Lietuvos gyventojai jau gauna sąskaitas už vasarį suvartotą šilumą. Vidutiniškai jos turėtų būti trečdaliu didesnės nei sausį.
Tačiau sparčiai daugėja sąskaitų, kuriose yra viršyta tūkstančio litų riba. „Kentėdavau, kai žiemos mėnesiais už 67,5 kvadratinio metro butą mokėdavau po 700–800 litų. Vis įtikinėdavau save, kad iki tūkstančio litų dar galiu mokėti“, – pasakojo palangiškė Dalija Budinienė.
Vytauto gatvės 120-ajame name gyvenanti 61 metų pensininkė buvo priblokšta gavusi sausio sąskaitą – 1103,3 lito. Už šiltesnį gruodį moteris mokėjo ne ką mažiau – 977,6 lito. Net vasaros orus primenantį spalio mėnesį buto šildymas jai kainavo 611 litų.
D. Budinienei net baisu pagalvoti, kokią sąskaitą ji gaus už vasario mėnesį. Šilumos tiekėjai įspėjo, kad sąskaitos už antrąjį metų mėnesį – trečdaliu didesnės nei sausį.
Moka už du butus
Gretimame bute su dviem mažamečiais vaikais gyvena D. Budinienės duktė Margarita. Moteris mokosi aukštesniojoje mokykloje ir šiuo metu nedirba, todėl D. Budinienei tenka mokėti ir už dukters 42,4 kvadratinio metro buto šildymą: už sausį – beveik 693 litus.
„Pensijos gaunu tik 495 litus, todėl pragyventi būtų neįmanoma. Laimė, mus išlaiko JAV dirbantis vyras“, – sakė palangiškė. Sąskaitos už vasarį suvartotą šilumą moters dar nepasiekė. Tačiau, remiantis išankstinėmis prognozėmis, D. Budinienė turėtų gauti apie 2500 litų sąskaitą už abu butus.
Iš vyro siunčiamų pinigų moteris su dukra ir anūkėmis galėtų laisviau gyventi, bet dabar šildymo sezonas suryja ne tik vyro atsiunčiamus pinigus, bet ir tirpdyte tirpdo anksčiau stomatologe dirbusios palangiškės santaupas.
„Maistui dar šiaip taip užtenka, bet žvalgomės akcijų. O kada lankiausi rūbų parduotuvėje, net nebeatmenu“, – guodėsi D. Budinienė.
Gyvenimas moteriai nepalengvėja ir sulaukus vasaros. Tuomet pensininkė kaupia pinigus žiemos mėnesiams.
Kalti vasario speigai
„Manau, kad už vasarį nemažai gyventojų, įsikūrusių senuose namuose, gaus tūkstantį litų siekiančias sąskaitas“, – teigė Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas. Kaltos pabrangusios dujos ir šaltis.
Jei 60 kvadratinių metrų butas sename name suvartoja 55 kilovatvalandes, būsto gyventojai jau gali tikėtis keturženklės sumos.
Asociacijos duomenimis, 23 proc. senų namų tokio dydžio butai per mėnesį suvartoja nuo 35 iki 60 kilovatvalandžių.
Pavyzdžiui, į brangiausios šilumos miestų dešimtuką patenkantis Kaunas už vasarį patiektą šilumą mokės 28,7 proc. daugiau nei sausį. Palyginti su praėjusių metų vasariu, skaičiai sąskaitose vidutiniškai šoktelėjo 35,8 proc.
„Dėl vasario mėnesį spaudusių šalčių pastatuose buvo suvartota net 25,3 proc. daugiau šilumos nei sausio mėnesį“, – aiškino „Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka.
Panevėžiečiams praėjusio mėnesio šilumos sąskaitos išsipūtė dar daugiau – net 42 proc., palyginti su sausiu. Vasario šalčiai vidutiniškai trečdaliu padidino šilumos, kuri savo ruožtu pabrango, suvartojimą daugiabučiuose namuose.
Uostamiestyje – nerimas
Vasarį daugelyje miestų vidutinė oro temperatūra buvo 10,5 laipsnio šalčio, tačiau kelias paras laikėsi žemesnė nei 28 laipsniai šalčio. Tuo metu sausį vidutinė temperatūra siekė 3,5 laipsnio šalčio.
Rekordinių sąskaitų su nerimu laukia ir klaipėdiškiai. Mat vasarį šilumos uostamiestyje suvartota apie 45 proc. daugiau nei sausį. Be to, nuo vasario 1 d. dar pakilo šilumos kaina.
Vilniečiams praėjusį mėnesį šiluma irgi brango. Pridėjus trečdalį daugiau suvartotos šilumos, sostinės gyventojams sąskaitos irgi gerokai išsipūtė.
Dujų kaina kopia aukštyn
V. Stasiūnas vasario šalčius palygino su 2010 m. sausio speigais, kai termometro stulpelis krito žemiau 30 laipsnių.
„Tada dujos kainavo kone trečdaliu mažiau, tad ir šilumos kaina siekė ne 30 centų už kilovatvalandę, kaip dabar, o 21 centą“, – sakė V. Stasiūnas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, dujos šilumos gamintojams per metus pabrango 40 proc. Dėl to Klaipėdoje šilumos kaina per metus išaugo 32 proc., Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose – daugiau nei 20 proc.
Tik Panevėžyje kainos šuolis buvo mažesnis nei 20 proc.
Įpročių nepakeis?
Nors gyventojus pasiekia rekordinės vasario šilumos sąskaitos, abejojama, ar dėl to žmonės ims važiau vartoti.
„Jei šeimoje dirba du žmonės, o jų atlyginimai yra vidutinio dydžio, nemanau, kad papildoma šimtinė litų už šildymą juos privers drastiškai mažinti vartojimą“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Tie, kurie negalės padengti sąskaitos, J. Varanauskienės manymu, nukels šią prievolę į vasarą ir išsimokės iki kito šildymo sezono.
„Be to, gyventojai mažiau atsidės pinigų, dabar atsisakys nebūtinų pirkinių. Kaip rodo tyrimai, lietuviai už transportą, sveikatos apsaugą, tabaką ir alkoholį linkę išleisti stabilią sumą. Taigi šįkart galbūt bus mažiau pramogaujama“, – svarstė J. Varanauskienė.
Mažmeninė prekyba, anot analitikės, kristų nebent laikinai.
Autorinės teisės:
Marius Jokūbaitis, Alvydas Ziabkus
„Lietuvos rytas“
