Brangstantys energijos ištekliai didžiausią grėsmę kelia pramonės, statybos ir transporto įmonių pelningumui.
Žymesnis energijos resursų šuolis reikštų, kad šie sektoriai gali patirti nuostolių, rašoma audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ pranešime spaudai.
KPMG analitikų teigimu, Lietuvos energetinį pažeidžiamumą reikia mažinti diversifikuojant energijos tiekimo šaltinius ir plėtojant vietinius energetikos pajėgumus.
Bendrovė „KPMG Baltics“ ketvirtadienį pristatė pirmąjį „Lietuvos verslo pažeidžiamumo energijos išteklių kainų pokyčiams tyrimą“, kuriame buvo įvertinta energijos išteklių kainų įtaka pagrindiniams Lietuvos verslo sektoriams. Tyrime analizuojama, kokią įtaką energijos išteklių brangimas turi verslo patiriamiems kaštams.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad brangstant energijos ištekliams, pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė, statyba, transportas yra ypač pažeidžiami, nes kainai augant, gerokai išauga energijos išteklių sąnaudos, kurios gali žymiai paveikti įmonės pelningumą.
Norėdamos kompensuoti pelningumo sumažėjimą, įmonės būtų priverstos didinti kainas, o tai galėtų sumažinti Lietuvos gamintojų konkurencingumą“, – tyrimą komentavo „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.
Pasak eksperto, istoriniai duomenys rodo, kad energijos ištekliai brangsta, o ateities prognozės dėl kainų taip pat nenuteikia viltingai, todėl Lietuvai reikia toliau aktyviai mažinti pernelyg didelę energetinę verslo priklausomybę nuo energijos resursų importo.
KPMG analitikai įvertino tris galimus scenarijus ūkiui. Jei išsipildytų optimistinis scenarijus ir kuras brangtų tik 15 proc., Lietuvos ūkio sektorių energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus išaugtų 14 proc. arba 650 mln. litų.
Realistinio scenarijaus atveju, įmonių energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus vidutiniškai padidėtų 22 proc. arba 1 mlrd. litų.
Tačiau jei išsipildytų pesimistinės prognozės ir kuras brangtų net 50 proc., verslo energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus padidėtų vidutiniškai 41 proc. arba 2 mlrd. litų.
Pasak R. Kasperavičiaus, tyrimas parodė, kad Lietuvos verslas yra ypač priklausomas nuo energijos išteklių kainų svyravimų, o riziką dar labiau didina energetinė priklausomybė nuo vieno energijos šaltinio.
„Lietuva priklauso nuo vieno energijos tiekėjo, o kaip žinote, didžiausią dalį energijos perkame iš Rytų. Nesant savų konkurencingų energijos pajėgumų ir energijos išteklių tiekimo diversifikacijos, Lietuvos įmonės turi susitaikyti su didėjančiomis energetinių išteklių sąnaudomis“, – teigė R. Kasperavičius.
Eksperto teigimu, Lietuvai gyvybiškai svarbu didinti energijos išteklių šaltinių pasirinkimo įvairovę ir tęsti elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektus bei pasistatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Be to, paraleliai svarbu plėtoti savus energijos gamybos pajėgumus – tęsti bazinę elektros generaciją užtikrinančios Visagino atominės elektrinės projektą ir kartu plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius (biomasė, vėjo energetika).
