Vyriausybėje užvirė diskusijos, ar pakelti nekilnojamojo turto (NT) mokestį už apleistus pastatus. Tokiems konservatorių parlamentarų siūlymams nepritaria liberalai.
Galutinius sprendimus Vyriausybė žada priimti trečiadienį savo posėdyje, praneša LTV „Šiandien“.
Vilniuje šiuo metu yra apie dvidešimt apleistų, avarinių pastatų, kuriuos reikia nedelsiant tvarkyti. Panašių vaiduoklių yra kiekviename mieste. Seime Tėvynės sjąungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma įregistravo įstatymo pataisą, kuri leistų su šia problema kovoti mokesčiais.
Savivaldybės pačios sprendžia, kokį turto mokestį imti, tačiau jis negali būti didesnis nei 1 proc. nuo nekilnojamojo turto vertės. Įstatymo pataisos leistų savivaldybėms iš apleistų pastatų savininkų imti triskart didesnį – iki 3 proc. – nekilnojamojo turto vertės mokestį.
„Čia norėčiau priminti analogiją, kad Seimas neseniai yra patvirtinęs Žemės mokesčio įstatymą, kuriame kaip tik numatė, kad savivaldybės, priėmus tokį įstatymą, turi teisę nustatyti ir didesnį mokestį, jeigu žemė yra netvarkoma, jeigu ji yra apleista. Tai tą patį principą Seimo nariai pasiūlė taikyti ir pastatams“, – sakė Premjeras Andrius Kubilius.
Tačiau Vyriausybėje tokiam mokesčio didinimui priešinasi liberalai, sakydami, kad pastatų-vaiduolių problemos jis neišspręs.
„Reikia spręsti problemas, dėl kurių tokie pastatai atsiranda, dėl kurių jie užsikonservuoja būtent šioje stadijoje. Daugeliu atvejų tai yra biurokratinės pinklės ir ekonominiai sunkumai, o mokesčio padidinimas šiais atvejais gal ir sukurtų įrankį atskiroms savivaldybėms manipuliuoti situacija, bet vargu ar sukurtų rimtą įrankį išspręsti problemą“, – įsitikinęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Galutinę savo nuomonę Ministrų kabinetas dėl Seime svarstomo įstatymo žada pateikti trečiadienį. Pagal projektą didesnis turto mokestis apleistiems pastatams, jei jam pritartų Seimas, įsigaliotų nuo naujų metų.
