Kaune pradedama statyti pirmoji biokuro katilinė – pirmadienį įmūryta simbolinė kapsulė, praneša LTV „Panorama“.
Planuojama, kad jau kitą šildymo sezoną dešimtadalis reikalingos šilumos kauniečiams bus gaminama iš atsinaujinačių energijos šaltinių ir bus iki 15 procentų pigesnė, taip sudarydama konkurenciją miesto šilumos sektoriuje.
Kauno biokuro katilinės statybos darbus planuojama baigti rugsėjį. Prijungus biokuro katilinę prie Kauno šilumos tinklų jau kitą šildymo sezoną maždaug dešimtadalis reikalingos šilumos bus gaminama naudojant biokurą.
Vasarą katilinė gamins šilumą karštam vandeniui. Pasak specialistų, šios statybos – rimtas žingsnis miesto energetinės nepriklausomybės link.
„Žengtas tikrai rimtas pirmas žingsnis. Manau, kad Kauno šilumos tinklai, kurie šiuo metu naudoja tik gamtines dujas, turės galimybę palyginti, kas labiau apsimoka“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
Privačiomis lėšomis finansuojamas projektas verslininkams atsieis maždaug 20 milijonų litų.
Naujoje katilinėje bus sumontuoti du 8 MW galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai ir maždaug 4 MW galios šilumokaitis. Beveik visą katilinei reikalingą įrangą gamina Lietuvos įmonės.
„Pirmą kartą statome katilinę. Realiai tokių darbų, tokio dydžio niekas nedarė. Pavyzdžiui, tokio dydžio šilumokaičiai, kuriuos čia statysim, atvežami pirmą kartą į Lietuvą“, – sakė „Geco investicijų“ direktorius Raimondas Štreimikis.
Pasak „Kauno energijos“ vadovo Rimanto Bako, verslininkų susidomėjimas biokuro katilinių statybomis didelis, todėl netrukus tokių katilinių mieste gali atsirasti daugiau.
Panašūs projektai planuojami ir kituose miestuose – iki 15 MW biokuro katilinės statybą neužilgo ketinama pradėti Jonavoje, vėliau – Vilniuje.
Iki 2020-ųjų pagal ES direktyvą Lietuva yra įsipareigojusi 23 proc. suvartojamos energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Loreta Mačiulienė
LTV „Panorama“
