„Jei tikimasi, kad jūsų gyvenamajame rajone vyks susirėmimai, patartina evakuotis į kaimo vietoves, kuriose galima iš anksto sukaupti atsargų išgyventi“, – patariama Krašto apsaugos ministerijos išplatintoje informacijoje apie tai, ką reikėtų žinoti apie pasirengimą karo metui.
Karo grėsmes Lietuvoje stiprina kasdieniai šalies ir pasaulio politikos atstovų pasisakymai. Ketvirtadienį, vasario 19 d., apie tai prasitarė ir Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas, teigdamas, kad Rusija, norėdama destabilizuoti padėtį, Ukrainoje naudojamą taktiką gali panaudoti ir Baltijos šalyse.
Daugiau nei metus nesibaigiant neramumams Ukrainoje tikriausiai daugelis lietuvių šeimų jau aptarė, ką darytų, jei netikėtai Lietuvoje prasidėtų sujudimai. Kaip jau minėta, Krašto apsaugos ministerija pataria, prasidėjus neramumams, iš rizikos zonų trauktis į kaimo vietoves. Tačiau ar visos didmiesčiuose gyvenančios šeimos turi alternatyvą? Gal augant grėsmei ir nuolat girdint įspėjimų, gyventojai pradėjo dairytis į atokiose Lietuvos vietose esantį nekilnojamąjį turtą?
Džiaugiasi, kad turi sodą
„Istoriškai patvirtinta, kad gyvename neramioje teritorijoje, ir nė viena karta nesitikėjo, kad bus karas. Niekas pinigų kojinėse nelaikydavo ir investuodavo, bet visada nukentėdavo“, – portalui DELFI kalbėjo Vilniuje gyvenanti trijų vaikų mama Nijolė.
Moteris prisipažino, kad su vyru ji jau aptarusi, ką darytų, jei neramumai prasidėtų jos mieste. Vilnietė džiaugėsi, kad su vyru turi sodybą atokioje vietoje Labanoro girioje.
„Ten kalniuke yra rūselis su virtuvėle, kur senelis senais laikais samagoną darydavo. Tai labai džiaugiamės, kad jį turime, – teigė Nijolė. – Vyras sako, kad jei karas tikrai prasidėtų, tai visi keliai užsikimštų ir reikėtų vietos čia, Lietuvoje, kur turėtume slėptis“.
Moteris teigė taip pat vis dažniau pasvarstanti, ar nereikėtų kaimo sodyboje turėti šiokių tokių atsargų.
„Tokias galimybes esame aptarę jau ir su draugais. Diskutuojame su jais, ko tokiu metu vertos nekilnojamojo turto investicijos ir į kokį turtą verta investuoti. Vieni sako, kad nebūtinai miestai – saugi vieta. Kiti tiki, kad, išvykus į atokią sodybą, vienas neapsiginsi, jei ką“, – teigė Nijolė.
Apie planus, ką darytų, jei išsipildytų blogiausias scenarijus, yra apgalvojusi ir du mažamečius auginanti Rasa.
„Jei neturėčiau mažų vaikų, gal būtų kitaip, bet dabar manau, kad visos mažus vaikus turinčios šeimos yra aptarusios grėsmes ir ką darytų“, – kalbėjo jauna mama.
Pasak jos, tiek vyras, tiek ji sutinka, kad jei sostinėje prasidėtų neramumai, ji su vaikais vyktų arba į senelių sodybą Panevėžio rajone, arba pas giminaičius Alytaus rajone.
„Šiuo metu kaip tik statomės namą, kuriame rengiame ir rūsį. Tai irgi pagalvojome, kad jis bus gerai, jeigu ką“, – pridėjo moteris.
Nepraeina rūsių
Aukštaitijoje jau 20 metų sodybas pardavinėjantis nekilnojamojo turto agentūros „Namudė“ savininkas Alvydas Boguševičius teigė nesulaukęs klientų pastabų, kad sodybas renkantis apsvarsto slėpimosi karo atveju galimybę, tačiau kartu pripažįsta, kad apie tai, apžiūrint sodybas, kartais pajuokaujama.
„Negaliu žinoti, kas vyksta klientų galvose, bet psichologinis efektas gali būti“, – teigė jis.
Vyras teigė, kad nors anksčiau sodybose esantys rūsiai nesulaukdavo potencialių klientų dėmesio, dabar rūsiai dažniausiai apžiūrimi.
„Kaip tik vakar vaikščiojome su klientu, kuris ieško prabangios sodybos, tai ir vienoje sodyboje rūsį apžiūrėjo, ir kitoje, – teigė jis. – Kai su klientais apžiūrime namus su didesniais rūsiais, tai man tie rūsiai nemalonūs – ten šlapia, tamsu, bjauru, bet klientai, atvykę su šeimomis, ir mobiliaisiais pasišviečia, pažiūri, bet kas žmogaus pasąmonėje iš tiesų, negaliu žinoti“.
Vis dėlto A. Boguševičius teigė, kad neretai su klientais ir pašmaikštauja, kad sodyba būtų gerai ir karo atveju.
Aukštaitijoje nekilnojamuoju turtu prekiaujantis verslininkas teigė pastebėjęs, kad per paskutinius pusantrų metų itin suaktyvėjo sodybų su didesniu žemės plotu (8–15 ha) pardavimas.
„Jei prekyboje atsiranda tokios sodybos, jas labai greitai nuperka, bet kodėl, tikrai nežinau“, – sakė jis.
Varėnos rajone sodybas ir nekilnojamąjį turtą siūlančios bendrovės „NTA dėdė“ direktorius Mantas Radzevičius teigė negirdėjęs, kad didesnių miestų gyventojai ieškotų atokesnių sodybų dėl galimos karo grėsmės.
„Bent man asmeniškai tikrai neteko to girdėti“, – sakė jis.
Taip pat tokių kalbų neteko girdėti ir Kupiškio mieste įsikūrusios „NT zonos“ direktorei Vidai Slizapienei.
„Žmonės domisi nedidelėmis sodybomis, bet su galimybe suremontuoti jas, bet ne su karo mintimi. To iki šiol tikrai negirdėjome“, – tikino pašnekovė.
NT rinka rimsta
Prieš euro įvedimą kaip ant mielių augusi nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje vėsta.
Registro centro duomenimis, įvedus eurą, šalies nekilnojamojo turto rinka prisnūdo. Šių metų sausį įsigyta 5,8 tūkst. nekilnojamųjų daiktų (42 proc. mažiau nei gruodį). Šių metų sausis buvo ramiausias per paskutinius ketverius metus.
Individualių gyvenamųjų namų sausį įsigyta 481. Prieš metus per tą patį laikotarpį – 634. Pirmąjį šių metų mėnesį įsigyti tik 37 sodo nameliai.
2014 m. būsto rinkoje Lietuvoje išleista 4,2 mlrd. Lt (1,2 mlrd. eur). Sostinėje – 48,3 proc., likusioje Lietuvoje – 51,7 proc. Naujos ir senos statybos namams pirkti išleista 7,1 proc. ir 13,9 proc. atitinkamai. Ši suma per metus beveik nepasikeitė.
