Vasario 27d. Ketvirtadienis

Skandinavai į lietuvius žiūrėtų su nuostaba: mokame tiek pat, kiek jie

Lapkričio 19d.
Skandinavai į lietuvius žiūrėtų su nuostaba: mokame tiek pat, kiek jie

Didžiausias Lietuvos gyventojų piniginių priešas – sovietinės statybos daugiabučiai ir iš dujų gaminama centralizuota šiluma.

Pažvelgus į kur kas aukštesnio pragyvenimo Skandinavijos šalis, matyti, kad centralizuotas šildymas jiems yra pigi paslauga – kilovatvalandė kainuoja 19-20 ct/Kwh. Lietuvoje miestuose, kuriuose šiluma gaminama iš biokuro, ji kainuoja apie 20 ct/kWh. Tačiau ten, kur deginamos dujos – apie 27 ct/kWh.

Tiesa, Skandinavijoje ne tik nebrangus šildymas, bet ir mažesnis jo suvartojimas.

Dar vienas skirtumas – pajamų dydis. Skandinavai būsto išlaikymui skiria keletą procentų savo pajamų, lietuviai – 14,1 proc. Didžiosios Britanijos mokslininkų vertinimu, jeigu šeima komunalinėms išlaidoms skiria daugiau nei 10 proc. pajamų, ji gyvena energetiniame skurde.

Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius tvirtina, kad Skandinavijos šalyse centralizuotas šildymas laikomas pigiu šildymo būdu.

„Mūsų klimatinės sąlygos ir panašios, tačiau žinant mūsų kiaurus namus, tai mūsų metinės energijos sąnaudos vidutiniškai yra iki dviejų kartų didesnės. Taigi ir sąskaitos yra didesnės. Jų centralizuotos šilumos ūkis konkuruoja su kitais šildymo būdais. Ten nėra jokio valstybinio rėmimo centralizuotam šilumos ūkiui, taip pat ir nėra reguliavimo, išskyrus Daniją. Ten žmonės centrinio šildymo kainą lygina su alternatyviais šildymo būdais, jeigu jiems apsimoka, tada jie prie jo jungiasi, jeigu neapsimoka – nesijungia“, – DELFI kalbėjo jis.

Pasak jo, Skandinavijoje pagrindinis konkurentas centriniam šildymui yra individualus dujinis šildymas, elektriniai šilumos siurbliai.

„Tačiau centralizuotas šilumos tiekimas Skandinavijoje turi labai stiprias pozicijas ir ši rinka Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje auga kaip ant mielių: ne tik visi daugiabučiai šildymosi centralizuotai, bet ir didelė dalis individualių namų šildosi centralizuotai. Taip yra dėl to, kad šis šildymo būdas gyventojams yra priimtiniausias“, – sakė V. Lukoševičius.

Pasak pašnekovo, centralizuotai šiluma Skandinavijoje dažniausiai gaminama kogeneracinėse elektrinėse.

„Toms kogeneracinėms elektrinėms, kurios gamina ir elektrą, reikia kažkur padėti šilumą. Taigi ta šiluma yra pagrindinis pigios šilumos šaltinis didžiuosiuose miestuose“, – teigė jis.

Taip pat centrinei šilumai gaminti naudojama biomasė, anglis.

„Tose šalyse centralizuotai gaminant šilumą dujų deginama labai mažai“, – sakė V. Lukoševičius.

Pašnekovo teigimu, Lietuvai, norint sumažinti išlaidas šilumai, vieninteliai receptai yra būstų šiltinimas ir perėjimas prie vietinio kuro.

„Biokuras sparčiai plinta Lietuvoje, tik Vilnius liko dujinis miestas. Kiti savo kuro balanse jau turi didelę dalį biomasės. Problema yra su daugiabučių renovacija, kokį modelį besirinktų, vis tiek nėra gerų tempų ir greitai šilumos suvartojimo kiekiai nepasikeis. Mano nuomone, reikėtų ne tik šiltinti namus, bet ir pertvarkyti šildymo sistemas“, – kalbėjo V. Lukoševičius.

Sąskaita gali prilygti ir minimaliai algai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, švedai per mėnesį vienam kvadratiniam metrui apšildyti išleidžia apie 20 kWh, taigi 60 kv.m būstui – 1200 kWh. Skaičiuojant, kad šildymas kainuoja 20 ct/kWh, per mėnesį už tokį būstą moka apie 240 Lt.

„Taigi įvertinus jų pragyvenimo lygį, komunalinėms išlaidoms tenka 3-5 proc. pajamų. O pas mus žmogus gauna tūkstantį litų, tai tokiai sąskaitai jis išleidžia 25 proc. pajamų. Taigi todėl tai ir vadinama energetiniu skurdu. Jiems pragyventi yra daug lengviau, nes kuras ir technologijos kainuoja maždaug tiek pat, tik pas juos nėra tokių kiaurų namų, kur vietoj 240 Lt tokio paties buto savininkas moka 800 Lt“, – DELFI komentavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

DELFI primena, kad minimalus atlyginimas po mokesčių Lietuvoje yra 870 Lt.

Lietuvoje sovietinės statybos daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžiausia visuomenės dalis, esantis 60 kv.m butas sunaudoja apie 1500 kWh šilumos. Tokio buto savininkas, jeigu jis gyvena mieste, kuriame šiluma gaminama iš dujų, per mėnesį moka 405 Lt. Jeigu butas yra mieste, kuriame šiluma gaminama iš biokuro ir kainuoja 20 ct/kWh, moka 300 Lt.

„Galutinė sąskaita priklauso ir nuo kuro, ir nuo namo būklės. Jeigu namas naujas, tai ir šildantis dujomis, per mėnesį mokės 162 Lt, o jeigu prastas namas šildomas šiluma, gaminama iš biokuro, gali mokėti ir 420 Lt“, – aiškina V. Stasiūnas.

Taip pat, pasak jo, Lietuvoje daug iššvaistoma šilumos dėl daugiabučiuose tiesiog prarandamos šilumos. Dėl būstų nesandarumo orui šildyti išleidžiama 680 mln. Lt per metus, 400 mln. Lt galima būtų išleisti mažiau, jei dujos būtų pakeistos biokuru.

„Pereiti į biokurą baigsime kažkur 2016 m., o kada baigsime šiltinti namus, klausimas yra sunkus“, – teigė pašnekovas.

Lietuvoje centralizuotu šildymu šildoma 17 tūkst. butų. Šia paslauga naudojasi 46 proc. visų gyventojų.

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, DELFI.lt

Šaltinis: Delfi
Prisikėlimo aikštėje įrengta geriamojo vandens vandenpylė

Prisikėlimo aikštėje įrengta geriamojo vandens vandenpylė

Vasario 11d.

Baigiamoje rekonstruoti Prisikėlimo aikštėje UAB „Šiaulių vandenys“ įrengė naują geriamojo vandens vandenpylę, kuri bus pradėta eksploatuoti užbaigus aikštės rekonstrukcijos darbus.


Šiaulių architektai pateikė nuomonę dėl naujų medelių

Šiaulių architektai pateikė nuomonę dėl naujų medelių

Vasario 11d.

Prieš kurį laiką Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kreipėsi į Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Šiaulių skyrių prašydamas suteikti informacijos apie želdynų projektavimui keliamus reikalavimus. Miesto vadovas susirūpino rekonstruojamoje Prisikėlimo aikštėje pasodintų jaunų medelių augimo...


Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Vasario 7d.

Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos...


Vilnius dar šiemet užbaigia žemės restituciją

Vilnius dar šiemet užbaigia žemės restituciją

Vasario 7d.

Vilniaus savivaldybė sparčiai ir dideliais mastais baigia žemės restitucijos paskutiniuosius etapus: parengti ir Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos perduodami dar 3 didžiulių teritorijų pietinėje miesto dalyje suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų dokumentai....


Apdovanojimas – bendradarbystės erdvės įkūrėjams

Apdovanojimas – bendradarbystės erdvės įkūrėjams

Vasario 7d.

Apdovanojimas už metų darbą – Klaipėdos miesto vėliava – šiemet bus įteikta vieną didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse bendradarbystės erdvę „Light House“ įkūrusiam Šarūnui Butkui bei visai jo komandai. Tokiam siūlymui šiandien, vasario 7 d., pritarė Klaipėdos miesto...


Vyksta pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimas

Vyksta pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimas

Vasario 7d.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras informuoja, kad Šiaulių mieste etapais vykdomi pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimo darbai ir artimiausiu metu planuojama įrengti ne mažiau kaip 289 tokio tipo aikšteles. Su patvirtintomis (III ir IV tomai) ir dar derinamomis...


Putinų mikrorajone įrengtas lauko treniruoklių kompleksas

Putinų mikrorajone įrengtas lauko treniruoklių kompleksas

Vasario 7d.

Nuo šiol Putinų mikrorajono gyventojai galės sportuoti gryname ore! Suaugusiems skirtas treniruoklių kompleksas įrengtas kieme tarp Miklusėnų g. 33, 25- 27 namų, šalia vaikų žaidimų aikštelės. Taip pat čia pastatyti ir du suoliukai.


Klaipėdiečiai raginami nuotekas šalinti civilizuotai

Klaipėdiečiai raginami nuotekas šalinti civilizuotai

Vasario 6d.

Klaipėdos mieste dar yra 169 gyvenamieji namai, neprijungti prie centralizuotų miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų. Tai – namai, kurių savininkai nerodo iniciatyvos jungtis prie tinklų, nors gyvena teritorijose, kur AB „Klaipėdos vanduo“ šiuos tinklus...


Miesto savivaldybės įmonių* indėlis į Šiaulius – dar 25 mln. eurų

Miesto savivaldybės įmonių* indėlis į Šiaulius – dar 25 mln. eurų

Vasario 6d.

Jau anksčiau informavome, kad 2019 metais Šiaulių mieste atlikta įvairių Savivaldybės užsakytų darbų, kurių vertė beveik 25 mln. eurų. Iš viso mieste skaičiuojama apie 100 vykdomų infrastruktūros projektų! Keletas aktualesnių skaičių, susijusių su miesto gatvių infrastruktūra: 2019 m....


Telkiamos pastangos Vilniuje geriau tvarkyti atliekas

Telkiamos pastangos Vilniuje geriau tvarkyti atliekas

Vasario 5d.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, viceministrė Justina Grigaravičienė ir ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė šiandien susitiko su Vilniaus m. mero pavaduotoju Valdu Benkunsku ir aptarė aktualiausius sostinei atliekų tvarkymo klausimus.


Daugiabučių renovacija: dar viena paskata namų šildymui naudoti „žaliąją“ energiją

Daugiabučių renovacija: dar viena paskata namų šildymui naudoti „žaliąją“ energiją

Vasario 5d.

Šiandien Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pataisoms, skirtoms skatinti aplinkai draugiškų energijos šaltinių panaudojimą pastatams šildyti.


Sostinėje prie miestiečių saugumo prisidės ir verslas – ant didžiųjų pastatų įrengs sirenas

Sostinėje prie miestiečių saugumo prisidės ir verslas – ant didžiųjų pastatų įrengs sirenas

Vasario 5d.

Sostinėje diegiama gyventojų perspėjimo sirenų tinklo plėtra – nuo vasario 1-osios savivaldybėje įsigaliojo naujas sprendimas: ant visų mieste naujai statomų arba rekonstruojamų pastatų ar pastatų grupių, kurių bendras užstatymo plotas yra 5000 kv. m. ir didesnis, statytojai turės įrengti...


Vilnios pakrantės atkarpa bus tvarkoma privačiomis lėšomis

Vilnios pakrantės atkarpa bus tvarkoma privačiomis lėšomis

Vasario 5d.

Vilniaus miesto savivaldybei pritarus, privačiomis lėšomis pradėtos tvarkyti žaliosios erdvės Kaukysos gatvėje, prie svečių namų (Manufaktūros g. 20).


Visuomenės vertinimo laukia naujo pastato Žvėryne statytojai

Visuomenės vertinimo laukia naujo pastato Žvėryne statytojai

Vasario 5d.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia susipažinti su bendrovės „Ikeira“ užsakymu architektų studijos „JP Architektūra“ parengtais administracinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis Lapių g. 3 (Žvėryno seniūnija) projektiniais pasiūlymais. Vyriausiojo miesto...


Atnaujinti Alytaus vamzdynai didins šilumos tiekimo patikimumą

Atnaujinti Alytaus vamzdynai didins šilumos tiekimo patikimumą

Vasario 5d.

Perėmusi Alytaus miesto šilumos ūkį iš buvusio valdytojo UAB „Litesko“, UAB „Alytaus šilumos tinklai“, siekdama gerinti šilumos tiekimo paslaugos kokybę ir patikimumą, investuos apie 852 tūkst. eurų į Rūtų g. – Ligoninės g. – Jurgiškių g. – Naujoji g....


Tolminkiemio gimnazijos projektas iš eskizų keliasi į techninius brėžinius

Tolminkiemio gimnazijos projektas iš eskizų keliasi į techninius brėžinius

Vasario 4d.

Keturių aukštų, 12 000 kvad. metrų ploto pastatas, pritaikytas 1000 moksleivių, kurių ugdymui suplanuotos 88 klasės ir ne viena sporto salė – Tolminkiemio gimnazija jau ne tik architektūros studijos „DO architects“ komandos ir Vilniaus miesto savivaldybėje periodiškai...

www.vegas.lt

www.vegas.lt

Aukščiausios kokybės čiužiniai Jūsų ramiam miegui.
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...
MDS terasos

MDS terasos

Terasų įrengimas, produktai terasai.