Ruošia palankesnes sąlygas pigesnei šilumai

---

Kitas šildymo sezonas gali prasidėti gyventojams palankiomis permainomis – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ruošia pakeitimus, kurie leis nepriklausomiems šilumos gamintojams lengviau prisijungti prie šilumos tinklų ir taip parduoti pigesnę šilumos energiją. Dėl to sumažėtų šildymo kaina gyventojams.

Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Klaipėdoje ar Panevėžyje, jau nebe pirmus metus tiekėjai perka šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, bet daugelyje šalies miestų tokia šilumos pirkimo tvarka dar nėra išplėtota, taip pat ji neveikia ir sostinėje.

Šiuo metu „Klaipėdos energija“ šilumos energiją perka iš penkių nepriklausomų gamintojų ir per metus iš viso iš jų gauna 28 proc. visos reikalingos šilumos.

„Yra nustatyta šilumos supirkimo tvarka, bet esmė tokia, kad jų parduodamos šilumos kaina turi būti mažesnė negu „Klaipėdos energijos“ pagaminama energija. Toliau – kaip susitari, bet negalima žaisti į vienus vartus.

Aišku, mes norime nupirkti pigiau, jie nori parduoti brangiau, galiausiai surandame abiem pusėms prieinamą variantą. – pasakoja „Klaipėdos energija” technikos direktorius Vilius Buinevičius.

– Jeigu jų nebūtų, šilumos kaina būtų didesnė, nes atliekinė šiluma yra pigesnė, o mes deginame tik dujas. Automatiškai, jeigu mes perkame šilumą truputį pigiau, nei patys pagaminame, šiluma yra pigesnė.“

Apie nepriklausomų šilumos gamintojų įtaką kainai pasakoja ir „Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė: „Superkama šiluma sudaro 17 proc. viso metinio šilumos kiekio ir tai turi įtakos šilumos kainai – ji mažėja.“

Naujomis sąlygomis tikisi paskatinti konkurenciją

VKEKK skelbia, jog atliko stebėseną ir nustatė galimas teisines spragas, kurias pašalinus būtų skatinamas atliekinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas šilumai gaminti ir kartu užtikrinamos vartotojų teisės gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Komisijos manymu, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tinklų valdytojai gali naudotis turima išskirtine padėtimi bei žymiai didesne derybine galia. Kartu tai gali lemti, kad šilumą šilumos tinklams tiekia palyginti mažai nepriklausomų gamintojų.

Todėl siūlomi Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų pakeitimai, kurių esmė – neleisti šilumos tiekėjams taikyti nepagrįstų apribojimų nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurie nori šilumą parduoti. Pakeitimai apima prijungimo tvarkos ir sąlygų, kainos nustatymo ir kitus procesus.

„Manau, pakeitimai būtų naudingi, nes ir mūsų atveju buvo pasinaudota tam tikromis spragelėmis. – dėsto „Grigiškių“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis. – Galėjo to ir nebūti, jeigu tai būtų buvę aprašyta, mes nebūtume atjungti ir galėtume toliau tiekti šilumą.“

Bendrovė buvo atjungta nuo šilumos tiekimo Grigiškių gyvenvietei ir dabar turi papildomai investuoti, norėdama vėl tiekti šilumą.

„Turėtų būti tipinė sutartis, pagal kurią prijungiamas nepriklausomas šilumos gamintojas, nes kiekvienas, kuris perka šilumą, nesvarbu, ar tai būtų „Vilniaus energija“, ar „Kauno energija“, sugalvoja savo sutartis, įvairius mokesčius, papildomas baudas ir taip toliau, kad tam nepriklausomam gamintojui būtų kuo sunkesnės sąlygos“, – mano „Grigiškių“ vadovas.

Šiuo metu komisija su verslininkais vykdo konsultacijas dėl planuojamų pakeitimų, jas numatoma užbaigti iki kovo 5 dienos.

Pasimokė iš „Grigiškių“ ir „Vilniaus energijos“ atvejo

Šiuo metu sostinės šilumos tiekėjas „Vilniaus energija“ neperka šilumos iš jokių nepriklausomų gamintojų, anksčiau Grigiškių gyvenvietei šilumą tiekė ten esantis popieriaus ir medienos gaminių fabrikas „Grigiškės“.

„Grigiškių“ generalinis direktorius pasakoja, kad bendrovė buvo atjungta nuo šilumos tiekimo Grigiškių gyvenvietei pasinaudojus reglamentavimo spragomis, o dabar norėdama vėl tapti šilumos tiekėju, ji turi įsigyti 700 metrų šilumos trasos ir pagal „Vilniaus energijos“ išduotas sąlygas papildomai investuoti, t. y. perkelti šilumokaitį ir įrengti apskaitos priemones – taip susidaro papildomos sąnaudos. Bendrovės vadovo manymu, taip tyčia apsunkinamos sąlygos bendrovei parduoti pigesnę šilumą.

„Tokie atvejai kaip mūsų kaip ir nebuvo aprašyti, nors Kainų komisija sakė, kad plėtodami šilumos tinklus tiekėjai turi atsižvelgti į visų interesus. Deja, neatsižvelgė į tuos interesus, o dabar jau šaukštai po pietų, mes turime reikalavimus įgyvendinti“, – aiškina G. Pangonis.

„Grigiškių“ skaičiavimais, dabar „Vilniaus energijai“ pasiūlyta 5 proc. mažesnė šilumos kaina nei „Vilniaus energijos“ kaina šaltinyje ir šią šilumą gamykla sutiktų tiekti ne tik Grigiškių gyvenvietei, bet ir Vilniaus miestui. Iš viso energija iš fabriko, „Grigiškių“ vadovo duomenimis, galėtų sudaryti 5–10 proc. sostinei reikalingo šilumos kiekio.

Tačiau „Vilniaus energija“ atkerta, kad „Grigiškės“ nuo šilumos tiekimo gyvenvietei buvo atjungtos dėl to, kad šilumą tuometinis vienintelis tiekėjas pardavinėjo brangiau, nei siūlė „Vilniaus energija“ – todėl buvo nutiestas naujas vamzdis ir gyvenvietę pasiekė šiluma iš sostinės.

„Kol Grigiškės buvo atskiros nuo miesto, mes mokėjome 20–30 procentų brangiau už šilumą „Grigiškėms“. Tada mes nutiesėme vamzdį ir tiekėme pigesnę šilumą iš miesto, kai „Grigiškės“ pasakė, kad jie nori tiekti pigesnę, tada mes išdavėme technines sąlygas, kaip jungtis prie to vamzdžio ir derinome su jais vasarą šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, – aiškina „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas. – Jie su tuo sutiko, išėjo daryti projekto ir negrįžo“.

Tačiau pirmadienį po „Grigiškėse“ vykusio pasitarimo, kuriame dalyvavo energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, šalies vadovė sakė, jog „Grigiškių“ fabriko pavyzdys parodė, kad „Vilniaus energija“ neleidžia prisijungti nepriklausomiems tiekėjams, kurie gali tiekti pigesnę šilumą.

Tam, kad būtų išvengta tokių situacijų kaip „Grigiškių“ atvejis, VKEKK pateiktose pataisose siūloma numatyti griežtesnes sąlygas, kada šilumos tinklų priežiūros darbams atlikti šilumos tiekėjas gali iš dalies arba visiškai atjungti nepriklausomo šilumos gamintojo įrenginius.

„Norint nepriklausomo šilumos gamintojo įrenginius atjungti ilgesniam laikotarpiui nei vienas mėnuo būtina iš anksto apie tai pranešti ir pateikti motyvuotą Valstybinės energetikos inspekcijos išvadą“, – siūloma pataisose, siekiant užkirsti kelią galimybei nepriklausomus gamintojus visiškai atjungti nuo šilumos tinklų.

Be to, numatoma, kad tarp šilumos tiekėjo ir nepriklausomo gamintojo būtų sudaromos preliminarios sutartys, kuriose būtų išdėstomi abiem pusėms keliami reikalavimai ir jų įgyvendinimo sąlygos.

Tradiciją naudoti gamyklų šilumą paaiškina senais susitarimais

Kodėl vienuose miestuose susiklostė tradicija pirkti šilumą iš nepriklausomų gamintojų, o kituose ne, papildomai šilumą perkantys tiekėjai paaiškina senais susitarimais.

Pasak Panevėžio ir Klaipėdos atstovų, šiuose regionuose tradicija pirkti šilumą iš nepriklausomų gamintojų susiklostė jau daugiau nei prieš dešimtmetį – kai prie šilumos trasų kūrėsi gamyklos, buvo susitarta, jog perteklinė šiluma bus panaudota šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

„Pirma atsirado „Geoterma“, kuri ko gero yra pirmas nepriklausomas gamintojas, tad iš jos pradėjome pirkti, vėliau – „Pajūrio mediena“, antras gamintojas, dabar šios bendrovės katilinę nupirko „Pramonės energija“, dar vėliau pradėjome pirkti ir iš „Klaipėdos baldų“, „Izobaros“ ir naujausias tiekėjas yra „Baltijos elektrinių investicijos“. Klaipėdoje dabar yra penki nepriklausomi gamintojai, šeštas – „Fortum Klaipėda“ – statosi, jie taip pat jungsis į mūsų tinklus“, – dėsto V. Buinevičius.

„Panevėžio energija“, šilumą tiekianti Kėdainiams, Kupiškiui, Pasvaliui, Rokiškiui, Zarasams ir Panevėžiui, šiuo metu šilumos energiją perka iš stiklo gamybos įmonės „Warta Glass Panevėžys“, e projektų „ENG“, medienos apdirbimo „Simega“ ir trąšų gamintojos „Lifosos“ ir teigia, jog artimiausiu metu taip pat laukia tiekėjų pagausėjimo – prie jų ketina jungtis Pasvalio bioetanolio gamykla „Kurana“.

Autorius: Erika Fuks

Šaltinis: