Atliekos – aukso gysla verslui

---

Buitinių atliekų sąvartynai, kuriuose sukaupiami tūkstančiai tonų vertingų antrinių žaliavų, apsukriems verslininkams tampa nemažų pajamų šaltiniu.

Plungės atliekų tvarkymo įmonė „Valda“ kitą savaitę pradeda dirbti Šiaulių regioniniame atliekų sąvartyne, kuriame per dvejus metus turi gerokai sumažinti ten atvežamų atliekų kiekį. Kasmet čia ketinama persijoti apie 100 tūkst. tonų atliekų.

Už šį darbą Plungės įmonė kaip atlygį gaus sąvartyne išrūšiuotas antrines žaliavas.

Laimėjo įsigiję mobilią mašiną

Norėdama laimėti Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro paskelbtą konkursą, bendrovė „Valda“ pernai rudenį įsigijo apie 700 tūkst. litų kainuojančią mobilią vokišką sijojimo mašiną, kuri per valandą apdoroja 150 kubinių metrų atliekų.

Dar apie 200 tūkst. litų įmonei kainavo specialus transporteris su konteineriu, juo dirbantys žmonės rankomis turės atrinkti kelias žaliavų rūšis.

Įsigyta mobili atliekų rūšiavimo technika plungiškiams leido laimėti konkursą, kuriame, be jų, dalyvavo dar trys įmonės.

„Konkurentai siūlė sąvartyne įrengti stacionarias atliekų rūšiavimo linijas. Tačiau tokios linijos yra mažiau pranašesnės už mobilią techniką, kurią greitai galima perkelti kitur. Be to, mūsų transporteris veikia mašinoje esančio dyzelinio generatoriaus gaminama elektra, todėl ten, kur jis dirba, nereikia tiesti elektros kabelių“, – mobilios technikos pranašumus vardijo „Valdos“ direktorius Tomas Raudys.

Pelno tikisi pardavę žaliavas

Apie milijoną litų moderniai šiukšlių rūšiavimo technikai išleidusios Plungės įmonės vadovai tikisi, kad investicijos atsipirks per 5 metus.

Tačiau gali būti, kad įdėtus pinigus plungiškiai susigrąžins gerokai greičiau. To tikėtis leidžia šiuo metu aukštos antrinių žaliavų supirkimo kainos.

Šiandien iš Lietuvos perdirbėjų už gofruotojo kartono toną galima gauti apie 300 litų. Stiklo tona antrinių žaliavų rinkoje kainuoja 30 litų. PET buteliai yra patys brangiausi – už jų toną mokama apie 1200 litų.

Pusę visų išrūšiuotų atliekų sudaro brangus plastikas. Spalvoto plastiko tona antrinių žaliavų rinkoje kainuoja apie 300–400 litų. Nespalvoto plastiko kaina – iki tūkstančio litų.

Šiaulių sąvartyne per dvejus metus išrūšiavusi maždaug 200 tūkst. tonų šiukšlių „Valda“ vien plastiko tikisi pririnkti iki 5 tūkst. tonų.

Verslo sėkmė – rizikinga

Tačiau atliekų rūšiavimas reikalauja ir nemažai išlaidų. Prie vieno dvi pamainas veikiančio rūšiavimo transporterio dirba mažiausiai 15 žmonių. Atliekų neužtenka vien išrūšiuoti. Jas reikia paruošti perdirbti – supakuoti, suslėgti ir parduoti.

T. Raudys pasakojo, kad atliekų rūšiavimo verslas – rizikingas, o jo atsipirkimą apskaičiuoti gana sunku, nes pajamos priklauso nuo svyruojančių antrinių žaliavų kainų ir jų paklausos perdirbimo rinkoje.

Supirkimo kainas nemažai lemia ir pasaulinės ekonomikos tempai. Pasaulį krečiant ekonominei krizei sumažėjo vartojimas ir pakuočių bei taros poreikis. Dėl to buvo gerokai kritusi ir antrinių žaliavų kaina.

Pavyzdžiui, 2008 metais kartono kaina buvo nukritusi iki 50 litų už toną. Pernai vidurvasarį padidėjus žaliavos paklausai už tokios žaliavos toną buvo mokama iki 500 litų.

Kartono kaina pastaruoju metu vėl nusmuko iki 300 litų.

Rūšiavimo paklausa didėja visoje šalyje

* Jau per pirmuosius Lietuvoje įrengtų modernių regioninių atliekų sąvartynų veiklos metus akivaizdu, kad jie šiukšlių prisipildo gerokai sparčiau, nei buvo tikėtasi.

* Regioniniai atliekų tvarkymo centrai baiminasi, kad po kelerių metų juose kaupiamos atliekos gali nebetilpti.

* Nors stacionarios atliekų rūšiavimo linijos stovi ne viename regiono sąvartyne, jos pradėjo veikti palyginti neseniai.

* Be to, šiomis linijomis rūšiuojamos daugiausia naujai atvežamos atliekos, o anksčiau sukauptos užima didelę sąvartynų dalį.

* Supratę artėjančią grėsmę dabar sąvartynų valdytojai susirūpino, kaip sumažinti jau sukauptų šiukšlių kiekį.

* Pernai su mažiau galinga sijojimo mašina „Valda“ darbavosi senajame Nidos sąvartyne ir per 7 mėnesius išrūšiavo 42 tūkst. kubinių metrų atliekų.

* Marijampolės apskrities sąvartynuose buvo išrūšiuota beveik 30 tūkst. kubinių metrų atliekų.

Alvydas Ziabkus
„Lietuvos rytas“