Iki šiol su skolomis šilumininkams kovoję gyventojai nuleidžia rankas: apmokėti vasario sąskaitas vienu kartu daug kam buvo nepakeliama.
O skolintis iš banko neapsimoka: tiekėjų skaičiuojami delspinigiai gerokai menkesni nei paskolų palūkanos.
Vasarį, palyginti su sausiu, 30–40 proc. padidėjusios sąskaitos už šildymą buvo pernelyg skausmingos. Tai pastebėjo tiek šilumos tiekėjai, tiek skolas fiksuojantys specialistai.Gyventojai vėl klimpsta į skolas, tačiau skirtinguose miestuose skirtingu greičiu.
„Vasario mėnesio duomenys dar nuteikė optimistiškai, tačiau kovą gyventojų pradelsti mokėjimai didėjo dvigubai sparčiau“, – sakė asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditoinfo.lt” projekto vadovas Marius Zaikauskas.
Nebepajėgė susimokėti
Šiauliečiai vasario 1-ąją už šilumą buvo skolingi netgi mažiau nei pernai tuo pat metu: žmonės stengėsi atsiskaityti laiku. Tačiau vasario speigai viską apvertė aukštyn kojomis.
Balandžio 1-ąją Šiaulių gyventojai šilumos tiekėjams jau buvo skolingi 1,2 mln. litų daugiau nei prieš metus. Panašiai atsitiko ir Panevėžyje, kur dalis gyventojų nepajėgė padengti rekordinių sąskaitų.
Miesto gyventojams vasarį sąskaitos už šildymą išsipūtė 42 proc., palyginti su sausiu.
„Padidėję mokesčiai padidino ir gyventojų skolas“, – sakė „Panevėžio energijos“ atstovė Daiva Paulauskienė.
Nuo metų pradžios kas mėnesį panevėžiečių skola ūgtelėdavo po 300 tūkstančių litų, o vasario sąskaitos skolą išaugino daugiau nei 800 tūkstančių litų.
Niekam nėra saldu
Klaipėdiečių skolos šįmet irgi nemenko: kovo 1-ąją uostamiesčio gyventojai šilumos tiekėjams buvo įsiskolinę 12,5 mln. litų – 10 proc. daugiau nei prieš metus.
Vasario šalčiai šiek tiek išaugino ir geriausiai Lietuvoje uždirbančių vilniečių skolas. Šių metų kovo pabaigoje skolos „Vilniaus energijai“ siekė 39 mln. litų, pernai – milijonu mažiau.
„Kauno energijos“ duomenimis, daugiau nei 90 proc. skolų yra paveldėtos dar iš anksčiau. Tačiau kauniečių skolos tebeauga – kovo 31 d. jos siekė 44,6 mln. litų, o tai yra 5 mln. litų daugiau nei pernai tuo pat metu.
Nori atsikratyti skolų
Šilumos tiekėjai vis dėlto pastebi, kad gyventojai bent jau iki šiol stengiasi padengti skolas.
Pavyzdžiui, Panevėžio gyventojų skola šių metų kovo 1-ąją buvo mažesnė (5,7 mln.) nei pernai tuo pat metu (5,6 mln.). Tik šį mėnesį skolos vėl pralenkė praėjusių metų lygį.
Klaipėdoje padėtis – panaši. Tiesa, klaipėdiškiams šiluma atsieina pigiau nei kitų didžiųjų miestų gyventojams.
„Šį šildymo sezoną esame nustebinti, kad gyventojai stengiasi susimokėti laiku“, – aiškino „Klaipėdos energijos“ skolų valdymo grupės vadovė Daiva Drungilienė.
Delspinigiai – skirtingi
Nepaisant to, gyventojų skola šilumininkams kasmet auga. Šių metų sausį Lietuvos gyventojai buvo prasiskolinę 134 mln. litų, pernai tuo pat metu – 122 mln., 2010 m. – 110 mln. litų.
Skolose skendi maždaug dešimtadalio butų gyventojai. Šilumininkai viliasi, kad šiltuoju metų laiku skolos bent šiek tiek aptirps. „Vasarą skolos tradiciškai sumažėja“, – sakė „Šiaulių energijos“ atstovė Toma Grikštienė.
Šilumos tiekėjų asociacija ne kartą siūlė mokėjimus išskirstyti visiems metams, tačiau kol kas tuo naudojasi tik nedidelė dalis gyventojų.
Prasiskolinę gyventojai šilumininkams dažnai priversti mokėti delspinigius. Tačiau jie skaičiuojami skirtingai.
Pavyzdžiui, laiku nesumokėję už šildymą panevėžiečiai moka 5 proc. metines palūkanas, o „Šiaulių energija“ delspinigių apskritai netaiko.
Remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, už kiekvieną pradelstą dieną turėtų būti skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai. Per metus – 7,2 proc. Tačiau ir tai mažiau, nei dauguma atvejų už vartojimo paskolas prašo komerciniai bankai.
„Jei delspinigiai būtų didesni, gal dalį skolininkų tai priverstų susimokėti“, – svarstė Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.
