Dvaro priestatas kursto nesutarimus

---

Sovietmečiu prie Kretingos dvaro rūmų pastatytas priestatas tampa nesantaikos objektu. Muziejaus vadovai siekia jį nugriauti, savininkai – neleidžia.

Klaipėdos valstybinė kolegija, kuriai priklauso priestatas, atkerta, kad keletą metų itin mažai naudotas pastatas tapo reikalingas – dalį jo išnuomojo medicinos centrui įrengti, kitur planuoja rengti ūkininkus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Sovietmečiu Kretingos dvaro rūmuose veikė žemės ūkio mokykla. Jos reikmėms septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo pastatytas priestatas, anot muziejininkų, gožiantis ir rūmus, ir parką.

Prieš maždaug dvidešimt metų į rūmus persikrausčius muziejininkams, pradėta svarstyti, kad priestatą reikėtų nugriauti. Tačiau jis liko valstybės nuosavybė, kurią valdo Klaipėdos valstybinė kolegija.

Keletą pastarųjų metų priestatas stovėjo beveik tuščias, o muziejus, gavęs Europos Sąjungos paramą, intensyviai rekonstravo rūmus, kitus dvaro pastatus, tvarkė parką. Pernai parke buvo nugriauti taip pat sovietmečiu išdygę garažai, planuojama, kad šiemet nebeliks ir katilinės su kaminu.

„Mūsų vizija – kad parkas ir šita sodyba atgautų tokią šlovę, kokią turėjo XIX amžiaus pabaigoje, kuomet tai buvo garsiausias parkas Kauno gubernijoje. Net Palanga dar nebuvo tokio lygio, kokią vertę tada turėjo Kretingos dvaro parkas ir visa sodyba. Negalim jo išsaugoti, nes jis užgožtas tais nepilnaverčiais baltų silikoninių plytų pastatais, kurie buvo pastatyti sovietmečiu“, – teigė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Viltys, kad pavyks atsikratyti ir prie rūmų priklijuoto priestato, tolsta. Kolegijos vadovai aukoti pastato vien todėl, kad jis negražus, nesirengia. Pirmą aukštą sako išnuomoję medicinos centrui įrengti, kitus planuoja panaudoti suaugusiesiems mokyti – rengti ūkininkavimo pagrindų ir kitokius profesinius kursus.

„Yra specialusis paminklosauginis planas padarytas ir tame plane yra pavaizduotas tiktai jungties nugriovimas. Ji tikrai yra svetimkūnis, nereikalingas nei muziejui, nei mums. O mūsų pastatėlis, jeigu jau gyvybę įkvėpsim, tai atitinkamai norėsim, kad jis būtų patrauklus“, – sakė Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorius Valerijus Kuznecovas.

Kultūros paveldo specialistai pripažįsta, kad juridinių svertų priversti savininkus nugriauti priestatą neturi.

„Jo architektūra yra tokia prasta – tiesiog stačiakampis prijungtas prie XIX amžiaus viduryje pastatytų rūmų. Padaryti kokybišką, kokybiškos architektūros pastatą iš esmės neįmanoma. Be to, ir istoriškai tai būtų neteisinga, nes šitas pastatas atsirado tik sovietmečiu ir jis tiesiog suardė visą tą rūmų ansamblį“, – kalbėjo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Vitalijus Juška.

Klaipėdos valstybinės kolegijos vadovai sako, kad pastato galbūt atsisakytų, tik jei mainais jiems būtų pasiūlytas panašus, kitoje vietoje. Tačiau kol kas jokių pasiūlymų nėra sulaukę.

Šaltinis: