Šiandien Vyriausybei iš esmės pritarus integruotam Nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų 2021-2030 m. plano projektui, jis teikiamas pakartotinei viešajai konsultacijai. Visuomenė kviečiama teikti pastabas ir pasiūlymus dėl šio plano iki gruodžio 4 d. elektroniniu paštu neksplanas@enmin.lt. Galutinį NEKS veiksmų planą, kurį Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, turi parteikti Europos Komisijai iki šių metų pabaigos, Vyriausybė planuoja patvirtinti gruodžio 18 d.
Šiame plane reikia konkrečiai nurodyti, kaip valstybė pasieks jai nustatytus klimato kaitos rodiklius. Lietuva iki 2030 m. turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 9 proc., palyginti su 2005 m., energijos vartojimo intensyvumą – bent 1,5 karto, palyginti su 2017 m., ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje iki 45 proc.
Lietuva laikysis visų ES įsipareigojimų Jungtinių Tautų iškeltiems darnaus vystymosi tikslams ir Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos įgyvendinti. Šie įsipareigojimai iš esmės apima tris užduotis, kurias privalu atlikti iki 2030 m.: sumažinti ŠESD emisijas 40 proc., palyginti su 1990 m., pagerinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 proc. ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje iki 32 proc.
NEKS veiksmų planas, kuris parengtas konsultuojantis su socialiniais-ekonominiais partneriais, asociacijomis ir visuomene, numato, kad planuojamoms priemonėms įgyvendinti reikės 14 mlrd. eurų investicijų, iš kurių 9,6 mlrd. Eur galėtų būti viešos lėšos. Didžioji dalis lėšų, apie 10,8 mlrd. eurų, bus skirta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės tikslams ir Lietuvos įsipareigojimams ES dėl poveikio klimato kaitai mažinimo įgyvendinti – skatinant skirtingų sektorių technologinius ir veiklos pokyčius. Taip pat Lietuva planuoja 3,3 mlrd. eurų išleisti prisitaikymui prie klimato kaitos. Daugiausia dėmesio ir pusė lėšų bus skiriama vykdyti infrastruktūros atsparumo besikeičiančio klimato sąlygoms projektus (atsparių kelio dangų tiesimas, elektros skirstymo infrastruktūros atsparumo ir lietaus nuotekų tvarkymo projektai). Numatoma skatinti ne tik žemės ūkio draudimo plėtrą, bet ir ekologinį bei atsparų klimato kaitos keliamiems iššūkiams ūkininkavimą, įgyvendinti priemones, skirtas visuomenės sveikatai, ekstremalių reiškinių valdymui, miškininkystės, ekosistemų, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio bei kitiems sektoriams. Didžioji šių lėšų dalis bus skirta iš ES fondų ir valstybės biudžeto.
Lietuva ES yra tarp lyderių pagal atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą – kartu su Danija, Estija, Ispanija ir Portugalija tarp penkių ambicingiausių ES šalių pagal atsinaujinančios energetikos tikslus 2030 m. Nutiesusi jungtis su Vakarų Europos elektros sistema, centrinio šildymo sistemas perorientavusi naudoti biokurą, patvirtinusi daugiau aukcionų saulės ir vėjo elektros gamybai ir sudariusi sąlygas gaminantiems vartotojams gausėti, Lietuva gali iki 1,5 karto viršyti visos ES bendrą švarios energijos gamybos tikslą. Numatyta, kad 2030 m. 45 proc. elektros energijos šalyje bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Viešųjų ir gyvenamosios paskirties pastatų renovacija, energijos vartojimo efektyvumo skatinimas pramonės ir paslaugų sektoriuose, darnaus judumo skatinimas ir kitos priemonės leidžia prognozuoti, kad Lietuvoje energijos poreikiai iki 2030 m. sumažės beveik penktadaliu. Tai padės mažinti priklausomybę nuo taršaus kuro importo.
NEKS plane numatyta, kad įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 m., transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – net 52,4 proc.
Įgyvendinus visas numatytas priemones, 2030 m. 70 proc. krovinių geležinkeliais bus pervežami elektriniais traukiniais, 14 proc. lengvųjų automobilių šalyje bus elektriniai, bendras kuro suvartojimas Lietuvoje sumažės 24 proc., pramonės įmonės naudos mažiau taršias technologijas, ūkininkai sunaudos 17 proc. mažiau mineralinių trąšų, o miškų plotas didės po 8 ha per metus.
Ryšių su visuomene skyrius
