas laukia dar 19 nelegalių statinių. Vilniaus meras tikina, kad taboro gyventojai be pagalbos neliks.

„Jiems pasiūlytas socialinis būstas, bendrabučiai ir, aišku, tos problemos vienaip, ar kitaip išsispręs. Pernai savivaldybė išmokėjo 625 tūkst. litų pašalpų, taip pat suteikti 3 butai šeimoms, forminami dokumentai dar 2 šeimoms. Romų vaikai maitinami nemokamai, taip pat skiriamos kompensacijos malkoms, elektros kompensacijoms ir šiukšlėms išvežti“, – sako meras Artūras Zuokas.

Panašu, kad su romais kovojanti Vilniaus savivaldybė išmoko pamoką. Mat, prieš kelerius metus nugriovus kelias trobas teismas romams priteisė išmokėti apie 55 tūkstančius litų neturtinės žalos. Šįkart prieš griaunant statinius buvo atliktos visos teisinės procedūros.

Abejojama mero iniciatyva

Vis dėlto Naujininkuose, kuriuose taboras ir įsikūręs, išrinktas Seimo narys Artūras Melianas sako, kad pavieniai kelių trobų tabore nugriovimai labiau primena Vilniaus mero viešųjų ryšių akcijas. Anot parlamentaro, taborą reikia griauti ir vietos gyventojus iškeldinti kuo skubiau, nelaukiant 2014-ųjų, kuriais, anot Vilniaus mero, ir turėtų prasidėti spartus čigonų iškeldinimas.

„Labai norisi atskirti, kur yra viešųjų ryšių akcija ir kur yra realus problemos sprendimas. Šiuo atveju labiau teisėtu keliu nueita, nes teismai nusprendė, antstoliai gavo įpareigojimą griauti. Pirmą kartą buvo griaunama neatlikus tų teisinių procedūrų, bet dar kartą sakau, kad 3 metai yra per ilgas laiko tarpas. Kalbos, kad 2014 m. tik pradės sutvarkyti visą situaciją, manau, yra nepateisinamos. Manau, kad įvairios vykdančiosios institucijos, tame tarpe ir savivaldybė, turi daryti greičiau, paruošti atitinkamą tų žmonių integravimo programą, rasti, galbūt atskirais atvejais, socialinį būstą. Reikia iš esmės spręsti problemą“, – sako parlamentaras A. Melianas.

Seimo nariui iš dalies pritaria ir žmogaus teisių gynėjai. Jų teigimu, prieš siunčiant į taborą ekskavatorius Lietuvai reikėtų pasimokyti iš Ispanijos, Slovakijos – prieš griaunant taborą būtina turėti aiškų planą, kur iškelti žmones, kaip juos integruoti į visuomenę, darbo rinką. O kol tokios strategijos nėra, pavieniai griovimai dvelkia politinių žaidimų kvapu.

„Mano požiūriu tai, kas dabar vyksta, yra rinkiminės kampanijos pradžia. Šiais metais, kaip žinia, vyks rinkimai į Seimą. Be abejo, kalbėti kietai prieš nepopuliarią mažumą visada yra populiaru. Be jokios abejonės, mažų mažiausiai čia bent nepraloši rodydamas visuomenei, koks esu kietas ir kaip noriu sutvarkyti tuos „blogus“ romus“, – Vilniaus mero iniciatyvą kritikavo Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.

Sutapimas ar ne, bet čigonų korta buvo ištraukta ir Prancūzijoje. Prieš pusantrų metų jos prezidentas Nikolia Sarkozy paskelbė romų deportaciją. Planuota iš šalies išsiųsti 700 čigonų, nes esą jų nelegaliai suręstose stovyklose vyko prekyba žmonėmis, klestėjo prostitucija ir nusikalstamumas, o kantrybės taurę perpildė romų ir policininkų susidūrimai. Tačiau prezidento oponentai turi kitą versiją – prieš čigonus N. Sarkozy pradėjo kovoti tik tada, kai jį užgulė nelegalaus jo rinkimų kampanijos finansavimo skandalas.

Rinkimų triukas, ar siekis Vilniuje naikinti narkotikų prekybos židinį – klausimas lieka atviras. Tuo metu žmogaus teisių gynėjai perspėja – nėra jokių garantijų, kad po tokių pavienių griovimų tabore Lietuva nepralaimėtų dar vienos bylos Europos žmogaus teisių teisme.

Kristina Garalevičiūtė
LTV „Savaitė“

Šaltinis: