Kam eiti į kino teatrą, jeigu tokia pramoga galima pasimėgauti namuose? Ne, ne prie didelės įstrižainės plokščiaekranio televizoriaus, bet namų kino teatre. Pastarasis populiarėja ir tampa vis prieinamesnis įvairioms gyventojų grupėms. Nereikia pirkti bilietų, nereikia piktintis dėmesį trikdančiais kaimynais. Žinoma, ne visi būste turi atliekamą patalpą. Bet ir tokiu atveju išeitis yra – namų kino teatrui galima pritaikyti kompiuterį.
Kokybę lemia ir detalės
Įrengti kino teatrą namuose patartina patikėti dizaineriui, suprantančiam ir instaliacijos darbus. Geras specialistas, paisydamas akustikos reikalavimų, įrangą parinks taip, kad būtų išnaudotos visos jos galimybės. Dizaineris pasirūpins ir kitomis reikmėmis – baldais, apdailos elementais. Bus išvengta nereikalingų pirkinių ir sutaupyta pinigų.
Kino teatrui namuose nereikia statyti atskiro pastato, tačiau specialiai tam įrengti patalpą – būtina.
Namų kino teatrui galima išnaudoti patalpas rūsyje ar kuriame nors atokesniame kambaryje. Pastarasis turi būti jaukus. Nors patalpoje turi būti garsą sugeriančių detalių – kilimo, užuolaidų ar kitų minkštų daiktų, persistengti nereikia. Bet ir nereikia palikti plikų sienų, kur dar grindys išklotos keraminėmis plytelėmis. Garso kokybė bus prasta, aidas bus ypač didžiulis, garsas lėks į visus patalpos kampus.
Įrengiant namų kino teatrą pirmiausia reikia atsižvelgti į patalpos išplanavimą, numatyti, kur stovės baldai, kur įranga. Reikia įvertinti ir patalpos akustiką, nes visi nereikalingi ar ne vietoje pastatyti daiktai gali turėti tiesioginę įtaką garso kokybei. Netgi ta pati garso įranga skirtinguose kambariuose gali veikti visiškai kitaip. Specialistas turi numatyti, kad esant reikalui garso sistemą būtų galima patobulinti pasitelkiant naujausias technologijas.
Nereikia suprasti, kad užtenka pastatyti televizorių, nusipirkti gerą garso sistemą. Namų kino teatro galimybės kur kas didesnės, galima išgauti aukščiausią garso ir vaizdo kokybę.
Prekybininkai teigia, kad norėdami įsirengti kino teatrus namuose, žmonės vis dažniau pasiteirauja apie vaizdo projektorius. Tačiau ne visiems jų kainos – 10, 20 ir daugiau tūkstančių litų – yra priimtinos. Tai priežastis, dėl kurios lietuviai namų kino teatrams pasirenka mažiau kainuojančius televizorius.
Derėtų įvertinti ilgaamžiškumą
Daugelis kino teatrą regi kaip patalpą su ant sienos kabančiu ekranu, specialiais minkštais krėslais, didelėmis garso kolonėlėmis. Tokių išties yra, gal tik Lietuvoje mažiau. Suprantama, tokiam namų kino teatrui reikia nemažo ploto. Be to, ir specialistai pataria, kad geriausiai garso ir kitus efektus galima pasiekti ne mažesniame nei 40 kv. m ploto kambaryje.
Labiau buitiniam namų kino teatrui įsirengti galima pasitelkti ir paprastus baldus. Solidžiau atrodys specialūs krėslai. Tiesa, juos mūsų šalyje nėra paprasta įsigyti, nes toks asortimentas, prekybininkų teigimu, neturi didelės paklausos.
Panašiai yra ir su garso sistema. Lietuviai pernelyg nešvaisto tam pinigų ir renkasi mažiau profesionalias, bet pigesnes garso sistemas.
„Paprastą namų kino garso sistemą galima įsigyti ir už 500 litų. Tačiau nelygu, kokį namų kino teatrą norima įsirengti. Vieniems užtenka minimalios kokybės įrangos, kiti pageidauja labai aukštos kokybės. Viskas remiasi į pinigus. Bet kartais derėtų įvertinti ne tik kainą, bet ir investicijos ilgaamžiškumą”, – patarė bendrovės „Topo technika” vadybininkas Tomas Auberkis.
Jo teigimu, kartais užtenka pridėti kelis šimtus ar tūkstantį litų ir įsigyti kur kas kokybiškesnę aparatūrą. Klausantis įrašų aparatūra, pagaminta bendrovės, kurios specializacija yra garso sistemų kūrimas, garso kokybė bus nepalyginti geresnė, nei naudojant įprasto buitinės technikos gamintojo pagamintą aparatūrą. Laikui bėgant nekokybiškas garsas ima erzinti.
Kita vertus, yra žmonių, kurie neapsiriboja vien tik filmų žiūrėjimu, jiems reikia daugiau aparatūros galimybių. „Galvojant apie ateitį taip pat reikėtų nepamiršti ateities technologijų, kurios jau yra sukurtos. Gali keistis vaizdo ir garso formatai, kurie senesnei aparatūrai bus neįkandami”, – sakė T.Auberkis.
Teorijos neužtenka
Namų kino teatre gali būti ir geriausia aparatūra, tačiau jos skleidžiamas garsas patalpoje skambės labai prastai. Bendrovės „Akustinių tyrimų centras” fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos vedėjas Doras Mykolas Veleckas tvirtino, jog viskas priklauso nuo patalpos akustikos.
„Jeigu garso aidėjimo trukmė patalpoje ideali, tai ir aparatūros atkartojamo garso kokybė bus ideali. Jeigu tik garsas yra atspindimas ir jo aidėjimo trukmė didelė, tai atsiras triukšmas”, – pasakojo specialistas.
Ideali garso aidėjimo trukmė yra nuo pusės sekundės iki sekundės. D.M.Velecko teigimu, teoriškai sumažinti garso aidėjimo trukmę atrodytų paprasta. Tačiau praktiškai tai padaryti sunku. Vieni iš būdų – naudoti minkštas, garsą sugeriančias medžiagas. Tai gali būti kilimai, medžio pluošto plokštės, akustinės lubų plokštės.
„Gerai viską sutvarkyti galima tik atlikus specialius matavimus. Kitaip galima ir neišgauti norimo rezultato. Mat skirtingi dažniai skirtingai „gesinami”. O ir pačioje patalpoje gali būti rezonansų. Vienoje vietoje tos pačios aparatūros skleidžiamas garsas skambės vienaip, kitoje vietoje – kitaip”, – pasakojo D.M.Veleckas.
Viena aišku, kad įsirengiant namų kino teatrą, patalpoje neturėtų būti lygiagrečių paviršių. Kuo daugiau nelygumų, tuo garsas mažiau aidės.
Interjero akcentai – antraeilis dalykas
Interjero dizaineris Saulius Kanapeckas įsitikinęs, jog tiek interjero detalės, tiek spalviniai sprendimai namų kino teatre – antraeilis dalykas ir veikiau priklauso nuo paties būsto šeimininkų įgeidžių bei skonio.
Kūrėjo nuomone, labiausiai vertėtų paisyti šios erdvės specifikos, tad ir daugiausia investuoti į gerą vaizdo, garso aparatūrą, patalpos akustiką ar patogius krėslus.
„Į namų kino teatrą ateini žiūrėti filmų, o ne grožėtis aplinka, tad svarbiausia, kad čia būtų patogu ir jauku. Juolab kad ir didžiąją laiko dalį praleidžiame tamsoje, tiesiog žiūrėdami į ekraną. Nemanau, kad čia reikėtų kokių nors įmantrybių, verčiau visą dėmesį ir finansus sutelkti į gerą techniką bei tai, kaip tinkamai įrengti patalpą”, – svarstė S.Kanapeckas.
Užsakovų paprašytas įrengti namų kino teatrą, dizaineris šiai erdvei pasiūlė šiltas, ramias žemės spalvas.
„Suprantama, kad visuomeninės paskirties kino salėse parenkamos ryškesnės kėdės ir akcentai. Tačiau individualiame interjere to daryti nebūtina. Man buvo ypač svarbu sukurti pačią kino teatro dvasią, atmosferą, todėl patalpoje buvo įrengtas specialus apšvietimas – prieš seansą pamažu užgęsta šviesa, automatiškai atsitraukia užuolaidos”, – pasakojo kūrėjas.
S.Kanapeckas tvirtino, jog bemaž visus interjero sprendimus diktavo šios erdvės funkcija. Net kampuotai banguotos sienos ir lubos buvo suprojektuotos siekiant kuo geresnės akustikos.
