Austrijoje pasyvus ar protingas namas jau nieko nebestebina, ten abiejų tipų namai jau jungiami į vieną, o pavieniais statiniais nebeapsiribojama – eksperimentuojama kuriant tvarius ir protingus rajonus, kuriuose ekologijai skiriamas didžiulis dėmesys. Tokias Austrijos architektūros naujoves Šiuolaikinio meno centre architektūros konferencijoje išsakė austrų architekas Erichas Wagneris.
Austrijoje kyla protingi rajonai
Pagrindinis konferencijos svečias – daugiau nei 40 metų patirtį turintis austrų architektas, Lietuvos garbės konsulas Austrijoje E. Wagneris pristatęs Austrijoje vyraujančias architektūrines kryptis bei Leheno rajone, Zalcburge, įgyvendinamą eksperimentinį projektą. Juo tikimasi pasiekti, kad rajono pastatai naudotų kuo didesnę dalį energijos, gautos iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip terminė, vėjo ar saulės energija. Svečias taip pat didžiulį dėmesį skiria Zalcburgo regione statomam „SmartGrid“ rajonui.
„SmartGrid“ – tai eksperimentinis ir pavyzdinis Austrijos rajonas, kuriame diegiamos ir išbandomos naujausios architektūros, statybos ir energijos valdymo technologijos. Kiekvienas namas, kiekvienas elektros energijos įrenginys čia įjungtas į bendrą sistemą ir vykdomas tos sistemos monitoringas. Stengiamasi išsiaiškinti, kiek ir kokiu laiku reikia energijos ir šilumos konkrečiam namų ūkiui ir kaip jo poreikiai paveikia visą energijos ir šilumos tiekimo sistemą. Diegiamos technologijos, kaip galima būtų padėti taupyti ir efektyviau išnaudoti ribotus resursus“, – pasakojo E. Wagneris.
Svečias iš Austrijos pasakojo, kad praktiškai tokie sprendimai pasireiškia labai paprastai: pvz. kodėl būtent savaitgaliais reikia jungti skalbimo mašiną, ar vakarais indaplovę? Gal tie įrengimai galėtų įsijungti automatiškai naktį, kada energijos poreikis mažas, o pasiūla didelė. Kodėl tai reikalinga? „Visų pirma elektros tinklų apkrovimui reguliuoti. Kaip ir keliuose, taip ir energijos ar šilumos tiekime būna piko valandos, kuomet visiems įsireikia labai didelių kiekių energijos. Tuo metu yra smarkiai apkraunami elektros tinklai ir mažėja jų efektyvumas. Paprasti ir maži sprendimai gali padėti išspręsti šias problemas“, – aiškino architektas.
„SmartGrid“ rajone taip pat išbandoma sistema, kai klientai, ne tik naudoja elektros energiją, bet ir ją gamina visam rajonui saulės ar vėjo baterijomis. Prie to prisideda ir elektromobilių išnaudojimas. Prognozuojama, kad po 10 metų, Zalcburge apie 20 proc. visų automobilių bus elektromobiliai. Nors jiems taip pat reikia daug energijos, bet jie neteršia miesto oro. Dar daugiau, rajonas gali turėti bendro naudojimo elektromobilius. Yra laikas, kuomet jais nevažinėjama, pvz. darbo metu. Tuomet automobilių stovėjimo aikštelėje sustatyti tiek asmeniniai, tiek visuomeniniai elektromobiliai galėtų būti sujungti į vieną bendrą tinklą ir jeigu reikia, atiduotų dalį energijos visiems rajono energijoms poreikiams tenkinti, o vėl būtų pakrauti atslūgus energijos poreikiui. Anot E. Wagnerio, tai daugiau pačiai elektros tinklų sistemai reikalingas dalykas, negu pačiam žmogui, bet sukūrus efektyvią ir daug pastangų naudotis nereikalaujančią sistemą, žmonės galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir energijos taupymo.
„SmartGrid“ rajonas taip pat išbando ir „SmartHEATnet“ sistemą, kuri automatiškai padėtų valdyti šilumos poreikį. Ši sistema taip pat leistų ir patiems gyventojams per atstumą valdyti savo būsto šildymą. Taupyti, kuomet jų nėra namuose ir šildytis tik tuomet, kada reikia. Neatsiejama eksperimentinio rajono dalis – ekologija: „Sakome „taip“ ekologijai visose planavimo stadijose. Juk viso rajono esmė ir yra aplinkos išsaugojime, todėl ir pačios statybos privalo vadovautis tokiais pačiais principais. Apskritai Austrijoje tam skiriamas didelis dėmesys. Prie ekologijos priskirčiau ir būtinybę modernizuoti elektros ir šilumos perdavimo tinklus ir renovuoti senus pastatus, kurių energijos ir šilumos švaistymas yra nepateisinamas“, – teigė E. Wagneris.
Pirmą kartą Lietuvoje lankęsis dar 1988 metais, austrų architektas išmano ir Lietuvos architektūros specifiką, yra susipažinęs su didžiųjų miestų architektūriniais sprendimais, todėl sako žinąs Lietuvoje aktualią šilumos energijos problemą, egzistuojančią nerenovuotuose namuose. „Mano turimais duomenimis Lietuvoje prarandama 70-80 proc. šilumos energijos per blogus šiluminius tinklus bei pasenusius ir nerenovuotus daugiabučius. Austrijoje šis skaičius siekia apie 30 proc., bet net ir tiek yra nepateisinamai daug,“ – teigė architektas E. Wagneris. Jo manymu, senų daugiabučių likimas gali būti dvejopas – arba jie renovuojami, arba nugriaunami. Tokia praktika, pasak architekto, taikoma Austrijoje.
Lietuvoje – protingieji daugiabučiai
Nors Lietuvoje pasyviųjų ir protingųjų namų vos vienas kitas, o apie protinguosius rajonus dar niekas nešneka, visgi žingsnių ta linkme galima rasti. 2013 m. Vilniuje, Šeškinės ir Fabijoniškių sankirtoje, turės iškilti naujas daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas „LightHouse“. Pagrindinis jo akcentas – maksimalus natūralios šviesos panaudojimas, kad namui kuo mažiau reiktų dirbtinio apšvietimo, bet „tarp jo sienų“ slėpsis ir naujos energijos taupymo ir namo valdymo sistemos.
Konferencijoje dalyvavęs UAB „Elsis“ atstovas Darius Imbrasas pasakojo, kad naujasis daugiabučių kompleksas turės daug protingų namų funkcijų: temperatūros palaikymą, elektros prietaisų valdymą nuotoliniu būdu, apšvietimo valdymą, automatinę skaitiklių nurašymo paslaugą. Ne mažiau svarbios ir saugumo naujovės: automatinė dujų ir vandens nuotėkio aptikimo sistema, vaizdo kamerų kontrolė nuotoliniu būdu, šeimininkų informavimas apie nelaimes ir pan. Svarbiausia, kad sistema bus skirta ne tik visam daugiabučiui bendrai, bet ir kiekvienam butui atskirai.
Aptikus dujų ar vandens nuotėkį, ar suveikus priešgaisrinei signalizacijai, suveiks automatinės atjungimo ir priešgaisrinės sistemos visam namui. Automatiškai pateikiami skaitiklių duomenys nebus vien sausi skaičiai, gyventojai galės sekti savo energijos ir šilumos suvartojimo statistiką, stebėti savo poveikį aplinkai ir jį mažinti. O taupyti padės ir pats namas: jis „atjungs“ nenaudojamos elektros prietaisus iš tinklo, kieme ir laiptinėse bus naudojama judesio daviklių apšvietimo sistema, be to, prie taupymo prisidės ir maksimalus natūralios šviesos išnaudojimas.
Ateitis – tvarūs ir protingi miestai
Ankstyvąja tvariojo mąstymo ir praktinio jo taikymo pradininke galima vadinti Švediją. Jau 1960 m. šioje šalyje pripažinta, kad reikia imtis priemonių, galinčių užkirsti kelią sparčiam ir beatodairiškam natūralių išteklių naudojimui. Per 1970-ųjų ir 1980-ųjų naftos krizę buvo dedamos milžiniškos pastangos kitų energijos šaltinių paieškai, naujų pastatų šiltinimo būdų ir automatinių energijos taupymo sistemų kūrimui. Švedijoje įgyvendinti tvariųjų miestų projektai („Bo01“ Malmėje arba „Hammarby Sjöstad“ Stokholme) visame pasaulyje vertinami kaip vieni pirmųjų ir sėkmingiausių tokio pobūdžio pavyzdžių.
„Švedijoje gimė, taip vadinamas simbiotinis požiūris į miestų plėtrą ir pertvarką. Remiantis holizmo ir tvarumo principais, miestai Švedijoje planuojami jau daugiau kaip 50 metų. Mums simbiozė reiškia atskleistas miestų funkcijų ir technologinių sistemų sąsajas, leidžiančias taupyti natūralius gamtos ir finansinius išteklius. Tvariame mieste perdirbimas, antrinis panaudojimas ir energijos susigrąžinimas yra labai svarbūs. Nauji sisteminiai sprendimai ir technologijos padeda atskleisti sąsajas tarp atliekų, nuotekų ir energijos gamybos bei atveria galimybę valdyti šias funkcijas kartu su žemėtvarkos, kraštovaizdžio architektūros ir transporto sistemų planavimo procesais.
Šią miesto funkcijų sinergiją atskleidžia „Sweco“ taikomas ekologinio ciklo modelis, kuris yra labai svarbus siekiant visiškai pakeisti išteklių srautus iš atviros linijinės į uždarą žiedinę sistemą. Dabar dauguma miestų naudoja linijinę sistemą: ima vandenį, energiją, kt. išteklius, juos naudoja ir palieka atliekas, o žiedinėje sistemoje atliekos nekeliauja į sąvartynus, o yra perdirbamos, kompostuojamos arba panaudojamos energijai gaminti, valymo įrenginiai ir lietaus surinkimo sistemos užtikrina ekologišką vandens panaudojimą ir t. t.“, – aiškino UAB „Sweco Lietuva“ Komunikacijos ir rinkodaros vadovas Robertas Poškus.
Švedų sukurta tvaraus miesto vystymosi koncepcija dabar pritaikoma visame pasaulyje. Geriausia jos dalis ta, kad ji gana lanksti, todėl pasinaudojant ja galima statyti namus, daugiabučius, rajonus ar ištisus miestus. Būtent tai yra ir daroma Austrijoje, o Kinijoje net pradėtos ištisų didmiesčių statybos remiantis tvarumo, ekologijos ir „smart“ idėjomis: pvz. Kinijoje išdygs keturi dideli nauji miestai, iš kurių didžiausiame gyvens net 1,5 mln. gyventojų. Jame bus įdiegtos panašios į Austrijoje naudojamos technologijos tik daug didesniu mastu.
Švedijoje šios koncepcijos buvo pradėtos diegti prieš 50 metų, o ilgalaikiai planai davė labai gerų rezultatų. Šalyje mažiau nei 20 proc. buitinių atliekų išvežama į sąvartynus. Stokholme 75 proc. visų atliekų surenkama perdirbti arba panaudojama kaip kuras. Kalbant apie buitines atliekas, šis rodiklis siekia net 95 proc. Organinės restoranų ir maisto prekių parduotuvių atliekos, taip pat biologiškai skaidžios buitinės atliekos arba nuotekų dumblas gali būti panaudota biodujoms gaminti. Pūdymo metu susidariusiose dujose yra metano, todėl jos gali būti naudojamos šildymui ir elektros gamybai, o perdirbtos – kaip kuras viešojo transporto priemonėms. Būtent Stokholme ir pradėti naudoti pirmieji biodujomis varomi viešieji miesto autobusai.
Kalbėdamas apie didžiausias Lietuvos problemas, „Sweco“ vyriausias tvarumo specialistas dr. A. Gyllenhammaras taip pat pirmiausia imtųsi spręsti energinio pastatų efektyvumo klausimus, nes tai padarius galima gana greitai sutaupyti nemažai pinigų. Švedų ekspertas taip pat pataria ieškoti būdų derinti įvairius šildymo būdus. Centrinis šildymas kartais yra vienas geriausių sprendimų, nes turi gerai išplėtotą sistemą. Tačiau jį galima pamėginti derinti ir su alternatyviomis šildymo priemonėmis, pavyzdžiui, geoterminiu šildymu, jei tam yra palankios gamtinės sąlygos.
Pasak dr. A. Gyllenhammaro, tvariojo miesto modelis sunkiai pritaikomas, jei dominuoja trumpalaikiai ekonominiai tikslai ar siauri verslo ir politinių grupių interesai. Tvarusis miestas – tai ideologinis kompromisas, pagrįstas atviru, konstruktyviu, kūrybišku politikos bei verslo sprendimų priėmėjų, įvairių sričių specialistų ir visuomenės dialogu. Žinoma, tokio modelio pritaikymas praktiškai reikalauja gerokai didesnių investicijų nei daugiabučių kompleksas, tačiau nesunku įvertinti, kad ekonominė grąža ilgainiui gali būti milžiniška, ką ir kalbėti apie naudą aplinkai bei visuomenei.
