Šiomis dienomis sustabdyta vienos didžiausių Latvijoje Stradinio ligoninės naujojo korpuso statyba Rygoje. Pasak atsakingų pareigūnų, dėl statybininkų aplaidumo ir čia galėjo įvykti panaši tragedija, kokia įvyko daugiau kaip prieš metus prekybos centre „Maxima“.
Šiuo metu dar atliekama pastato ekspertizė, tačiau jau dabar žinoma, kad statybininkai bei juos kontroliuoti turėjusios institucijos dirbo aplaidžiai. Nustatyta, kad stipriai pažeistos blokų siūlės, pažeisti ir blokų perdengimai, per siūles skverbiasi vanduo. Todėl gali tekti nugriauti dalį jau pastatyto pastato ar net jį visą.
Po prekybos centre „Maxima“ 2013 m. įvykusios tragedijos imta gerokai griežčiau kontroliuoti visuomeninių pastatų statybos darbus. 2014 m. didesnių ar mažesnių pažeidimų rasta 12-oje statybų objektų, tačiau nė vienas jų nebuvo uždarytas.
Visuomenei pristatomas „Rail Baltica“ projektas
Latvijoje vis aktyviau ruošiamasi tarptautiniam „Rail Baltica“ geležinkelio projektui. Pirmas šios modernios linijos ruožas iki 2022 m. turėtų būti nutiestas iš Rygos geležinkelio stoties į tarptautinį oro uostą. Šios linijos kaina – 400 mln. eurų.
Manoma, kad moderni geležinkelio linija ne tik pagerintų susisiekimą su didžiausiu Baltijos šalyse Rygos oro uostu, bet ir leistų daug pigiau į oro uostą atvežti degalų lėktuvams.
Taip pat 15-oje Latvijos savivaldybių, per kurių teritoriją drieksis „Rail Baltica“ geležinkelio linija, prasidėjo šio projekto pristatymas visuomenei. Jau dabar žinoma, kad dalį šalia būsimos magistralės įsikūrusių gyventojų teks iškeldinti, todėl žmonėms rūpi kompensacijų už prarastą nekilnojamąjį turtą gavimo sąlygos. Ypač sunerimę banko paskolas namo statybai paėmę ir jų iki šiol negrąžinę gyventojai.
Baiminamasi naujos ekonomikos krizės
Pastaruoju metu Latvijoje ir vėl pasigirsta užuominų apie šaliai galimai gresiančią naują ekonomikos krizę. Pasak Latvijos centrinio banko prezidento Ilmaro Rimševičiaus, tokius nuogąstavimus didina jau du ketvirčius lėtėjantys ekonomikos augimo tempai. I. Rimševičiaus teigimu, būtina užkirsti kelią ritimuisi į bedugnę ir jau dabar pradėti ruošti ekonomikos plėtros planą, jei padėtis imtų blogėti.
Kartu pasigirsta ir kitų centrinio banko atstovų siūlymų bent laikinai dar labiau supaprastinti galimybę užsieniečiams apsigyventi Latvijoje už investicijas į šalies ekonomiką. Leidimas penkerius metus gyventi Latvijoje šiuo metu kainuoja 250 tūkst. eurų.
Siūloma sumažinti šią sumą ir galbūt taip pritraukti daugiau užsieniečių, norinčių apsigyventi šalyje. Tiesa, baiminamasi, kad galimybe apsigyventi Latvijoje gali pasinaudoti ir jai priešiškos kitų šalių jėgos.
Užsienyje ypač paklausi latviška beržų sula
Naujų rinkų ieškantys Latvijos gamintojai užsieniečiams vis dažniau pateikia ir netradicinių prekių. Pavyzdžiui, pastaruoju metu kiekvieną vasarą į užsienį išvežama vis daugiau latviškos beržų sulos – svetur ji tampa tikra egzotika.
Viena žemės ūkio bendrovė teigia šį pavasarį turinti užsakymų maždaug už 40 tūkst. eurų. Už šią sumą bus pagaminta apie 30 tūkst. butelių sulos.
Latviška beržų sula vežama ir į Vokietiją. Čia ji naudojama kaip plaukų stiprinimo priemonė. O tolimajame Taivane latvišką beržų sulą vadina dievų gėrimu.
